|
|
|
(1914) 2024-12-20Kodėl Dievas gimė žmogaus kūnu
Kretingos pranciškonų brolijos surengtose advento rekolekcijose kretingiškius įtaigiais, humoru papildytais, retsykiais net šokiruojančiais pamąstymais apie tai, kas yra Kalėdos, pasidalino charizmatiškasis Krekenavos parapijos klebonas Gediminas Jankūnas. Kalėdų esmė – įsikūnijimas Susitikimą kunigas G. Jankūnas pradėjo, atrodytų, visiems ligi skausmo žinomu klausimu – tai kas gi yra Kalėdos? Tačiau daugumos atsakymas, kad tai – Jėzaus gimimo diena netenkino dvasininko: „Sakot – Jėzaus gimimas. Betgi jis jau gimė prieš 2024-erius metus. Dėl to, kad jūs neatsakote teisingai, ir mums, kunigams tai – tiesiai į tarpuragę, nes neišugdėme tikinčiųjų girdėti teologijos.“ Jo žodžiais, išvertus iš graikų kalbos, Kalėdos reikštų „dvasia priėmė mėsą“ – tai įsimėsinimas, arba įsikūnijimas. Dvasinėj plotmėj įprastų medžiaginių dalykų – maisto, pastogės, prisilietimų – nereikia. Tai ir yra tikrasis stebuklas, kad Tas, kuris sėdi dvasios sostuose, galėtų nesivarginti, bet priėmė žmogaus kūną. Dievas – amžinas, beribis ir begalinis – įsikūnijo, todėl tapo mirtingas ir ribotas. Nes kūnas nėra laisvė, o riba. Kai gimstame, kūnas mus įkalina. Šventasis Pranciškus sakė: mano kūnas lyg asiliukas neša mano sielą. O mes nešame savąjį asiliuką – savo ligotą kūną, kuris po mirties virs dulkėmis. Klebono G. Jankūno teigimu, galėtume paklausti Dievo, kodėl ir pats švenčiausias, ir pikčiausias žmogus po mirties virsta dulkėmis: „Kaip suprasti, kas atsitiko su mūsų kūnu, kaip suprasti jo baigtumą ir laikinumą? Tuomet ir klausi – ar čia viskas? Imame suprasti, kad yra kažkas daugiau, ir pradedame uždavinėti klausimus. Nes, jei neužduodate klausimų tam, kuris yra Tiesa, Kelias ir Gyvenimas, niekuomet ir nesulauksite atsakymų.“
Ar nustebtumėte kalėdinį atviruką gavę paštu?
Biblijos ištakos ir kelias į Lietuvą
Kretingos rajono M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su Palangoje gyvenančiu Šv. Rašto vertėju, humanitarinių mokslų daktaru, biblistu ir teologu Giedriumi Saulyčiu. Jis pristatė neseniai 4 atskiromis knygomis Lietuvos Biblijos draugijos išleistą Naująjį Testamentą, papasakojo apie seniausius rankraščius ir koks buvo Šventojo Rašto kelias į Lietuvą. Rašė hebrajų ir graikų kalbomis Bibliją sudaro Senasis Testamentas, nušviečiantis išrinktosios tautos kelią iki Kristaus gimimo, ir Naujasis Testamentas, pasakojantis apie Kristaus atėjimą, Jo mokymą, Prisikėlimą ir mokinių darbus. Senasis Testamentas parašytas hebrajų, Naujasis Testamentas – graikų kalbomis. „Po įžymaus antikos karvedžio Aleksandro Makedoniečio žygių IV a. prieš Kristų užkariaujant pasaulį – dalį Europos, Afrikos ir Azijos, užkariautose tautose išplito graikų kalba, kaip, tarkim, dabar anglų, – paaiškino mokslininkas. – Nors žydai Jėzaus laikais kalbėjo aramėjų kalba, tačiau sinagogose melsdavosi hebrajiškai, o vėliau – graikiškai.“ Pasak G. Saulyčio, senieji rankraščiai buvo rašomi ant papiruso, kuris atsirado III tūkstantmetyje prieš Kristų – iš pradžių rašyta į ritinius, vėliau jie būdavo pjaustomi ir rišami į knygas. O nuo I a. prieš Kristų imta naudoti pergamentą, kuris buvo išrastas Pergamo mieste, dabartinėje Turkijoje. Pergamentas – tai itin plonai specialia technika išdirbtos Pergame augintų ožkų veislės odos. Seniausi Biblijos fragmentai Seniausias išlikęs Šv. Rašto fragmentas – iš pranašo Izaijo knygos, ranka perrašytos ant papiruso 125 m. prieš Kristų. Izaijo pranašystė greta kitų šventraščių buvo aptikta Kumrano uolose, dabartiniame Izraelyje. Biblistas G. Saulytis pasidžiaugė, kad jam taip pat pavykę perskaityti kai kuriuos senuosius hebrajų tekstus. Seniausias išlikęs fragmentas iš Naujojo testamento – tai 90 m. rašytas Jono evangelijos 18 skyriaus fragmentas. „Labai keista, kad dėl Jėzaus gyvenimo, kaip istorinio fakto, vis dar abejojama, nors net 4 Evangelijos jį liudija, prabėgus labai nedaug laiko po tikrų istorinių įvykių. Tačiau niekas neabejoja Herodotu, Sokratu ar Platonu – nei dėl jų gyvenimo, nei dėl raštų, nors jie gyveno šimtmečius iki Kristaus“, – pastebėjo G. Saulytis.
Pirmuosius bernardinus vienuolius Kretingoje 1602 m. įkurdino jos valdytojas Jonas Karolis Chodkevičius (1570–1621), kai moterų vienuolija pradėta kurti tik 1920 m. gruodžio mėnesį. Viena pirmųjų seserų vienuolių, savo gyvenimą paskyrusi Dievui, buvo Ona Galdikaitė (1898–1990), žinoma poetiniu slapyvardžiu Vynmedžio šakelė, rašiusi eiles, sovietmečiu bendradarbiavusi pogrindiniuose leidiniuose, iš užsienio kalbų vertųsi teologinius leidinius ir religines knygas. Ji gimė 1898 m. Giršinų kaime prie Mosėdžio pasiturinčių 80 ha. ūkio savininkų Fortunatos Karevičiūtės ir Felikso Galdiko šeimoje ir buvo vienintelė mergaitė tarp 4 brolių, iš kurių Adomas vėliau tapo garsiu dailininku. Giliai maldinga motina savo laiku buvo atsisakiusi troškimo tapti vienuole, kad jos vienintelis brolis Pranciškus taptų kunigu. Į kunigus po Petrapilio dvasinės akademijos baigimo 1886 m. įšventintas Pranciškus Karevičius (1861–1945) 1914 m. tapo Žemaičių vyskupu ir juo išbuvo iki 1926 m., kai savo pareigas perleido jaunesniam vyskupui Juozapui Skvireckui, netrukus įstojęs į Marijonų vienuoliją Marijampolėje. O. Galdikaitė, baigusi pradinę mokyklą Mosėdyje, 1912 m. tęsė mokslus Kaune, Saulės progimnazijoje, iš kur, baigusi 2-i klases, dėl prasidėjusio I pasaulinio karo artėjant frontui išvyko į Panevėžį, iš kur 1915 m. persikėlė į Rusijos Kislovodsko miestą pas tetą, iš kur 1916 m. išvyko į Voronežą, kuriame buvo apsistoję nemažai karo pabėgėlių lietuvių ir veikė mergaičių bei berniukų gimnazijos. Čia baigusi 6-ą ir 7-ą klases O. Galdikaitė sugrįžo į Kauną ir tęsė mokslus katalikiškoje Saulės gimnazijoje, kuriai vadovavo garsus ateitininkas Pranas Dovydaitis (1886–1942), Vasario 16-osios Akto signataras, profesorius. Čia ji pradėjo publikuoti ir pirmuosius eilėraščius – maldas, iš kurių liejosi motinos įskiepyta gili religinė dvasia, kuri ją lydėjo visą gyvenimą. 1919 m. po gimnazijos baigimo, O. Galdikaitė išvyko į Vokietiją Miunsterio universitete studijuoti teologijos, filosofijos bei pedagogikos mokslų, bet dėl sveikatos problemų grįžo namo ir po poilsio bei ilgų apmąstymų, nusprendusi rinktis vienuolės gyvenimą ir tarnystę Dievui, 1921 m. Kretingoje įstojo į sunkiai besikuriančią materialinių sunkumų ir dvasinių vadovų trūkumo kamuojamą Šv. Pranciškaus III ordino seserų kongregaciją, kuri dėl neatitikimo kanonams 1924 m. buvo panaikinta. O prieš tai , siekdama kanoniško patvirtinimo, kongregacija privalėjo tobulinti savo seserų dvasinį gyvenimą, todėl 1922 m. pradžioje buvo užmegzti ryšiai su Vokietijos Nonenverto pranciškonių vienuolynu, į kurį 1922 m. rugsėjo mėn. O. Galdikaitė, kaip labiausiai išsilavinusi, ir išvyko.
Šiemet sukako 110 metų, kai mirė karališkasis sodininkas-planuotojas, grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų vyriausiasis daržininkas Liudvikas Haidukas, savo ir pagalbininkų rankomis kūręs ir puoselėjęs Kretingos dvaro parką ir žiemos sodą. Liudvikas Haidukas, vengriškai – Lajos Hajduk, gimė 1856 m. Vengrijos karalystėje, manoma, Budapešte. Susidomėjęs daržininkyste, sodininkyste ir želdininkyste, šių disciplinų pagrindų mokėsi šalia Austrijos-Vengrijos imperijos sostinės Vienos įsikūrusioje Habsburgų dinastijos Šionbruno (Schönbrunn) rezidencijoje, tapo karališkuoju sodininku-planuotoju. <> Gabų sodininką-daržininką pastebėjo Vienos apylinkėse poilsiavę Lietuvos didikai. Pirmasis į savo valdas jį pakvietė Rietavo kunigaikštis Bogdanas Oginskis. Archyvuose išlikęs dokumentas liudija, kad 1878 m. už darbą kuriant ir tvarkant Rietavo dvaro parką Liudvikui Haidukui buvo išmokėtas 450 sidabro rublių metinis atlyginimas. Netrukus šį savo profesijos žinovą nusižiūrėjo geras kunigaikščių Mykolo ir Bogdano Oginskių bičiulis, vienas turtingiausių to meto Lietuvos didikų, grafas Juozapas Tiškevičius, 1878 m. ėmęsis Kretingos dvare kurti nuolatinę savo šeimos rezidenciją. Manoma, kad į Kretingos dvarą Liudvikas Haidukas atvyko apie 1880–1881 m. Čia jam buvo patikėta kurti iš Lentvario perkeltos Tiškevičių rezidencijos aplinką – vasaros ir žiemos sodus, prižiūrėti daržininkystės ir sodininkystės ūkį. Liudviko Haiduko persikėlimo į Kretingą aplinkybės dar neatskleistos. Galbūt šeimininko pakeitimui įtakos turėjo geresnis atlyginimas, o gal jam apsispręsti padėjo tai, kad grafienė Sofija Tiškevičienė turėjo vengriškas šaknis: jos tėvo Aleksandro Horvato protėviai į Lietuvą ir Lenkiją iš Vengrijos persikėlė 1575–1576 m. drauge su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapusiu Transilvanijos kunigaikščiu Steponu Batoru. Kretingos dvare Liudvikas Haidukas netruko prigyti ir ši vieta tapo produktyviausia ir paskutine jo gyvenimo ir veiklos stotimi, kurioje jis praleido daugiau kaip 30 metų, iki pat savo gyvenimo pabaigos.
„Pajūrio naujienų“ kalendoriuje – Kretingos pasididžiavimas biblioteka
„Pajūrio naujienos“, tęsdamos ilgametę tradiciją, kasmet Kalėdų proga skaitytojams išvien su laikraščio numeriu dovanoja savo išleistą kalendorių. Ant 2025-ųjų kalendoriaus visus metus puikuosis mūsų miesto pasididžiavimas – Kretingos rajono viešoji M. Valančiaus biblioteka. Erdvė – visokio amžiaus žmonėms Į naujai pastatytą erdvų rūmą pačioje Kretingos miesto širdyje – greta Pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno, Kretingos rajono kultūros centro – biblioteka persikėlė prieš 6-erius metus ir išsyk tapo pamėgta skirtingo amžiaus miestiečių – nuo pačių mažiausių ir jų tėvų iki senjorų. Tam pritaikytos bibliotekos erdvės: vaikams skirtas skaitytojų – nuo kūdikių iki jaunimo – abonementas ir edukacinės erdvės: viena – jaunesnio amžiaus vaikams, kita – jaunimui. Veikia lankytojų pamėgta paveikslų galerija, kurioje nuolat keičiamos parodos, konferencijų salė, skirta renginiams ir susitikimams, kraštotyros skaitykla, medijų centras. O erdvus bibliotekos holas tarnauja kaip multifunkcinė erdvė įvairaus pobūdžio renginiams. Per 6-erius metus naujojoje bibliotekoje pabuvojo daug įžymių kultūros ir meno veikėjų, rašytojų, politikų. Prieš 3-jus metus ją savo apsilankymu pagerbė ir LR Prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana. Pasak bibliotekos direktorės pavaduotojos Erikos Kazlauskienės, per šiuos metus bibliotekoje apsilankė 130 tūkst. lankytojų – užregistruota 800 naujų skaitytojų, įvyko per 400 įvairių renginių.
Įkliuvo nelegalūs prekiautojai pirotechnika
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai tikrino socialiniuose tinkluose pastebėtą informaciją apie galimai neteisėtą prekybą pirotechnikos priemonėmis. Atlikus kontrolinius pirkimus, nustatyti du pažeidimai, iš neteisėtos apyvartos paimta 418 įvairių kategorijų pirotechnikos priemonių. Pagal skelbimą socialiniame tinkle pareigūnai susisiekė su asmeniu, parduodančiu įvairius fejerverkus, ir sutarė jų nusipirkti. Atliekant kontrolinį pirkimą, 2007 m. gimęs vaikinas neuniformuotai policijos pareigūnei pardavė 40 F3 kategorijos ir 20 P1 kategorijos pirotechnikos gaminių. Pradėta administracinė teisena pagal LR ANK 183 str. 1 d. ir 2 d. Iš viso iš neteisėtos apyvartos paimta 80 F3, P1 ir F4 kategorijos pirotechnikos gaminių. Tą pačią dieną taip pat pagal skelbimą socialiniame tinkle buvo susisiekta ir su kitu pirotechniką siūlančiu asmeniu: 2003 m. gimęs vyras neuniformuotai pareigūnei pardavė 5 F4 kategorijos fejerverkus. Iš viso pas šį asmenį ir jo namuose rasta ir paimta 338 pirotechnikos gaminiai, priskiriami F3 ir F4 kategorijoms. Pradėta administracinė teisena pagal LR ANK 183 str. 2 d.
„P. n.“ informacija
Įvyko kalėdinis moterų tinklinio turnyras, kurį inicijavo Kretingos rajono Kultūros ir sporto skyrius. Pusfinalio rungtynėse „Pranciškonų gimnazija“ 2:0 nugalėjo Vydmantų „Vakarę“, tokiu pat rezultatu SK „Kūlupėnai“ įveikė „Kretingos“ komandą. Susitikimą dėl III v. 2:0 prieš „Kretingą“ laimėjo Vydmantų „Vakarė“, o SK „Kūlupėnai“ ir „Pranciškonų gimnazijos“ kova dėl I v. 2:1 baigėsi kūlupėniškių pergale. Taigi galutinėje turnyrinėje lentelėje komandos išsirikiavo tokia tvarka: I v. – SK „Kūlupėnai“; II v. – „Pranciškonų gimnazija“; III v. – Vydmantų „Vakarė“; IV v. – „Kretinga“.
„P. n.“ informacija
Iš rungtynių protokolų
Rajono mokinių tinklinio pirmenybės, vaikinų jaunių gr. I ratą nugalėję visus savo priešininkus pirmauja „Darbėnų gimnazijos“ tinklininkai, II v. žengia „Salantų gimnazija“, III v. su viena pergale – „Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos“ komanda, IV v. – pergalės džiaugsmo dar nepatyrę „Vydmantų gimnazijos“ tinklininkai. „Salantų gimn.“ – „Jurgio Pabrėžos univ. gimn.“ – 3:0 (25:18; 25:22; 25:15); „Vydmantų gimn.“ – „Darbėnų gimn.“ – 0:3 (6:25; 14:25; 16:25); „Vydmantų gimn.“ – „Salantų gimn.“ – 0:3 (17:25; 19:25; 9:25). Merginų grupėje pirmauja „Pranciškonų gimnazijos“ tinklininkės, iškovojusios tris pergales iš trijų, II v. kol kas „Darbėnų gimnazija“, pralaimėjusi tik lyderėms, III v. – „Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos“, IV v. – „Salantų gimnazija“, kuri I ratą 3:1 pasiekė pergalę prieš „Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos“ komandą, tačiau II ratą pabrėžietės atsirevanšavo 3:0. „Pranciškonų gimn“. – „Darbėnų gimn.“ – 3:0 (26;24; 26:24; 25:10); „Jurgio Pabrėžos univ. gimn.“ – „Salantų gimn.“ – 3:0 (25:17; 25:14; 25:14).
„P. n.“ informacija
Eglių šakų ėjo į Rotušės aikštę
Artėjančių švenčių proga Valstybinių miškų urėdija trečiadienį 12 valandą visoje Lietuvoje surengė tradicinę akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Pasak Kretingos regioninio padalinio vadovo Tomo Zaleckio, šiemet paskelbta kaip niekada daug – per 60 – vietų, kuriose gyventojams nemokamai buvo dalijamos iš kirtaviečių surinktos šviežios, mišku kvepiančios eglių šakos. Paprastai jų per akciją išdalinama apie 100 tūkstančių, vien Kretingos padalinyje – iki 2 tūkst. Pajūrio zonoje šakos buvo dalijamos Kretingoje, Klaipėdoje, Palangoje, Gargžduose, T. Zaleckis pasidžiaugė, kad šiemet dar ir Skuode, taip pat mažesnėse vietovėse, kuriose pasiūlė girininkai. Laukdami urėdijos transporto su šakomis, kretingiškiai Rotušės aikštėje būriavosi iš anksto.
Vilniuje 28-ąjį kartą įteikti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) rengiamo kasmetinio konkurso „Lietuvos metų gaminys“ apdovanojimai. Konkursui šiemet buvo pateikta beveik 100 paraiškų. Įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti ekspertų komisija 7-iose skirtingose kategorijose skyrė 61 aukso ir 7 sidabro medalius. Tarp apdovanotųjų – ir Kretingoje veikianti įmonė „Terekas“, kuriai Mašinų ir prietaisų pramonės kategorijoje aukso medalis skirtas už „BlowPack“ įrenginį. „Didžiuojamės ir džiaugiamės – mūsų produktas apdovanotas aukso medaliu! Tai – prestižinis apdovanojimas, didelis mūsų komandos darbo, atsidavimo ir siekio kurti kokybišką produkciją pripažinimas“, – uždarosios akcinės bendrovės „Terekas“ atstovai teigė, kad šis pripažinimas reiškia ir patvirtinimą, kad einama teisingu keliu, ir įsipareigojimą prieš klientus ir partnerius bei motyvaciją siekti dar didesnių aukštumų mašinų ir prietaisų pramonėje. LPK per konkursą „Lietuvos metų gaminys“ Maisto ir pašarų kategorijoje įteikė 33 aukso ir 3 sidabro medalius, Informacinės technologijos ir telekomunikacijos kategorijoje – 1 aukso, Mašinų ir prietaisų pramonės kategorijoje – 6 aukso, Aplinkosauginės pramonės – 2 aukso, Medienos perdirbimo, baldų ir popieriaus pramonės kategorijoje – 1 aukso, Statybos ir statybos pramonės – 15 aukso ir 4 sidabro, Farmacijos ir chemijos pramonės kategorijoje – 3 aukso medalius. Iškilmingo apdovanojimo šventės dalyvius pasveikino ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas. Jis prisipažino, kad nuoširdžiai tiki Lietuvos pramonės potencialu ir tuo pačiu jaučia didžiulį verslo bendruomenės lūkestį Vyriausybei, bei patikino, kad devynioliktosios Vyriausybės programoje ekonomika užima prioritetinę vietą. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius apžvelgė praėjusius metus, kurie, akcentavo jis, buvo labai įvairūs ir kuriuos galima vadinti ne tik iššūkių metais, bet ir Lietuvos pramonės stiprybės, lankstumo ir ryžto metais. Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą.
„P. n.“ informacija
Padėkos vakaras Laiviuose
Salantų kultūros centro Laivių skyriaus vedėja ir bendruomenės centro „Laiviai“ pirmininkė Rožė Žvinklienė laiviškius, bendruomenės narius ir svečius pakvietė į eglės įžiebimo šventę ir padėkos vakarą „Ačiū, kad šalia esi...“. „Tai – graži mūsų tradicija užbaigti metus, prisiminti nuveiktus darbus, pasidžiaugti bendryste ir vieni kitiems už tai padėkoti“, – teigė R. Žvinklienė. Susirinkusius į padėkos vakarą pasveikino ir gražius, prasmingus žodžius išsakė Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė, perdavusi laiviškiams sveikinimus ir nuo Imbarės seniūno Antano Turauskio, Salantų kultūros centro direktoriaus Aurimo Rapalio, „Imbariečių draugijos“ pirmininkės Daivos Stonkuvienės. Prie viešnios sveikinimo prisidėjo ir vakaro organizatorė. Nuoširdžius padėkos žodžius ji tarė skyriaus kapelos „Laivē“ nariams Danutei Mikalauskienei, Rasai Pilelienei, Redai Maksvytienei, Anicetui ir Ramutei Reikoms, Aurelijai Vaitkutei, Giedriui Tuzui, Kazytei Venclovienei, Edvardui Beniuševičiui ir meno vadovei Jurgitai Girdžiūnienei už smagias akimirkas, paaukotą laiką, už Laivių kaimo garsinimą, tradicijų puoselėjimą, už gerą širdį prisidedant prie kultūrinio kaimo gyvenimo. Padėkos žodžiai tarti ir Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus vedėjai Vitalijai Valančiutei, „Imbariečių draugijos“ pirmininkei Daivai Stonkuvienei už bičiulystę, patarimus sprendžiant įvairius klausimus, susijusius su darbais, su Laivių kaimo projektų įgyvendinimu. Už aktyvumą atliekant matomas ir nematomas veiklas dėl bendruomenės gerovės padėka išreikšta Laivių seniūnaitijos seniūnaitei Aurelijai Vaitkutei ir patiems aktyviausiems bendruomenės nariams, kaimo gyventojams, kurie nuveikia darbus, nesitikėdami padėkos, įdeda visą širdį ir tiki tuo, ką daro. Tai: Emilijai Valinskienei, Reginai Alonderytei, Edvardui ir Ernestui Žvinkliams, Jonui Useliui, Rimvydui Žvinkliui, Romutei ir Algirdui Bertašiams, Vaidai Paulauskaitei, Alvydui Šetkui, Daratai Mickuvienei, Valentinai Žvinklienei ir Vaidui Mikalauskui. Per padėkos vakarą tradiciškai buvo pagerbti ir jubiliejaus sulaukusios bendruomenės narės – Vilija Šetkuvienė ir Aldona Dobrovolskienė. Vakarą vainikavo Lauros Povilaitienės koncertas.
„P. n.“ informacija
Šį antradienį tarp Vilniaus ir Klaipėdos kursuojantis traukinys, trumpam stabtelėjęs Kretingoje, mūsų rajono gyventojams atvežė šventą Betliejaus ugnį, kurios šildančia liepsna pasidalino traukiniu keliaujantys skautų bendruomenės nariai. „Betliejaus Taikos ugnies akcijos tikslas – pasiekti kuo daugiau žmonių ir paskatinti kiekvieną aktyviai kurti taiką savo kasdienybėje – veiksmuose, žodžiuose, santykiuose“, – sakė Žemaitijos skautų organizacijos, Kretingos šv. Antano skautų draugovės vadovė Dovilė Byčienė kartu su šios organizacijos nariais Pranciškonų gimnazijos moksleiviais Aleksandru Jonausku ir Juste Kontaraite priėmusi ugnies skleidžiamą šviesą. „Betliejaus ugnis po pasaulį keliauja jau daugybę metų, jos liepsną nuo Jėzaus Gimimo grotos, esančios po Betliejaus Kristaus gimimo bazilika, lėktuvu į Austriją parskraidina vienas gerais darbais pasižymėjęs vaikas, iš kur Taikos ugnis išsilieja po visas šalis bei miestus“, – paaiškino skautų draugijos vadovė D. Byčienė, pridūrusi, kad Taikos ugnis į Kretingos bažnyčią bus atnešta šį sekmadienį, gruodžio 22-ąją, per šv. Mišias, po kurių bus galima prieiti ir, užsidegus žvakelę, parsinešti Taikos ugnies į savo namus. Vakar Taikos ugnis atkeliavo ir į Kretingos rajono savivaldybę. „Šios akcijos mintis yra skleisti taiką pasaulyje, ją pradedant nuo savęs, nuo mažų bendruomenių, organizacijų, ją auginant ir dalinantis su kitais. Jei mes, mažos bendruomenės, savo mintyse, širdyje ir darbuose turėsime vidinę taiką – tai ją skleidžiant aplinkui, ji, kaip ir šventoji ugnis, pasklis po visą pasaulį“, – akcentavo skautų vadovė, priminusi, kad skautai, kaip ugnies nešėjai buvo pasirinkti neatsitiktinai. Jų šūkis – Dievui, Tėvynei ir artimam, o pošūkis – budėk, todėl savo veikla skautai neša geresnio pasaulio idėją, stengdamiesi jį padaryti gražesniu ir geresniu negu buvo iki jų.
„P. n.“ informacija
Atėjau dirbti Kretingos rajono žmonėms, o ne klumpių matuotis
Beveik prieš metus sutikusi eiti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, supratau, koks tai didelis įsipareigojimas ir atsakomybė. Administracijos direktorius atsakingas už teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų užtikrinimą, Savivaldybės administracijos darbo organizavimą, kitas sritis. Visą šį laiką tarnauju rajono žmonėms neskaičiuodama darbo valandų, sąžiningai ir atsakingai, remdamasi sukaupta patirtimi ir įgytomis kompetencijomis, todėl stebina vieno Tarybos opozicijos nario interpretacijos apie mano darbą, man „matuojamas klumpes“. Neketinu drabstytis purvais. Atėjau dirbti Kretingos rajono žmonėms, o ne klumpių matuotis. O darbų Kretingoje ir rajone, kurie pirmiausia prasideda Savivaldybės administracijos kabinetuose, per metus padaryta išties daug. Juos, baigiantis metams, ir noriu prisiminti. 2024-aisiais rūpinomės kelių ir gatvių tvarkymu: nauja asfalto danga paklota Kretingos miesto Statybininkų ir Sporto gatvėse, Klaipėdos gatvėje ties daugiabučiais, Nidos gatvės ilgojoje ir trumpojoje atkarpose, Vytauto gatvėje. Reikia pažymėti, kad Vytauto, Klaipėdos gatvėse bei Nidos gatvės ilgesniajame ruože ne tik naujai išlietas asfaltas, bet ir įrengtos stovėjimo vietos automobiliams, lietaus nuotekų tinklai. Taip pat išasfaltuota Barzdžių kaimo Kalno gatvė, nauja asfalto danga išlieta Raguviškių Raguvos gatvės ruože, Vydmantų Vidimanto gatvės ruože, Dvaro gatvės ruože Leliūnuose, Mokyklos gatvės dalyje Kurmaičiuose, Liepų gatvėje Kumpikuose, Vidurinėje gatvėje Darbėnuose, Lino gatvės dalyje Kūlupėnuose bei kt., kapitališkai sutvarkyta Vydmantų Mokyklos gatvė. Šiemet kelios Kretingos miesto ir rajono gatvės tapo šviesesnės ir saugesnės: apšvietimas įrengtas arba modernizuotas Kretingos Miško, Sporto, Stadiono, Pušyno, Gėlių, Savanorių gatvėse, Palangos gatvėje (pratęsiant iki Penkininkų g.), Grūšlaukės kaimo Darbėnų gatvėje, Kartenos miestelio Kretingos gatvėje, Kurmaičių kaimo Akmenos gatvėje, Vydmantų kaimo Mokyklos gatvėje, Darbėnuose nuo Palangos g. iki Vytauto Didžiojo parko, Skuodo ir Aušros gatvėse.
|
|
