Jokūbaviškis Darius Stropas (stovi) neslėpė, kad žmonės išgyvena dėl galimo sklypų nusavinimo, kas greičiausiai nutiktų pradėjus tiesti aplinkkelį.

Jokūbavo gyvenvietės bendruomenės žmonės, gausiai susirinkę į susitikimą su meru Antanu Kalniumi ir Savivaldybės administracijos direktore Vilma Preibiene, iš rajono vadovų panoro išgirsti konkretų atsakymą – ar galima ką nors padaryti, kad Bendrajame plane (BP) numatytas aplinkkelis per Jokūbavą neitų per gyventojų namus ir žemės sklypus.

Dar nuo 2008-ųjų metų BP nubrėžtas aplinkkelis „išlindo“ į viešumą, kai žmonės ėmėsi tvarkyti savo nuosavybę: kas sugalvojo statytis namus, kas – sutvarkyti paveldėjimo dokumentus ar keisti žemės paskirtį. Atsitiko taip, kad dėl numatyto aplinkkelio sklypų savininkai to padaryti negali.

Nenori – tai ir nebus

Rajono meras A. Kalnius Jokūbavo žmonėms paaiškino, kad mūsų šalyje aplink kiekvieną gyvenvietę, per kurią eina regioninės reikšmės kelias, kaip ir atsitikę Jokūbave, privalės būti įrengti aplinkkeliai, tai yra apvažiavimai. „Tai svarstome jau gerus dvejus metus. Kam rūpėjo, tas galėjo susipažinti su Bendrojo plano sprendiniais, o ir tai – ne Savivaldybės išmonė, kadangi rajono Bendrasis planas turi sutapti su Lietuvos bendruoju planu, ir tai, kas numatyta, griežtai turi būti padaryta“, – teigė meras, ir šie jo žodžiai sulaukė neigiamos salės reakcijos.

Rajono vadovas tęsė mintį: „Aš čia negyvenu. Jeigu nenorite to aplinkkelio, tai ir nereikia, tačiau būtina balsuoti. Tačiau ką darys tie, kurie gyvena šalia magistralinio kelio – kas užtikrins jų saugą dėl taršos, triukšmo, sunkiasvorių judėjimo? Kas pastatys apsaugines sieneles ir kas jais pasirūpins?“ Jau kiek vėliau, viena jokūbaviškių, gyvenančių šalia magistralinio kelio, pripažino: „Taip, mes gyvename šalia magistralės, kvėpuojame tarša. Bet negi reikia, kad tą patį patirtų ir kita gyvenvietės dalis?“

• Rašyti komentarą (66)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (1)

„Maisto banko“ savanoris Mindaugas Mažeikis (kairėje), veiklos koordinatorė Gitana Žemgulė ir savanoris Vilius Mažeikis maisto produktų atiduotuvėje kruopščiai atrenka prekes, kurios keliauja į skurstančiojo krepšelį.

Šiemet sukanka vieneri metai, kai Kretingoje savo veiklą pradėjo labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. „Kretingoje esame įsikūrę nuo praėjusių metų vasario mėnesio, tad netrukus švęsime vienerių metų mūsų draugystės su paramos gavėjais gimtadienį. Esame maisto atiduotuvė, leidžianti žmonėms pasirinkti tai, ko jiems reikia iš mūsų tuo metu turimo asortimento“, – teigė „Maisto banko“ Kretingoje koordinatorė Gitana Žemgulė.

Kad maisto krepšelis būtų turtingesnis

„Stengiamės, kad kiekvieno žmogaus krepšelis būti kuo turtingesnis, įvairesnis, kad jame būtų duonos, vaisių, daržovių, bakalėjos gaminių,“ – tvirtino G. Žemgulė, su stokojančiaisiais maisto bendraujanti kasdien darbo dienomis.

Į organizaciją kreipiasi įvairūs žmonės, kuriems trūksta ne tik maisto, bet ir finansų, kitą sykį – net elementariausiems buities dalykams. Šios Kretingoje, Rotušės aikštės pakraštyje įsikūrusios maisto atiduotuvės duris darbo dienomis nuo 12 val. praveria ir senjorai, ir daugiavaikių šeimų mamos, ir vieniši, mažai uždirbantys tėvai, ir nakvynės namų gyventojai. „Žmonėms tereikia rajono Socialinės paramos skyriuje susitvarkyti dokumentus ir, informacijai automatiškai patekus į sistemą, paramos gavėjai gali atvykti ir išsirinkti produktus. Kretingos mieste bei rajone turime 2 tūkst. 400 paramos gavėjų. Tie, kam reikia atvykti iš toliau, labai džiaugiasi, kad yra nemokamas transportas, nes dažnai šeimai net autobuso bilietas jau yra prabanga. Tolimesniuose rajono kampeliuose gyvenantiems žmonėms mėginome derinti seniūnijų transportą, kad atvyktų ir paimtų didesnį kiekį, kurį galima būtų išdalinti paramos gavėjams, bet seniūnijos neturi tokių galimybių ir transporto,“ – paaiškino G. Žemgulė, mėginanti žmonėms išsaugoti kuo daugiau dar tinkamo vartoti maisto.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Ukrainiečiai iškrauna iš Kretingos atvežtas dovanas.

Sausio pirmomis dienomis Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius su patarėju Albertu Barausku pasikeisdami nuvairavo dovanų prikrautą autobusiuką į Novovolynsko miestą Ukrainoje, su kuriuo Kretingos rajono savivaldybė prieš keletą mėnesių pasirašė partnerystės sutartį.

Paramą surinko gruodžio paskutinėmis dienomis

Kretingos rajono savivaldybė iš Novovolynsko miesto administracijos buvo gavusi raštą, kokios paramos jiems reikia labiausiai: elektros generatorių, dujinių viryklių, balionėlių, šiltų apatinių rūbų kariams, turniketų. Paramai įsigyti šiemet buvo paskirtos per tradicinį Padėkos vakarą surinktos aukos – 4 tūkst. 650 eurų. Prieš Kalėdų šventę A. Kalnius aplankė rajono verslininkus, dovanodamas ateinančių metų kalendorių su Savivaldybės atributika įteikė ir po voką su ukrainiečių pagalbos prašymu. Vienos įmonės ant dovanų užrašė savo adresus, kitos dovanas išsiuntė nepažymėtas. Atsiliepdami į mero ir jo žmonos Rūtos prašymą dėl kalėdinių dovanėlių žuvusių karių vaikams, kretingiškiai jų suruošė irgi visą šūsnį.

Ryto ketvirtą išvažiavę iš Kretingos, tris su puse valandos užtrukę Ukrainos sienai kirsti, nors turėjo visus tam reikalingus dokumentus, įveikę apie tūkstantį kilometrų, Novovolynską pasiekė vakare apie 20 val. „Tą patį vakarą vyrai ukrainiečiai iškrovė autobusiuką nuoširdžiai džiaugdamiesi visu tuo, ką atgabenome“, – sakė A. Kalnius, pažymėjęs, kad toliau – į frontą – gautą paramą gabena patys ukrainiečiai ir pats Novovolynsko miesto meras Boris Karpus.

• Rašyti komentarą (16)
• Plačiau ...

Statybų aikštelė ruošiama, renovacija – tuoj. Prie namo susirinko (iš kairės) jo pirmininkas Albertas Butenis, rangovo įmonės „Mirigita“ darbų vadovas Darius Gvergždys, bendrovės „Kretingos komunalininkas“ specialistė Jurgita Vadeikienė ir direktorius Paulius Ruškus.

Vienas iš trijų kritinės būklės daugiabučių – 125B – Klaipėdos gatvėje velkasi naują rūbą: prieigose sparčiai ruošiama statybų aikštelė, tuoj prasidės pastato modernizavimo darbai. Jie truks apie metus. „Bet gyventojai gali būti ramūs: šaltuoju periodu šildymo sistemos niekas nejudins“, – teigė Palangoje registruotos rangovo bendrovės „Mirigita“ darbų vadovas Darius Gvergždys.

Renovacijos laukė

Namo pirmininko Alberto Butenio žiniomis, nors daugiabučių renovacijai siūlomas lengvatinis kreditas, o energijos taupymą skatinančioms priemonėms įdiegti skiriamos subsidijos, kai kurių Kretingos miesto daugiabučių savininkai bijo ilgam finansiškai įsipareigoti bankui, nenori kurį laiką kęsti triukšmą, kitus nepatogumus, o šio, kažkada buvusio „Laisvės“ vilnos audinių fabriko bendrabučio, senbuviai bijojo... kad renovacija neprasidės. Antradienį į būsimą statybvietę atvykusiems bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriui Pauliui Ruškui, specialistei Jurgitai Vadeikienei ir įmonės „Mirigita“ darbų vadovui D. Gvergždžiui tai paliudijo pirmame aukšte gyvenanti Iveta.

„Mūsų bute šalta, drėgna, nėra ventiliacijos. Po renovacijos bent sienos, baldai, linoleumas nebepus... Kas tris mėnesius dabar tenka remontuoti – vieni nuostoliai“, – sakė pirmame aukšte gyvenanti moteris.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Per šventinį koncertą: (iš kairės) Simonas Šamonskis, Mindaugas Miliauskas, Justas Miliauskas, dirigentas Piet Visser, Urtė Budrytė ir mokytojas Alvydas Bružas.

Kretingos meno mokyklos varinių pučiamųjų instrumentų mokytojo pučiamųjų orkestro vadovo Alvydo Bružo auklėtiniai Urtė Budrytė, Simonas Šamonskis, broliai Justas ir Mindaugas Miliauskai šiuo metu kartu su Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centro-galerijos varinių pučiamųjų instrumentų orkestru „Aukštyn“ rengiasi Europos orkestrų čempionatui, kuris šiemet įvyks Norvegijoje, Stalangerio mieste.

A. Bružas, turintis 37-erių metų pedagogo darbo patirties, priminė, kad vienas auklėtinių Mindaugas Miliauskas jau turi tokio čempionato patirties – pernai Palangoje įvykusiame Europos varinių instrumentų orkestrų čempionate jis, kaip jungtinio Lietuvos jaunimo orkestro muzikantas, užėmė III v.

Jungtinio ir „Aukštyn“ orkestro vadovas Remigijus Vilys Mindaugo bendramokslius pastebėjo per praėjusiais metais Plungėje įvykusį pučiamųjų ansamblių konkursą, kur mokiniai grojo visi kartu, ir pakvietė juos tapti ne tik jungtinio orkestro nariais, bet ir vasarą dalyvauti orkestro stovykloje, kurioje mokymus vedė dirigentas iš Olandijos Piet Visser. „Jis yra Remigijaus bičiulis, atvežęs į Lietuvą „brass band’o“ – varinių pučiamųjų instrumentų orkestro – idėją“, – A. Bružas paaiškino, kad jau ir moksliškai įrodyta, jog varinių instrumentų orkestras turi specifinį skambesį ir gali atlikti labai įvairią muziką. Pasaulyje ir Europoje tokia orkestrų sudėtis yra labai populiari, ši idėja Lietuvoje taip pat skinasi kelią ir įneša labai daug naujo į orkestrų koncertinį gyvenimą, rengiami mokymai, seminarai, kaip geriau išnaudoti tokią orkestrų sudėtį ir galimybes.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (0)

Mėgstanti kurti masyvius vėrinius, Ingrida Herulcaitė-Ašmontienė mano šitaip išryškinanti natūralų, gamtos sukurtą gintaro grožį.

Kretingiškės tautodailininkės 44-erių Ingridos Herulcaitės-Ašmontienės, kuriančios iš gintaro, stiliaus nesupainiosi su kitų gintaro kūrėjų: masyvūs vėriniai iš natūralių gintaro gabalų yra tarsi jos vizitinė kortelė. Toks vėrinys atspindi tikrąjį, natūralų – nesusmulkinto, prireikus tik vos šlifuoto – gintaro grožį, nes kiekvienas jų yra gyva gamtos sukurta ir laike sustingusi kompozicija.

Gintaras padiktuoja sprendimus

„Kai paimu gintaro gabalą, iš anksto nežinau, kas išeis. Gintaras pats padiktuoja sumanymą: dėlioju tuos gabalus vienus prie kito, negalvodama, kiek kūrinys kainuos, koks bus galutinis rezultatas. Užvaldo absoliuti laisvė – kiekvienas gabalas pasako, kas dera šalia jo. Susidedu ir palieku gulėti. Apmąstymui. Kitądien – aha, gerai, pradedam darbą, o kitąkart imuosi tik po mėnesio. Būna, kad dėl vieno ar kito gabalo specifinės formos nepavyksta sujungti – mąstau, kaip išgręžti skylę, kokias detales panaudoti, kad nepakistų forma, ir vėrinys gražiai kristų ant kaklo“, – kūrybos procesą apibūdino meistrė.

Tačiau gintaras retsykiais kūrėjai pasufleruoja ir kitokį sprendimą: „Turėjau štai tokį, sakytum, neišvaizdų juodo gintaro gabalą, primenantį širdelę. Bet jis nederėjo prie kitų ir ilgai laukė savo valandos. Sykį, vaikščiodama pajūriu, pamačiau jūros bangų nušlifuotą pagaliuką, pakėliau – o, derės prie širdelės. Jūra, medis, gintaras – išsyk gimė ir vėrinio pavadinimas „Eglė – žalčių karalienė“. Beliko tik sujungti su žalvario detalėmis ir gintaro karoliukais: tamsūs karoliukai vaizduoja 3 Eglės sūnus, šviesus – dukterį drebulę“, – rodydama itin originalų kūrinį, I. Herulcaitė-Ašmontienė pasakojo jo priešistorę.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Menininkė Angelė Šimoliūnienė šalia pačios tapytų trimačio vaizdo paveikslų.

Kretingos rajono M. Valančiaus viešosios bibliotekos parodų erdvėje sausio pradžioje parodą „Praskleidus uždangą“ pristačiusi, Panevėžyje gyvenanti Angelė Šimoliūnienė pasidžiaugė, kad per gana trumpą laikotarpį nuo 2022 metų su savo tapytais paveikslais jai pavyko apvažiuoti ne tik kone visą Lietuvą, bet ir dalyvauti ne vienoje užsienio parodoje, konkurse ar eksponuoti juos galerijose.

Romantikė, jautusi trauką literatūrai, menui, medicinai

Pasvalyje gimusi ir augusi Angelė piešė nuo vaikystės. Jos talentą buvo pastebėję Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokyklos pedagogai, kurie anuomet mėgino įkalbėti jaunos merginos tėvus leisti mokytis pas juos, bet tėvai nesutiko.

„Buvau romantikė, man patiko literatūra, poezija, tad Vilniuje nusprendžiau studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbdama Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, dar įstojau mokytis į Klaipėdos muzikos akademiją režisūros. Turėjau dramos studiją, pastačiau 32 spektaklius. Už indėlį į Lietuvos kultūrą Lietuvos kultūros ministerijos buvau įvertinta medaliu. 22-jus metus išdirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, 16-ka metų režisiere ir, išėjusi iš mokyklos, vidumi jaučiau, kad kažkas nauja turi prasidėti mano gyvenime“, – pasakojo A. Šimoliūnienė, atvertusi naują gyvenimo lapą. Pašnekovė, turinti medicinos sesers diplomą, nusprendė medicinines žinias pagilinti Rytų medicinoje. Tam įtakos turėjo pirmojo sutuoktino gana ankstyva mirtis, paskatinusi domėtis ir studijuoti kinų mediciną, Ajurvedos akademijoje, pasimokyti Indijoje. Supratusi, kad Rytų medicina į žmogų žiūri kaip į visumą, ne tik kaip į kūną, bet ir į nematomus, dvasinius, psichologinius aspektus, pašnekovė baigė art-terapijos kursą, neuroedukaciją pas Mariją Mendelę-Leliugienę, vėliau Mykolo Riomerio universitete studijavo dailės terapijos mokymus ir psichiatriją dėstomą psichoterapeuto E. Laurinaičio, paskui genetikos kursą pas profesorių D. Serapiną. Taip pat mokėsi Naujų technologijų ir koučingo institute psichologinio konsultavimo taikant dailės terapijos metodus. Ketverius metus gilino vakarų medicinos žinias, holistinį požiūrį į žmogų Vilniaus sveikatos universiteto medicinos fakultete.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Renata Širvinskienė savo eilėmis eina per žmonių širdis.

Žiemai įsisupant į snieguotą naujametinį rūbą, renovuoto Kretingos dvaro kluono erdvėse buvo surengtas šiltas ir jaukus vilnietės poetinio žodžio meistrės 54-erių Renatos Širvinskienės kūrybos vakaras, kuriame ji pati ir jos bičiuliai skaitė eiles iš jos debiutinės poezijos knygos „Smėlio laiptais“. Tai dvigubas meniškas albumas, kuriame prie kiekvieno eilėraščio – išraiškinga nuotrauka, – jas autorei dovanojo daugiau kaip pusšimtis žinomų šalies fotografų.

Gamta suvedė su fotografija

R. Širvinskienė atviravo, kad jos eilės taip ir gimsta – iš vaizdo į žodį: pirmiausia ji pamato konkretų vaizdą, jį fotografuoja, analizuoja, tyrinėja. Tačiau dažniausiai ją traukia meniškos, emociškai stiprios kitų kūrėjų nuotraukos, kurių motyvai išsikristalizuoja į konkrečią mintį, įspūdį ir įkvepia tai sueiliuoti. „Galiu eiliuoti ir be vaizdo, vien – iš minčių, bet man tai būtų tarsi suknelė be rankovių“, – vaizdingai palygino poetė.

Šiame albume – kelerių pastarųjų metų, arba išgyvento karantino, eilės. Tuo metu su šeima, pasakojo kūrėja, persikėlė į sodybą Dzūkijoje, prie ežero. Daug laiko praleisdavo gamtoje, kur supo sugrįžę paukščiai, gausybė augalų, vandens gyvybė. „Kaip pati juokauju: ką mačiau, apie tai ir dainavau – pirmieji mano eilėraščiai labiau iš gamtos ir apie ją. Tarp mano draugų yra gamtininkų – ornitologų, mikologų ir, bendraujant su jais, apžiūrinėjant jų nuotraukas socialiniuose tinkluose, šios man susisiedavo su tam tikra emocija. Ir kuo toliau, tuo labiau tie vaizdai persisunkdavo kuo įvairiausių jausmų, išgyvenimų“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo R. Širvinskienė.

Per neilgą laiką susibičiuliavo su menininkais, fotografais, tarp jų – ir žinomais gamtos pasaulio tyrinėtojais Mariumi Čepuliu ir Dariumi Babeliu, kurie sutiko, kad kūrėja apdainuotų ir jų nuotraukas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos sporto mokyklos krepšininkai su treneriu Aurimu Ivanovu po turnyro Tauragėje, kur užėmė I v.

Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, gimę 2009–2010 m. ir treniruojami Aurimo Ivanovo ir Vytauto Šližiaus , sėkmingai startavo Tauragėje metų pradžioje surengtame proginiame turnyre „Naujametis krepšinis“ ir tarp 5 komandų užėmė I v.

„Laimėjome visas ketverias rungtynes ir iškovojome turnyro aukso medalius“, – teigė A. Ivanovas, kurio pastebėjimu, turnyre jo auklėtiniai turėjo galimybę ne tik prasmingai praleisti šventinių atostogų laiką – vaikai palaikė sportinę formą, daugiau galėjo žaisti tie, kurie per oficialias rungtynes mažiau laiko būna aikštėje.

Šis turnyras vaikams buvo pirmoji išvyka su nakvyne, kas jauniesiems krepšininkams padarė didelį įspūdį. „Pamažu ugdomės savarankiškumą, discipliną, suvokimą, kad išvykus svetur reikia mokėti padoriai elgtis, o jeigu vaikai truputį ir paišdykavo – tai su saiku. Dar prieš išvyką pasakiau – norėsite dalyvauti turnyruose su nakvyne, privalote laikytis drausmės“, – kokių gyvenimo įgūdžių pamokė tokia kelionė, apibūdino A. Ivanovas.

Jo ugdomi krepšininkai Kretingos sporto mokyklai atstovauja Lietuvos moksleivių krepšinio lygos B divizione ir po I turo užima VI v. Anot trenerio, būtų užtekę bent vienos pergalės, kad berniukai turnyrinėje lentelėje pakiltų aukščiau, bet nepavyko. „Rengiamės II rato susitikimams, prie ko prisideda ir dalyvavimas turnyruose“, – neabejojo A. Ivanovas.

---

Galutinė komandų rikiuotė:

I v. – „Kretingos sporto mokykla“,

II v. – „Tauragės sporto centras“,

III v. – „Panevėžio sporto centras“,

IV v. – Kauno KM „Žalgiris“,

V v. – „Akmenės rajono sporto centras“.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

„Topoliai“ iškovojo I v.

„Si group“ futbolininkai užėmė II v.

Kretingos rajono Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus specialisto Eriko Žiubrio iniciatyva, pritarus gausiai rajono sporto bendruomenei, tarpušvenčiu buvo surengti keli kalėdiniai turnyrai, kuriuose savo jėgas išbandė ir prasmingai laiką praleido įvairių sporto šakų atstovai.

Tinklinio turnyre susitiko 4 komandos: I v. užėmė SK „Darba“, II v. – „Reimora“, III v. – „Vydmantai“, IV v. – „Virusas“.

Moterų tinklinio turnyre taip pat varžėsi 4 komandos: I v. iškovojo SK „Kūlupėnai“, II v. – „Kretingos pranciškonų gimnazija“; III v. – Vydmantų „Vakarė“, IV v. – „Kretinga“.

Šventiniame salės futbolo „5x5“ turnyre „Riflio“ taurei laimėti nugalėtojų vardais džiaugėsi „Topoliai“, antri buvo „Si group“ futbolininkai, trečias – „Paupis“, ketvirtas – „Slėnis“. Naudingiausiai komandų žaidėjais išrinkti: Tautvydas Jankavičius („Topoliai“), Lukas Jakumas („Si group“), Erikas Slavinskas („Paupis“), Marius Ruginis („Slėnis“), rezultatyviausias turnyro žaidėjas – „Si group“ žaidėjas Valdas Jašmontas, pelnęs 5 įvarčius, geriausiu turnyro vartininku pripažintas tos pačios komandos narys Amir’as Ahalarov’as.

E. Žiubrio teigimu, tarpušventis rajono sporto salėje buvęs ypač intensyvus – visi norintieji netilpo Kretingos sporto centre, tad teko pasitelkti kitas Kretingos sporto sales – tarkim, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos. „Iš esmės visi šventiniai renginiai praėjo sklandžiai, matome, kad metams baigiantis tikslinga juos tokius organizuoti, tad tradicijos greičiausiai laikysimės“, – tvirtino sporto specialistas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Tradiciškai per Tris Karalius, o šiemet kiek ankstėliau – sausio 5 d. – po šv. Mišių Vilniaus Bernardinų parapijoje apdovanoti devintąjį kartą šalyje surengto pranciškoniško prakartėlių konkurso „Pasitik kūdikėlį Jėzų su Šv. Pranciškumi“ nugalėtojai.

Provincijos ministras brolis Evaldas Darulis ir brolis Andrius Nenėnas padėkojo gausiai šiemet konkurse dalyvavusiems kūrėjams ir pasveikino jo nugalėtojus: Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos moksleivius; Rietavo socialinių paslaugų centro Grupinio gyvenimo namų bendruomenę; itin gausų būrį palangiškių – Evą Dikšaitę ir Saulių Rimkų, Kotryną ir Pijų Jaraičius, Barborą Gečaitę, Gloriją Šiukštaitę ir jos šeimą, Miglą Šulcaitę ir Nojų Šulcą; socialinių paslaugų centro „Klaipėdos lakštutė“ bendruomenę“ ir kretingiškę Akvilę Bajalytę.

Konkurse I vietą laimėjo Saulė ir Upė Kiuberytės, Palangos pradinės mokyklos IV ir II klasių mokinės.

Pranciškoniškose šalies parapijose gyvuoja tradicija – mokiniai ir jų šeimos, įvairios bendruomenės per adventą raginamos kurti prakartėles iš gamtinių ir ekologiškų medžiagų. Šios pirmiausia yra eksponuojamos vietinėse parapijose, o po to atrinktos išmoningiausios iškeliauja į respublikinį konkursą Vilniuje.

„P. n“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas susitiko su Mažesniųjų brolių ordino Šv. Kazimiero provincijos atstovais – br. kun. Evaldu Daruliu OFM (kairėje), provincijos ministru, ir Aleksu Bočiarovu, provincijos ekonomo pavaduotoju. Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

Šią savaitę Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas į susitikimą pakvietė Lietuvos Mažesniųjų brolių ordino Šv. Kazimiero provincijos atstovus – provincijos ministrą, kretingiškiams gerai žinomą buvusį ilgametį parapijos kleboną brolį Evaldą Darulį ir provincijos ekonomo pavaduotoją Aleksą Bočiarovą.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė provincijolas E. Darulis, per susitikimą Premjeras domėjosi apie valstybės mastu svarbaus projekto „Bernardinų takais“ įgyvendinimą. „Šis projektas apima gausų Lietuvos pranciškonų paveldą, išlikusį ir puoselėjamą Vilniaus, Kauno ir Kretingos miestuose. Projekto iniciatyva siekiama atgaivinti piligrimystės tradicijas, kuo gausiau lankant šio unikalaus kultūros ir istorijos paveldo objektus“, – sakė brolis Evaldas.

Paklaustas, galbūt susitikimo metu buvo kalbama konkrečiomis temomis, susijusiomis su Kretingos pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno restauravimo darbų tąsa, atsakė, kad šiuosyk buvęs pirmasis pažintinis susitikimas, bendrai aptariant pranciškonų paveldo būklę, o toliau, tikimasi, bus tariamasi dėl konkrečių darbų.

„Pirmiausia turime sulaukti Pranciškonų kapitulos, įvyksiančios netrukus, sausio 13–17 dienomis, kuomet įvyks nauji brolių pareigų perskirstymai, paaiškės, kas ir kur tarnaus toliau. O tuomet jau Vyriausybės mastu galima bus tartis dėl būsimų darbų konkrečioje brolijoje“, – akcentavo E. Darulis.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

Griaunamas miesto centro vaizdą darkęs priestatas.

Būsimosios kepyklėlės vizualizacija

Šiomis dienomis griaunamas ilgus metus praeiviams akis badęs priestatas prie renovuoto estetiško statinio pačiame miesto centre – ant Rotušės aikštės ir Vytauto gatvės kampo. Gerokai anksčiau priestate veikė buvusios kulinarijos cechas. Jo vietoje bus perstatytas modernus pastatas su stiklo fasadu, kuriame veiks kepyklėlė.

Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės teigimu, pasikeitė šio, miesto vaizdą ilgus metus darkiusio, priestato savininkai ir jie ėmėsi vykdyti darbus. „Nors miesto centras yra kultūros paveldo teritorija, tačiau – ne pats priestatas prie sovietmečiu veikusios kulinarijos, – sakė seniūnė. – Suderinus su Kultūros paveldo reikalavimais, manau, kad atkurs estetišką pastatą. Jame įsivaizduoju veikiant jaukią kavinukę ar kepyklėlę, kuri papuoštų senamiestį.“

Kretingos rajono savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas laikinai einantis Svajūnas Bradūnas patikino, kad statinio savininkams išduotas leidimas darbams vykdyti. „Jie atstatys statinį pagal ankstesnes proporcijas, tačiau bus pakeista fasado kryptis – ji atgręžta į gatvę. Fasadas bus įstiklintas. Statinys bus estetiškas, priderintas prie renovuoto pastato Rotušės a.–Vytauto g., dekoruojant raudonomis plytomis. Jame veiks konditerijos cechas: fasadinėje pusėje bus prekiaujama šviežiais kepiniais, o gamyba vyks statinio gilumoje“, – būsimus darbus ir statinio paskirtį apibūdino S. Bradūnas.

Renovuojamo statinio plotas – 154 kv. m. Statinio užsakovas – bendrovė „Senoji kepyklėlė“.

Nugriautas priestatas buvo pristatytas sovietmečiu prie veikiančios kulinarijos, o pagrindinį kulinarijos pastatą, o tiksliau – vieną seniausių Kretingos miesto XIX a. pabaigos statinių – prieš kelerius metus atkūrė kretingiškis verslininkas Aurimas Juška.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (13)

Trečiadienį prisistatė pernai įsteigtas antras Kretingoje motobolo klubas „Kretinga“. Su klubo vizija supažindino jo vadovas Eduardas Steckis.

Trečiadienio vakarą visuomenei, rajono politikams prisistatė pernai įsteigtas motobolo klubas „Kretinga“, lig šiol neturintis aikštės treniruotėms, varžyboms, nuolatinių patalpų technikai laikyti ir remontuoti, nes visa ši Savivaldybės bazė Tiekėjų gatvėje Kretingoje iki 2026 metų rugpjūčio yra išnuomota senajam Kretingos motobolo klubui.

Naujasis motobolo klubas „Kretinga“ susibūrė kilus nesutarimams Kretingos motobolo klube, kai klubo valdyba atleido vadovą Eduardą Steckį, dabar vadovaujantį klubui „Kretinga“.

E. Steckis atleidimą skundė, tačiau teismas pripažino, kad atleistas buvo teisėtai. Paskui E. Steckį į naująjį klubą išėjo senojo klubo žaidėjų, trenerių, kitų komandos narių.

Motobolo klubo „Kretinga“ komandos vadybininkė Rasa Jucytė pasidžiaugė, kad 2024 m. lapkričio mėnesį motobolo klubas „Kretinga“ tapo Lietuvos motociklų sporto federacijos nariu, per palyginti trumpą veiklos laikotarpį sutelkė būrį rėmėjų, įsigijo 10 motociklų motobolui, 3 – motokrosui, parsivežė iš Prancūzijos. Kol klubas neturi patalpų, motociklus laikinai laiko, remontuoja, prižiūri rėmėjų suteiktose patalpose. Pagrindinio rėmėjo bendrovės „Dalinera“ pavadinimas puikuojasi klubo „Kretinga“ ženkle. Šiemet tikimasi įsteigti ir fanų klubą.

Motobolo klubo „Kretinga“ vadovas E. Steckis Kretingos motobolo bendruomenės skilimą aptarinėti vengė, pašmaikštavęs, kad visus nesutarimus „aiškinsimės aikštėje“. Unikali sporto šaka motobolas yra Kretingą reprezentuojanti, nes ne vieną dešimtmetį kraštą garsinančią motobolo komandą, be Kretingos, Lietuvoje turėjo, turi Skuodas ir Radviliškis.

E. Steckis tvirtino, kad dar vieno motobolo klubo ir komandos Kretingoje atsiradimas šiai sporto šakai yra naudingas. „Bus jau keturios komandos Lietuvoje, vienu metu tik Skuodas ir Kretinga buvo likę“, – pastebėjo jis.

E. Steckis tikino, kad esamoje motobolo bazėje Tiekėjų gatvėje abi komandos sutilptų, tam tereikia Savivaldybės tarybos sprendimo anksčiau termino nutraukti bazės nuomos sutartį su Kretingos motobolo klubu ir leisti baze naudotis abiem klubams. „Vokietijoje vienoje aikštėje dvi komandos treniruojasi, žaidžia“, – pavyzdį tokią galimybę esant įmanoma pateikė jis.

• Rašyti komentarą (33)
• Plačiau ...

Kretingiškiai kaimynai Tamara Voroncova (iš kairės), Violeta ir Rimantas Venckai sakė nesantys nusiteikę prieš beglobius gyvūnus, tačiau mano, kad šėrykla turėtų būti įkurdinta atokiau.

„Epopėja tęsiasi“, – juokėsi Kretingos miesto Savanorių gatvės 41 namo gyventoja Tamara Voroncova, stilingą, auksinių rankų meistro gražiai suręstą beglobių katinų namelį pirmadienio rytą netikėtai išvydusi priešais savo daugiabučio langus.

Kaip atsirado, taip ir dingo

Katinų tema mieste gvildenta ne sykį, nes vieni kretingiškiai iš gailesčio bešeimininkius gyvūnus nori globoti ir šerti, o kiti dėl to pyksta ir skundžiasi valdžiai – esą šie sparčiai besidauginantys padarai laipioja ant mašinų, teršia aplinką, skleidžia smarvę, nešioja ligas. Sužinojusi apie privačios teritorijos, kurioje prieš keliolika metų viena gyventoja iš savo pinigų katinams buvo pastačiusi namelį, nuomotojo, tiksliau „Iki“ prekybos centro, reikalavimą šėryklą iškeldinti, kaip tarpininkė įsikišo ir rajono Savivaldybė: priėmė sprendimą, kad namelio čia turi nelikti. Ir jo neliks. „O aš štai pirmadienio rytą ramiai sau geriu kavą – žiūriu, atvažiavo mašina su „būda“, išlipo du vyrai ir kaip niekur nieko tarp medžių priešais mūsų langus pastatė katinams būstą. Skambinu vienai kaimynei – sakau, ar tu matai? Skambinu kitai, klausiu, kas vyksta? Niekas nieko nežino ...“, – pasakojo Tamara.

Anot jos, pradėjus aiškintis, po kokių 10-ies minučių tas namelis dingo, kaip atsiradęs – vos spėjusi telefono fotoaparatu „spragtelėti“. Moteris spėliojo, kam už tai padėkoti?

„Mes nė vienas čia turbūt nesam nei prieš katinus, nei prieš šunis, kol jų nėra laiptinėse arba rūsiuose. Bet ar uždrausi marširuoti, kur palaidi gyvūnai nori?“ – retoriškai klausė pašnekovė.

• Rašyti komentarą (8)
• Plačiau ...

Klubo vadovą Reinoldą Liaudanską (antras iš kairės) pasveikino ir apdovanojimą jam įteikė Seimo narys Kęstutis Mažeika.

Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislės augintojų klubas veiklos 10-mečiui paminėti Palangoje surengė sparnuočių parodą ir vaikų piešinių konkursą-edukaciją „Skriskit, balti balandžiai“.

Į kurorto Sporto centrą susirinkusiuosius pasveikino šio ir Palangos balandžių augintojų klubų pirmininkas Reinoldas Liaudanskas, taip pat jo kolega Klaipėdos apskrities dekoratyvinių paukščių augintojų klubo pirmininkas Valerijonas Bernotas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. Buvo eksponuojami 9-ių lietuviškų ir 43-jų kitų veislių, – iš viso 268 – balandžiai.

Gausiausią Klaipėdos aukštaskraidžių kolekciją – 18 sparnuočių – visuomenei parodė kretingiškis Stasys Penikas.

Tarp eksponatų buvo ir pašto balandžių. Tokie per pasaulinius karus nešiodavę žinutes. Surinktą atributikos kolekciją pademonstravo kaunietis Linas Petraška. Smalsuoliai sužinojo, kaip atrodo ant balandžių kojų tvirtinama pranešimo žinutės kapsulė, kaip kariai pildydavo žinučių žurnalus, kaip atrodo rankiniai ir elektroniniai balandžių laikrodžiai, kokiu principu fiksuojami iš tolimų distancijų namo sugrįžę balandžiai. R. Liaudansko žodžiais, nors pašto balandžiai žinučių seniai nebenešioja, tačiau organizuojamas jų sportas, rengiamos netgi olimpiados.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė

Šiemet Kretingos rajonui tapus Lietuvos jaunimo sostine 2025 jaunuoliams atsivėrė daugiau galimybių tapti matomiems, išreikti savo poreikius ir įgyvendinti idėjas. Turint daugiau galimybių kyla ir iššūkių. Rajono savivaldybė susidėliojo prioritetines veiklos sritis, įvardino didžiausias su jaunimu susijusias problemas, kurias, tapus Lietuvos jaunimo sostine, tikisi išspręsti.

Dėmesys – savanorystei, tarpinstituciniam bendradarbiavimui

Prieš 2-jus metus Lietuvos jaunimo sostinė buvo Marijampolės rajono savivaldybė. Antrąja iš pirmo bandymo tapo Kretingos rajonas. „Pasitarę su Jaunimo reikalų taryba, Savivaldybės vadovais, nusprendėme pirmą kartą teikti paraišką ir mums pavyko įveikti 12-a kitų šalies savivaldybių, pretendavusių į Lietuvos jaunimo sostinės titulą“, – apie pradžią kalbėjos Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė.

Paraiškoje Savivaldybė turėjo įvardinti problemines sritis, susijusias su jaunimo politika mūsų rajone. „Daugiausiai iššūkių mums kyla dėl savanorystės, todėl dabar tam skirsime dar didesnį dėmesį“, – įvardino I. Biliūnaitė-Rušinskė, sakiusi, kad dar praėjusiais metais Savivaldybė nutarė parodyti pavyzdį ir pati tapo jaunimo savanorius priimančia akredituota įstaiga, taip pat ja tapo ir Salantų miesto seniūnija.

Norinčius savanoriauti kviečia tai daryti ir šiais metais organizuojamuose Lietuvos jaunimo sostinės renginiuose. „Jau dabar norą yra išreiškę 49 rajono jaunuoliai. Pirmieji 20 savanorių save išbandyt galės pirmajame sostinės atidarymo renginyje – masiškiausiame kvadrate“, – tikino jaunimo reikalų koordinatorė.

Paraiškoje kaip silpnąją sritį Savivaldybė dar įvardino tarpinstitucinį bendradarbiavimą su jaunimu susijusiomis institucijomis, organizacijomis, taip pat akcentavo norą stiprinti Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos vaidmenį jaunimo politikoje, Kretingos jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų sektorių, užtikrinti jaunimo praktinių įgūdžių ugdymo plėtrą ir informavimą apie jiems prieinamas paslaugas.

„Norint tapti Lietuvos jaunimo sostine, reikia drąsiai įvardinti rajono silpnąsias vietas, susijusias su jaunimu, kad tai taptų metų tikslu ir prioritetu. Jau dabar dar labiau skatiname bendradarbiavimą tarp įvairių institucijų, jaunimo organizacijų, aktyvinsime ir nevyriausybines jaunimo organizacijas mūsų rajone, skatinsime jas įsitraukti į organizuojamas veiklas“, – planus atskleidė I. Biliūnaitė-Rušinskė.

Pasiekti Lietuvos jaunimo sostinės 2025 titulo padėjo ir jau vykdomi projektai, įgyvendintos iniciatyvos, kurios prisideda tenkinant rajono jaunimo poreikius, kaip pavyzdžiui, Atviras jaunimo centras, mobilusis darbas su jaunimu. „Mobilieji jaunimo darbuotojai dirba 5 seniūnijose, Atviras jaunimo centras demonstruoja aukštus rezultatus lyginant su kitais Lietuvoje veikiančiais centrais. Tai tikrai stipri pradžia. Taip pat planuojame darbą su jaunimu stiprinti ir rajono mokyklose“, – tikino Inga.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Vyriausybės vadovo Gintauto Palucko patarėja socialinės politikos klausimais Svetlana Tučkė

„Matyt, pasitikėjimo neišbarsčiau“, – sakė „Pajūrio naujienoms“ Svetlana Tučkė, šią savaitę pradėjusi dirbti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Gintauto Palucko 12-os narių komandoje patarėja socialinės politikos klausimais. Ankstesnėje – 2020–2024 metų – Lietuvos Respublikos Seimo kadencijoje ji buvo tuomet Seimo nario bendrapartiečio socialdemokrato, dabartinio Premjero Gintauto Palucko padėjėja.

„Galimybė tarnauti šaliai ir žmonėms yra politiko svajonės išsipildymas, branginu G. Palucko vadovaujamoje Vyriausybėje man patikėtas pareigas. Pavasario Seimo sesijai, kuri prasidės kovo 3 d. ir baigsis vidurvasarį, turime parengti ir Seimui pateikti pensijų įstatyminės bazės pakeitimus, Vyriausybės ketverių metų priemonių įgyvendinimo planą – strateginės reikšmės dokumentą“, – apie darbo Vyriausybėje pradžią kalbėjo S. Tučkė.

S. Tučkė yra Palangos miesto savivaldybės tarybos narė, vadovauja Lietuvos socialdemokratų partijos Palangos skyriui. „Pareigų Savivaldybės taryboje kol kas neatsisakau, žiūrėsiu, kaip pavyks jas suderinti su dabartiniu darbu, tada spręsiu. Esu aktyvi, matoma Tarybos opozicijos narė, teikiu pasiūlymus, drąsiai ginu palangiškių interesus. Taip pat atsakingai ir toliau Taryboje dirbsiu arba pasitrauksiu“, – teigė ji.

• Rašyti komentarą (9)
• Plačiau ...

Remiantis Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus duomenimis, „Pajūrio naujienos“ apžvelgė, kiek gi pernai gimė, susituokė ir mirė mūsų rajono piliečių, ir palygino šiuos skaičius su 2023 metų duomenimis. Buvo įdomu palyginti, kokios yra pastarųjų metų rajono demografinės tendencijos.

Gimė mažiau, negu užpernai

Pasak Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėjos Nijolės Vaičienės, pernai buvo įregistruoti 258 gimimo įrašai, iš jų – 35 vaikai įregistruoti gimę užsienyje: Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Danijoje, Prancūzijoje. Skirstant naujagimius pagal lytis, gimė 128 berniukai ir 130 mergaičių. Tarp naujagimių įregistruotos 2 poros dvynukų, visi – berniukai.

Iš 258 Kretingos rajone įregistruotų naujagimių santuokoje gimė 180 vaikų, pripažinta tėvysčių – 73, o 5 vaikų gimimo įrašuose nėra duomenų apie tėvą.  Jauniausios gimdyvės amžius – 19 metų, vyriausia gimdžiusi motina buvo 45-erių.

Jauniausio tėvo amžius – 20 metų, o vyriausiam tėvui – 59-eri.

Tėvai savo kūdikiams pernai suteikė tokius vardus, tarp kurių dominuoja: mergaičių – Olivija ir Sofija, šiuo vardu įregistruota po 5 naujagimes; Izabelė, Rusnė ir Amelija – po 4 naujagimes.

Tarp berniukų vardų lyderiauja: Benas – 5 naujagimiai; Jonas, Ąžuolas, Jokūbas ir Nojus – po 4 kūdikius. Iš retesnių vardų išskiriami: Liza, Lilita, Upė, Juna, Simeonas, Ardenas, Denas.

Palyginus praėjusių metų gimimų skaičių su 2023 m., šiemet sulaukta 37 naujagimiais mažiau. Užpernai buvo įregistruoti 295 gimimo įrašai: iš jų 43 naujagimiai gimė užsienyje – Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Danijoje. Gimė 153 berniukai ir 142 mergaitės, iš jų – dvi poros dvynių: du berniukai,  mergaitė ir berniukas. Populiariausi užpernai naujagimiams suteikti vardai buvo: Amelija, Kamilė, Nojus, Jonas ir Emilis.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...