|
|
|
(2031) 2026-03-03Privati globa – nelegali veikla ar rūpestis artimuoju?
Vydmantuose, privačiame Saulės tako Nr. 30 name, jo savininkė 66-erių Ona Toliakienė apgyvendino ir pati prižiūri septynis slaugomus ligonius – įmotę, giminaites ir bičiulių motinas. Ligoniai ir jų artimieji gyvenimu jaukiuose namuose ir priežiūra labai patenkinti, tačiau tarnybos šią O. Toliakienės veiklą vertino kaip nelegalią, mat moteris dėl itin griežtų higienos reikalavimų negalėjo gauti licencijos. Tarsi tikruose namuose Pirmasis įspūdis, įžengus į O. Toliakienės namus, kurių pirmame aukšte atskiruose kambariuose ir įkurdinti slaugomi ligoniai, geras: įėjus į šiltas patalpas nesijaučia jokių nepageidautinų kvapų ar požymių, kad juose apgyvendinti garbaus amžiaus – visiems gerokai per 80 metų – ligoniai, dažniausiai – nepakylantys iš lovų. O. Toliakienė savo namuose yra deklaravusi tų žmonių gyvenamąją vietą. Pirmame aukšte dar įrengta virtuvė, o šeimininkai įsikūrę antrame šių namų aukšte. Lankyti savo sesers Rozalijos Jakštienės tądien buvo atvykusi Kretingoje gerai žinoma buvusi ilgametė gydytoja Sofija Mikelskienė ir jos bičiulė Birutė Ramonienė. „Kad jūs žinotumėte, kaip Onutė rūpinasi ligoniais: mano 92-jų sesuo turi sunkią negalią, iš vienos slaugos ligoninės buvo perkeliama į kitą. Kai atvežėme čia, buvo visai bejėgė. Onutė padėjo jai pakilti. Ši moteris – aukso vertės, ją ant pjedestalo reikėtų iškelti, o ne kabinėtis, kad kažką ne pagal juos daro. Svarbu, kad žmonės čia gerai jaučiasi. Esu vietinė – Vydmantuose gimusi, augusi, Onutę pažįstu nuo senų laikų. Nė viena ligoninė taip nepasirūpino mano artimu žmogumi kaip ji“, – kalbėjo S. Mikelskienė.
Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas informavo, kad nuo kovo 9 d. 8.00 val. iki kovo 10 d. 00.00 val. Kretingos rajone, Tūbausių, Degsnės, Daubėnų, Girelės, Balto Kalno, Vaineikių, Kūlupėnų, Mestinės, Rūtų Daržo, Degimalio, Rėžio, Ganyklų ir Dimitravo miškų masyvuose, vyks šio bataliono karių orientavimosi pratybos. Butigeidžio dragūnų bataliono karių orientavimosi pratybos nuo kovo 12 d. 8.00 val. iki kovo 13 d. 17.00 val. vyks ir Kretingos rajono Vėlaitynės, Bumbulių, Žutautų, Kalvos, Mišučių, Alksnos, Trakynės, Mikoliškių, Margių ir Utrinės miškų masyvuose. Per pratybas bus naudojamos transporto priemonės. Mūšio imitacinės priemonės – mokomieji šoviniai ir pirotechnika – nebus naudojamos, kariai ginklų neturės.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Konferencijoje – pažįstamas ir nepažįstamas Motiejus Valančius
Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyko konferencija, skirta Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metams ir 225-osioms jo gimimo metinėms. Pranešimų autoriai vyskupo palikimą perteikė ne vien kaip istorijos faktą, bet kaip gyvą reiškinį, aktualų šiandienos visuomenei ir ateities kartoms. Už ką jam caro medalis? Konferencijos dalyvius, tarp kurių kultūros, istorijos ir religijos tyrėjai, dvasininkai, institucijų atstovai, Pranciškonų gimnazijos moksleiviai, pasveikino Garbės svečias Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Kretingos parapijos klebonas Paulius Saulius Bytautas, Seimo nariai Violeta Turauskaitė ir Karolis Neimantas, rajono meras Antanas Kalnius. Kaip sakė bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė, Motiejus Valančius daugeliui pažįstamas kaip dvasininkas, tautos švietėjas, kultūros strategas, visuomenės telkėjas, bet toks portretas, kokį aptinkame vadovėliuose, yra statiškas. Kuo daugiau apie šią asmenybę kalbame, tuo ryškiau suvokiame, kad tai buvo žmogus, kuris tuo laikotarpiu ne tik gyveno ir kūrė, o gebėjo į priekį žvelgti toliau negu viena diena. Jo pasirinkimas žmonėms suprantama kalba rūpintis švietimu, telkti visuomenę buvo tylus, tačiau tvirtas pasipriešinimas tautos priespaudai. Telšių vyskupas A. Jurevičius prisipažino nesąs itin didelis Motiejaus Valančiaus biografijos žinovas, bet neabejojo, kad tai buvo asmenybė, mokėjusi praradimus panaudoti didesnei Lietuvos bažnyčios ir lietuvių kultūros naudai. „Nustebau, kad Varniuose rezidavęs vyskupas Valančius pasirašinėdavo Telšių vyskupo vardu. Pasirodo, jau XIX amžiaus viduryje aiškiai suvokta, kad Žemaičių vyskupijos centras nedideliame miestelyje skamba nerimtai, – kalbėjo A. Jurevičius. – Nuo 1840 metų dokumentuose Žemaičių vyskupija buvo pradėta vadinti Telšių vyskupija. Mane tai džiugina ir guodžia.“
Teatras ir vėl pakvies žiūrovus į „Mūzų salę“
Kretingiškių pamėgtas teatrų festivalis „Mūzų salė“, išaugęs iš tradicinės komedijų šventės „Vėini jouka“, pernai pakeitęs savo formatą ir pavadinimą, žiūrovus į sales vėl sukvies šį kovą–balandį. Pirmieji du spektakliai bus parodyti kovo 7 dieną. Festivalis skirtas Tarptautinei teatro dienai paminėti, todėl stilizuotos mūzos, įkūnytos jaunųjų Vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ aktorių, kaip ir pernai, pasitiks į renginius besirenkančius žiūrovus. Spektakliai – apie savojo krašto kūrėjus Šiemet kretingiškiai festivalyje išvys 5 spektaklius: pirmieji du spektakliai – Rokiškio kultūros centro spektaklis „Šepką atradau aš“ (rež. Neringa Danienė), sukurtas pagal garsaus Lietuvos drožėjo Liongino Šepkos biografiją, ir Priekulės meno ir kultūros centro Ernsto Vicherto tetaro spektaklis „Bušė“ (rež. Donatas Savickis) pagal Ievos Simonaitytės apysaką „Pikčiurnienė“ kovo 7 d. bus rodomi paeiliui nuo 16 val. „Abu spektakliai su meile kalba apie savojo krašto kūrėjus, labai įdomūs režisūriniai sprendimai. Tris dešimtmečius dirbdamas mėgėjų tetaro pasaulyje, akivaizdžiai matau, kaip, atsivėrus sienoms, ilgainiui pakito mėgėjų teatro samprata – atsirado plačių galimybių idėjų ir stiliaus paieškų prasme, tuo jis nebenusileidžia profesionalų teatrui. Dėl to esame originalūs Europoje, mus kviečia į Pasaulio mėgėjų teatrų festivalius – pernai Monake dalyvavo Donatas Savickis, o Neringa Danienė neseniai buvo pakviesta į Maroką“, – apie Kretingoje viešėsiančių kolegų darbus pasakojo ilgametis šio festivalio organizatorius Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas.
Įtarimai buvusiam Palangos tarybos nariui
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant, o prokuratūrai vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti, pareikšti įtarimai ir buvusiam Palangos miesto savivaldybės tarybos nariui Sauliui Simei. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, S. Simė, 2019–2021 m. eidamas Palangos miesto savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pateikė jo, kaip Tarybos nario išmokų ataskaitas, jose įtvirtindamas galimai tikrovės neatitinkančią informaciją apie patirtas kuro išlaidas. Jam pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo. Tokiu būdu, S. Simė Palangos miesto savivaldybės administracijai galimai padarė 536 eurų žalą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Pagal STT ir Prokuratūros informaciją
Išviliojo per 16 tūkst. eurų
Vasario 26 d. į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1946 m. gimusi moteris, pranešusi apie sukčiavimą. Nukentėjusioji nurodė, kad dar vasario 9 d. apie 12.21 val. Palangoje jai paskambino nepažįstami asmenys, kalbėję rusų kalba. Jie prisistatė banko darbuotojais, policijos pareigūnais ir apgaule išviliojo 16 tūkst. 50 eurų. Moteris pinigus atidavė į namus atėjusiam nepažįstamam asmeniui. Policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.
„P. n.“ informacija
Plinta nauja sukčiavimo schema
Pastaruoju metu fiksuojama nauja telefoninių sukčių schema, kai gyventojai raginami įsigyti aukso ir jį perduoti tariamiems pareigūnams. Anot pareigūnų, sukčiai skambina apsimesdami elektros tinklų atstovais ar policijos pareigūnais. Per pokalbį žmonės gąsdinami neva planuojamomis kratomis, „padirbtais“ pinigais ar nesaugiomis santaupomis bankuose. Taip siekiama sukelti paniką ir priversti veikti skubotai. Vėliau asmenims nurodoma iš legalios, realiai veikiančios įmonės įsigyti aukso gaminių ar luitų, pavedimu apmokėti pateiktą sąskaitą, o įsigytą auksą perduoti atvykusiems tariamiems pareigūnams ar kurjeriams. Policija akcentuoja, kad pareigūnai niekada neprašo gyventojų pirkti aukso ar kitų vertybių, nesiunčia kurjerių ar pareigūnų paimti turto, nereikalauja slėpti informacijos nuo artimųjų. Gyventojai raginami išlikti budrūs, nepasitikėti skubos ar baimės jausmą keliančiais skambučiais, o kilus įtarimams – nutraukti pokalbį ir patiems susisiekti su institucijomis oficialiais kontaktais. Ypač svarbu apie galimas sukčiavimo schemas perspėti vyresnio amžiaus artimuosius.
„P. n.“ informacija
KRETINGA MELIORATORIŲ g. vasario 27 d. tarp 14–14.30 val. daugiabučio kieme 1971 m. gimęs vyras, įtariama, vairuodamas atbuline eiga automobilį „Volkswagen“ galimai atsitrenkė į stovinčio automobilio BMW priekį ir jį apgadino, bei iš įvykio vietos pasišalino. Tą pačią dieną apie 18.15 val. asmeniui nustatytas 1,71 prom. neblaivumas. PALANGA Į Palangos miesto policijos komisariatą vasario 27 d. kreipėsi 1946 m. gimusi moteris, kuri nurodė, kad laikotarpiu tarp sausio 5 d. ir vasario 25 d. nenustatyti asmenys, su kuriais bendravo per mobiliąsias programėles, žadėdami atsiųsti automobilį ir kitų vertingų daiktų išviliojo 560 eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
Parengė Edita KALNIENĖ
Vasario 26 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“, išvykoje 58:86 (10:22; 15:18; 13:28; 20:18) turėjo pripažinti puikią formą demonstruojančių Klaipėdos „Neptūno-Akvaservis“ (22 pergalės, 15 pralaimėjimų) pranašumą. Klaipėdiečiai sėkmingiau pradėjo rungtynes ir jau I kėlinį įgijo dviženklę persvarą, kurią didino ir II, ir III kėlinį, o didžiausias atotrūkis tarp komandų buvo 30 taškų (30 min. 68:38). Paskutinis kėlinys buvo tik formalumas, ir varžovai jau trečią kartą įrodė savo pranašumą. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Jalen’as Warren’as (4/6 dvitaškiai, 3 per. kamuoliai) – 12, Rytis Zabita (5/10 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai) – 11, Mantvydas Staniulis (3/8 tritaškiai, 5 rez. perdavimai) – 9, Julius Kazakauskas (3/7 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai) ir Justin’as Young’as (3/7 dvit.) – po 8, Justas Žiubrys ir Tautvydas Rudys – po 4, Vytautas Saulis – 2, Edgaras Danys ir Gvidas Kontrimas.
Pasiekė pergalių ir įgijo vertingos varžybų patirties
Intensyvų vasarį gyveno Kretingos ir Palangoje veikiančio dziudo klubo „Ardonas“ sportininkai. „Vasaris mūsų klubui buvo intensyvus – kupinas startų, patirties ir pergalių“, – teigė klubo vadovas treneris Erikas Cchovrebovas. Pirmasis dziudokų startas – Lietuvos dziudo čempionate, kur Ugnė Trakytė ir Emėja Beniušytė dar kartą patvirtino lyderių statusą savo svorio kategorijose – abi mergaitės iškovojo trečiąsias vietas. Žingsnio iki medalių trūko Liepai Budrevičiūtei, Lėjai Aluzaitei, Rokui Viliušiui ir Kostui Bičkūnui – po atkaklių kovų jie užėmė penktąsias vietas, Aronas Norvaišas liko septintas, Paulius Ališauskas – 9-as, o Gintė Kazlauskaitė pirmoje kovoje nusileido būsimos vicečempionės pranašumui. „Ardono“ sportininkai dalyvavo ir Lietuvos braziliško džiu-džitsu taurės varžybose, kuriose sėkmingai debiutavo Tadas Vainutis – jis tapo III v. laimėtoju, toje pačioje kategorijoje Tadas Jakumas užėmė V v. Čempiono vardą iškovojo Rokas Viliušis, o Mykolas Karolis Urbaitis tapo vicečempionu.
Iniciatyva „Niekieno vaikai“: gydo žmogaus buvimas šalia
Kas nutinka, kai ligoninės palatoje pravirksta kūdikis, o skubančios slaugytojos neturi galimybės jo priglausti? Kas paima už rankos vaiką, kurio tėvai dėl sudėtingų gyvenimo sąlygų negali būti šalia? O kas padeda tėvams, kuriems emocinės paramos reikia ne mažiau negu jų atžaloms? Iniciatyva „Niekieno vaikai“ gimė tam, kad sunkiausiomis akimirkomis žmogus neliktų vienas. „Jaučiu visa širdimi, kad abipusė trumpalaikė ar ilgalaikė patirtis su vaikeliu palieka vidinės prasmės. Juk pažinti kitą žmogų, pajausti jo sielą yra nuostabiausias dalykas pasaulyje“, – savo istorija dalijosi iniciatyvos savanorė Kristina Juozapavičienė. Šiandien taip jaučiasi daugiau negu 400 savanorių iš įvairių miestų. Kasdien dalydamiesi savo laiku, dėmesiu ir šiluma jie jau padėjo daugiau negu 1 tūkst. 600 vaikų nelikti vieniems ligoninėse ar krizių centruose. Vaiko žvilgsnis, virtęs iniciatyvos pradžia „Niekieno vaikai“ įkūrėja Indrė Vileitė prisimena, kad pradinis impulsas veikti kilo prieš vienuolika metų, kai, dirbdama kitoje organizacijoje, ji užsuko į vaikų ligoninę. Eidama koridoriumi, pro stiklinį langelį pamatė verkiantį kūdikį, kuris gailiai žiūrėjo į duris ir, rodos, laukė pro jas įeinančio žmogaus. Sužinojusi, kad mažylis yra iš globos namų ir neturi tėvų, Indrė pajuto stingdantį suvokimą, jog vaikas paliktas vienas ir niekas jam neturi laiko. „Toks mažas ir visiškai vienas, be jokio artimo suaugusio žmogaus šalia. Nudiegė širdį, o verksmas palatoje tik stiprėjo – visi aplinkui atrodė užsiėmę savais reikalais. Supratusi, kad niekas nežada ateiti nuraminti to vaikelio, pati užėjau į vidų, pradėjau jį švelniai kalbinti“, – pasakojo Indrė. Nors tąkart mažylį nuraminti pavyko, išeiti buvo nepaprastai sunku: „Supratau, kad, kai kitą kartą jis verks, pas jį greičiausiai ir vėl niekas neateis, nebent koks atsitiktinis praeivis kaip aš. Tą vienišo vaiko žvilgsnį į palatos duris iki dabar labai gerai atsimenu.“ Po šio įvykio moteris pradėjo domėtis vienišų vaikų ligoninėse problema ir, sužinojusi apie renkamus savanorius nevyriausybinėse organizacijose, patikėjo, kad jos užtikrins reikiamą globą tėvų paliktiems vaikams. Tačiau po kelerių metų, kai jos artima draugė ligoninėje vėl pamatė vienišą mergaitę, Indrė suprato, kad situacija nepasikeitė. „Šį kartą jau netikėjau, kad tai padarys kiti. Pati ėmiausi iniciatyvos – pasiūliau draugei burti savanorių tinklą ir tokiu būdu pačioms pasirūpinti vienišais vaikais“, – „Niekieno vaikų“ pradžią prisiminė įkūrėja. Netrukus į pagalbą atėjo organizacijos „Savanoriai vaikams“ vadovė Ieva Šuipė, kurios psichologinės žinios padėjo suformuoti stiprų pasirengimo pagrindą visiems iniciatyvoje panorusiems dalyvauti savanoriams.
Šviesuolį Jurgį Ambraziejų Pabrėžą siekiama paskelbti palaimintuoju
Balandžio 12-ąją Kretingoje Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius oficialiai paskelbs itin retą teisinį procesą – kunigo, botaniko, švietėjo, liaudies gydytojo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) beatifikacijos bylos pradžią. Įvyks oficiali ceremonija, bus duodamos priesaikos. J. A. Pabrėža Lietuvoje būtų pirmasis palaimintuoju paskelbtas pranciškonas. Šio sudėtingo beatifikacijos proceso bylos postulatoriumi paskirtas Panevėžio vyskupijos kancleris kunigas Vitalijus Kodis. Procesą pristatė kretingiškiams Postulatorius V. Kodis, atstovaudamas ieškovui – Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijai, pateikė Telšių vyskupui A. Jurevičiui prašymą oficialiai pradėti beatifikacijos bylą dėl „Dievo tarno kunigo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gyvenimo, dorybių, o taip pat dėl šventumo garso ir dėl patirtų malonių per Dievo tarno užtarimą“. Vyskupas kreipėsi į specialiąją Romos kurijos įstaigą – Vatikano šventųjų dikasteriją – dėl oficialaus beatifikacijos bylos pradėjimo ir gavo patvirtinimą, kad tam neprieštaraujama. Pranciškonų bendruomenės pakviestas V. Kodis viešėjo Kretingoje ir, susitikęs su visuomene M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, pristatė J. A.Pabrėžos beatifikacijos proceso eigą, jo etapus, lydimas parapijos klebono Sauliaus Pauliaus Bytauto apsilankė pas rajono merą Antaną Kalnių. Paklaustas, kodėl svarbu palaimintuoju paskelbti J. A. Pabrėžą, nuo kurio mirties jau praėję kone 200 metų, postulatorius nedvejojo: „Pabrėža turi šventumo garsą. Ant jo kapo nuolat dega žvakės, o melsdamiesi žmonės ir šiandieną patiria malonių per šią asmenybę – kunigą ir liaudies gydytoją, žmonių nuo seno šventuoju vadintą. Norėčiau paraginti, kad žmonės patirčių nelaikytų vien savo širdyse, o praneštų, nes mums tie liudijimai yra labai svarbūs“. J. A. Pabrėžos paskelbimo palaimintuoju procesą dar prieškariu buvo inicijavusi pranciškonų brolija, tačiau sutrukdė karas ir sovietų valdžia. Prie šios iniciatyvos pranciškonai grįžo, palaikomi Panevėžio vyskupijos vyskupo Lino Vodopjanovo ir Telšių vyskupijos vyskupo Algirdo Jurevičiaus.
Prasidėjus penktiems karo metams Ukrainoje jų išvakarėse Maskvos kraugeriai vėl demonstravo savo žiaurumą. Dnipro regione okupantų skraidyklė atakavo pašto mašiną ir užmušė dviejų vaikų mamą, o Černihovo regione skraidyklė pražudė greitosios medicinos pagalbos automobiliu važiavusius keturis asmenis ir sunkiai sužeidė vairuotoją. Šostkos miesto greitoji buvo iškviesta į Čigino kaimelį gelbėti 17 ir 24 metų brolių, kurie užlipo ant okupantų paspęstos minos ir sužeisti kraujavo. Grįžtant į Šostką ties Uralovo kaimeliu dronas atakavo greitosios medicinos pagalbos automobilį. Žuvo ir broliai, ir juos gelbėjusi 25 metų medikė Kristina Slavska bei ją lydėjęs 32 metų sutuoktinis policininkas Sergejus Slavskis. Charkivo regione, kaimelyje netoli Kupiansko, okupantų skraidyklė pražudė automobilyje su užrašu „Baltieji angelai“ važiavusius du savanorius – 23 metų Juliją Keleberdą ir 37 metų Jevgeną Kalganą. Abu jie buvo policininkai, laisvalaikiu kartu su kitais savanoriais vykę gelbėti civilių, išvežant juos iš pafrontės kaimų, prie kurių artėja priešas. Per ketverius karo metus okupantų elgesys nepasikeitė – jie ir toliau visam pasauliui demonstruoja savo žiaurumą. Bombarduoja namus, ant kurių vartų dažais užrašyta „Čia gyvena vaikai“, sprogdina ligonines, mokyklas, senelių prieglaudas. Taip elgėsi karo pradžioje, kai iš pykčio, jog nepavyko įvykdyti V. Putino nurodymo per tris paras užimti Kyjivą, šaudė nekaltus gretimos Bučos miestelio žmones. Taip elgiasi ir dabar, kai rusų puolimas įstrigo, o jų kariai iš pykčio sprogdina šilumines elektrines ir verčia civilius kentėti šaltuose namuose ir be elektros. Iš pykčio žudo ir niekuo dėtus paštininkus, elektrikus, medikus, gaisrininkus, žurnalistus.
Palangos žydų bendruomenė pasidalino jaudinančia istorija apie iš šio miesto kilusią žydų tautybės Benjaminovičių šeimą. Tai pasakojimas apie kasdienį gyvenimą pajūrio mieste, apie namus, darbą, bendruomeninius ryšius ir likimus, kuriuos dramatiškai pakeitė XX a. istorijos lūžiai. Benjaminovičių šeimos istorija atskleidžia ne tik vienos giminės patirtis, bet ir platesnį Palangos žydų bendruomenės paveikslą – žmones, kurie kūrė miesto ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, augino vaikus, puoselėjo tradicijas ir jautėsi neatsiejama miesto dalimi. Tai – pasakojimas apie tai, kas buvo prarasta, bet kartu ir apie pareigą prisiminti konkrečius žmones, jų vardus ir gyvenimus. Palangoje nuo XVII a. pradžios iki pat 1941 m. gyveno ne viena Benjaminovičių šeima. Vieni šių šeimų palikuonys – Mejeris (gim. 1950 m.), Simonas (gim. 1953 m.) ir Leiba (gim. 1956 m.) – šiandien gyvena Ašdodo mieste Izraelyje. Nepaisant geografinių atstumų, jie palaiko ryšį su Palangos žydų bendruomenės nariais, domisi savo šeimos šaknimis ir prisideda prie gyvo atminimo išsaugojimo. Šių trijų brolių tėvas Preidė Leizeris Benjaminovičius gimė 1922 m. rugpjūčio 21 d. Palangoje. Jis augo gausioje šeimoje – turėjo vyresnįjį brolį Mošę (1910–1982) ir tris seseris: Rahilę (1912–1977), Etą (~1916–2005) ir Libalę (1920–1941). Jų tėvai buvo Simonas Benjaminovičius (~1882–1941) ir Altė Odesaitė-Benjaminovičienė, Palangoje gerai žinomi bendruomenės nariai. Pasak Mejerio Benjaminovičiaus, kartu su šeima gyveno ir Simono Benjaminovičiaus tėvas Aba Benjaminovičius. Jis vertėsi krosnių dėjimo amatu – buvo meistras, kurio darbas buvo svarbus tiek šeimai išlaikyti, tiek vietos gyventojų kasdienybei. Po didžiojo Palangos gaisro 1938 m. gegužės 10 d. Benjaminovičių šeima nuomojo būstą pas žinomą palangiškį, gydytoją Liudą Vaineikį. Tėvo Preidės Leizerio vyriausias brolis Mošė Benjaminovičius dirbo brigadininku pas statybos inžinierių Meirą Gutmaną, jie statė Palangos mokyklą Kretingos gatvėje – dabartinę Palangos Vlado Jurgučio progimnaziją. Ji atidaryta 1938 m. gruodžio 15 d. Mokyklos atidarymas buvo iškilmingas, jame dalyvavo Palangos miesto burmistras Jonas Šliūpas, kuris taip pat prisidėjo prie šios mokyklos įkūrimo ir statybos projekto įgyvendinimo.
Kovo mėnesį policijos pareigūnai keliuose vykdys sustiprintas kontrolės priemones, orientuotas į saugumą ir atsakingą eismo dalyvių elgesį. Pareigūnai didžiausią dėmesį skirs vairuotojų blaivumui, pėsčiųjų saugumui ir matomumą gerinančių priemonių naudojimui tamsiuoju paros metu: *kovo 3–4 d. ir 17–19 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė; *kovo 6–8 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė – matomumą gerinančių saugos priemonių (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais ir kt.) naudojimas tamsiuoju paros metu; *kovo 9–15 d. – privalomų saugos priemonių (saugos diržų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų), saugos šalmų) naudojimo kontrolė. Kartu bus stebima ir kontroliuojama, ar vairuotojai, vairuodami, nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, kai neturima laisvų rankų įrangos; *kovo 22–24 d. – pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, geležinkelių pervažas prieš jas nesustojus, šviesoforo signalų paisymo kontrolė; *kovo 26–29 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė. Policija primena, kad kovo mėnesį oro sąlygos dažnai gana permainingos, todėl rekomenduoja išlaikyti didesnį atstumą nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, taip pat ir iš šono, pasirinkti tinkamą važiavimo greitį ir nepamiršti, kad atsakingas vaikų vežimas automobilyje – ne formalumas, o sprendimas, kuris kiekvieną dieną gali padėti apsaugoti pačius mylimiausius.
„P. n.“ informacija
Žvejų šventė – tradicija, sugrįžusi po septynerių metų
Po ilgesnės pertraukos Pesčiuose atgimė graži tradicija – Žvejų šventė ant Pesčių tvenkinio ledo sukvietė gausų būrį bendruomenės narių ir svečių. Saulėta paskutinė žiemos diena dovanojo puikią nuotaiką, o šventėje netrūko nei azarto, nei šiltų šypsenų. Tradicija, gimusi 2004-aisiais Šventės sumanytojas ir organizatorius, salantiškis Stasys Kaniava, pasakojo, kad ši iniciatyva pradėta dar 2004 metais. „Nuo mažens prie Pesčių tvenkinio augau, prie jo žvejojau, čia mano gimtinė. Norėjosi, kad čia ir toliau vyktų veiksmas, tvenkinys būtų tinkamai prižiūrimas, išsaugota gamta, todėl ir išsinuomojau jį dar 2003 metais, – pradžią prisiminė jis, įvardinęs, kad nuomą pratęsė jau tris kartus. – Tvenkinį išnuomoja tik 10-čiai metų.“
Anksčiau šventė be pertraukų vyko 15-a metų – nuo 2004 iki 2019 metų. Vėliau renginį pristabdė įvairios aplinkybės: koją kišo ir nepalankios oro sąlygos, pandemija. Stasys įvardino, kad paskutinį kartą šventė įvyko prieš septynerius metus. „Tais metais ant ledo lipo tik žvejai – guminiai batai iki pusės skendėjo vandenyje ir sniege, tad smalsuoliai būriavosi krante. Šiais metais visos linksmybės vyko ant ledo, nes tam buvo palankios oro sąlygos“, – tikino S. Kaniava. Jį papildė ir Salantų kultūros centro Žvainių skyrius vedėja Vitalija Valančiutė: „Ant tvenkinio nesusidarydavo tinkamo storio ledas, todėl žvejai negalėdavo žvejoti. Vis dėlto tai – poledinės žūklės šventė. Tad bėgant laikui šventė šiek tiek buvo išsikvėpusi.“ Anot jos, šiemet ledas buvo pakankamai tvirtas, kad žvejai galėtų ant jo varžytis: „Vietomis jo storis siekė ir apie pusę metro.“ Šventės pradinė idėja buvo paminėti Vasario 16-ąją, tačiau šiemet to padaryti nebuvo suspėta. „Šiais metais organizatoriai nebesuspėjo, tačiau į šventę vis tiek, mano požiūriu, susibūrė nemažai žmonių. Žinoma, po tokios ilgos pertraukos reikės laiko, kol vėl viskas įsisiūbuos“, – kalbėjo V. Valančiutė, akcentavusi, kad šventės pagrindiniai akcentai buvo žvejyba, žuvienė ir muzika. Paklaustas, kodėl po tokios ilgos pertrauko neapleido šios iniciatyvos, S. Kaniava tikino, kad sulaukė daug žvejų prašymų sugrąžinti šventę: „Sakė, kad seniai beturėjome tokią žiemą, todėl privalome ją išnaudoti, – teigė jis. – Vis dėlto Vasario 16-ajai to padaryti negalėjome dėl per didelio šalčio, būtų buvę nesmagu žūklauti, o ir norinčiųjų dalyvauti būtų buvę mažiau.“ Šiemet Stasys pats nežvejojo, nes teko rūpintis organizaciniais reikalais, koordinuoti renginio eigą. Varžyboms teisėjavo Antanas Valinskas ir Saulius Alonderis. „Į šventę žvejai rinkosi ne tik žūklauti. Čia svarbiausia – pabūti, pabendrauti. Žvejams patinka ir pažvejoti, ir žuvienės paragauti“, – šypsojosi organizatorius.
Kontrolės krizė Kretingos rajono savivaldybėje: kai savikontrolės mechanizmas nustoja veikti
Sausio mėnesį Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje iš darbotvarkės buvo išbrauktas klausimas dėl Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos nuostatų tvirtinimo. Sprendimui pritarta valdančiosios daugumos balsais, nors dalis Tarybos narių tam nepritarėme. Šis sprendimas tapo pradžia įvykių grandinei, kuri šiandien baigėsi tuo, kad Savivaldybė liko be veikiančios nepriklausomos kontrolės institucijos. Po paminėtojo Tarybos posėdžio Savivaldybės kontrolierė pateikė prašymą atleisti ją iš pareigų. Po kelių dienų analogišką prašymą pateikė ir kita Kontrolės ir audito tarnybos darbuotoja. Taip Tarnyba neteko visų specialistų. Reaguodamas į susidariusią situaciją, Kontrolės komitetas nedelsdamas sušaukė posėdį, kuriame buvo svarstomas siūlymas Savivaldybės tarybai Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skelbti konkursą į Savivaldybės kontrolieriaus pareigas. Būtent šiame Kontrolės komiteto posėdyje meras pareiškė, kad „šitos situacijos nebūtų buvę“, jei Tarybos nariai Giedrius Petreikis ir Jolanta Gedvilaitė nebūtų „politikavę“ ir „nenustatinėję kontrolierės prieš administraciją“. Reaguojant į tokius mero pasisakymus, svarbu akcentuoti, kad Kontrolės ir audito tarnyba yra nepriklausoma institucija, tiesiogiai atskaitinga Tarybai, o ne merui ar administracijai. Jos tikslas – objektyviai vertinti vykdomosios valdžios sprendimus ir užtikrinti, kad Savivaldybės turtas ir biudžeto lėšos būtų naudojamos teisėtai, skaidriai ir efektyviai. Todėl Tarybos narių teisė kelti klausimus, teikti pastabas ar atkreipti dėmesį į galimą riziką nėra „politikavimas“ – tai demokratinės kontrolės mechanizmo dalis. Kiekvieno Tarybos nario pareiga – reaguoti į Tarnybos signalus ir užtikrinti savivaldos skaidrumą ir atsakomybę.
Kaip subliuško drąsa ir skambios frazės apie politinį spaudimą
Ketvirtadienį Tarybos posėdyje iš pareigų jos pačios prašymu atleista Kretingos rajono savivaldybės kontrolierė Indrė Treigienė. Valstybės tarnautoja paliko pareigas taip ir neatsakiusi į klausimus dėl jos pačios viešų kaltinimų Savivaldybės administracijai. Lūžis, lėmęs valdininkės sprendimą palikti pareigas, greičiausiai įvyko sausio 26 d. per Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdį. Jame dabar jau buvusi kontrolierė viešai pareiškė jaučianti politikų spaudimą, kuris esą kenkia darbui. Citata: „Ir aš pastaruoju metu tikrai fiksuoju padidėjusį spaudimą mano tarnybai, kuris apsunkina tarnybos funkcijų vykdymą.“ Reaguodamas į šiuos pasisakymus ir siekdamas užtikrinti Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos tinkamą funkcijų vykdymą ir nepriklausomumą, Kretingos rajono meras paprašė, kad I. Treigienė detalizuotų ir pagrįstų šiuos viešai išsakytus teiginius. Tačiau praėjusį ketvirtadienį, Tarybos posėdžio išvakarėse, gautame atsakyme kontrolierė jokių konkrečių menamo „spaudimo tarnybai“ detalių taip ir neatskleidė. Pasak jau buvusios Kontrolės ir audito tarnybos vadovės, „susitikimo su Savivaldybės meru, Savivaldybės administracijos direktore Vilma Preibiene ir direktorės pavaduotoja Vaida Bačiuliene metu buvo teikiami pasiūlymai ir pastebėjimai dėl Tarnybos nuostatų koregavimo, Tarnybos atliekamo audito apimties, audito procedūrų taikymo, veiklos planavimo bei buvo išsakyta pozicija dėl Tarnybos veiklos plano nederinimo su Savivaldybės vadovybe. Vieši pasisakymai buvo grindžiami šio susitikimo metu išsakytais pasiūlymais, pastebėjimais ir pozicijomis.“
|
|
