|
|
|
(2005) 2025-11-21Kalėdų simbolis Rotušės aikštėje jau ruošiasi šventei
Lydimas policijos, į Kretingos Rotušės aikštę trečiadienį atkeliavo privačioje sodyboje J. Basanavičiaus gatvėje 27-erius metus augęs maždaug 12-os metrų aukščio kėnis. Jį miestiečiams padovanojo Dovydas Gaidjurgis. Kalėdų simboliu tituluojamą medį kitą savaitę papuoš apklausos būdu parinkta Vilniaus rajone veikianti mažoji bendrija „Apšvieski man vėl“. Dovana miestui Šie metai bus ketvirti, kai prieš didžiąsias žiemos šventes Kretingoje dabinama gyva eglė. „Aš visada to norėjau, juolab kad skriaudos gamtai nedaroma, nes egles atiduoda gyventojai, tuo pačiu išspręsdami ir savo problemas, kai per aukštos ir plačios jos ima kelti kokių nors buitinių nepatogumų“, – sakė miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Kėnis suspindės 20-čia tūkst. lempučių – šiltai baltą spalvą skleis 2 tūkst. metrų ilgio girlianda. Bus pakabinta 100 sidabro ir tiek pat aukso spalvos burbulų, šakas apgaubs ir 8 tūkst. metrų ilgio iš lempučių sukurta skraistė. Aplink išsidėstę mediniai jaukiai šviečiantys namukai sudarys įspūdį, tarsi Kalėdų medis būtų atsidūręs virš miesto. „Eglė – didelė, miestas – mažas“, – tokia vizija gimė pačios miesto seniūnės galvoje, o įkvėpė nuotaikinga, daugeliui žinoma šventės dvasią pajausti skatinanti istorija apie tai, kaip Grinčas vogė Kalėdas. Trys medžiai 1,5 tūkst. lempučių miesto centre švies ir skverelyje prie Jurgio Pabrėžos paminklo ties bažnyčia. Pasak seniūnės, iš viso kalėdiniams papuošimas bus išleista apie 18 tūkst. eurų.
Kodėl Lietuvoje moterys nebegimdo vaikų?
Iki lapkričio 23 d. Lietuvoje pastatai dar švytės purpurine spalva, kuri simbolizuoja Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną. Ja siekiama atkreipti dėmesį į neišnešiotų naujagimių problemas ir jų sprendimo būdus. Iniciatyvoje dalyvauja ir purpurine spalva spindi 22 objektai ir pastatai didžiuosiuose ir mažesniuose šalies miestuose, Kretingos mieste – M. Valančiaus viešoji biblioteka ir Kretingos rajono kultūros centras. Šalyje neišnešiotus naujagimius augina per 30 tūkst. šeimų, kasmet bendruomenę papildo apie 1 tūkst. 100 naujai gimusių neišnešiotukų.
„P. n.“ informacija
Palangos oro uoste surengtose kompleksinėse aviacinio saugumo ir priešgaisrinėse mokomosiose pratybose lapkričio 18 d. dalyvavo ir Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Darbėnų komandos ugniagesiai. „Mūsų ugniagesiai jose dalyvauja ne pirmą kartą, žino savo funkcijas, todėl užduotis atliko tinkamai“, – tvirtino Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis. Per pratybas oro uosto priešgaisrinės pajėgos kartu su Palangos priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Darbėnų ugniagesių komanda tobulino praktinius įgūdžius likviduojant elektromobilyje kilusį gaisrą šalia degalų bazės. „Šįkart buvo imituojama, kad dega elektromobilis šalia oro uosto esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Ugniagesiai gelbėtojai, gavę pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro, privalėjo reaguoti į įvykį ir atlikti visas būtinas funkcijas. Mokėsi gaisro subtilybių, kai jis vyksta oro uosto teritorijoje“, – paaiškino N. Ciparis. Panašiose pratybose Darbėnų ugniagesių komanda dalyvauja beveik kiekvienais metais nuo 2016 metų. „Jau kurį laiką bendradarbiaujame su Palangos oro uostu. Esame įsikūrę strategiškai palankioje vietoje, todėl, kilus nelaimei, pavyzdžiui, įvykus orlaivio gedimui, kilus gaisrui oro uosto teritorijoje ar šalia jo ir panašiai, galime greitai reaguoti ir padėti“, – kalbėjo viršininkas, akcentavęs, kad pratybų tikslas – įvertinti sąveiką tarp oro uosto ir miesto civilinių pajėgų tarnybų, jų reagavimą ir pasirengimą, kuomet gaisras vyksta oro uosto teritorijoje. Įžvalgomis, patarimais taip pat dalinosi Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus specialistai. Aviacinio saugumo veiksmus taip pat koordinavo Palangos miesto policijos komisariato, Viešojo saugumo tarnybos, Klaipėdos teritorinės muitinės, Palangos pasienio užkardos ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Pratybose dalyvavo Darbėnų komandos ugniagesiai Pranas Daukšas ir Audrius Ruikis.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono teatro mėgėjus pasiekė džiugi žinia: net trys mūsų rajono dramos kolektyvai – Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras, Kartenos skyriaus suaugusiųjų kamerinis teatras ir Kurmaičių skyriaus suaugusiųjų dramos kolektyvas – tapo Nacionalinio kultūros centro surengtos didžiausios Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai“ laureatais. Spalį ir lapkritį įvykusiose apžiūrose iš viso dalyvavo 73 šalies teatrų trupės, buvo parodyti 75 spektakliai. Regioniniai turai vyko Kazlų Rūdos, Krekenavos, Baisogalos, Kaišiadorių, Rietavo ir Mažeikių kultūros centrų salėse. Laureatais buvo nominuoti savitos tematikos spektaklius, kuriuos pamėgo krašto žiūrovai, sukūrę Kretingos rajono kultūros centro mėgėjų kolektyvai: Kurmaičių skyriaus suaugusiųjų dramos kolektyvas parodė spektaklį „Deputatas“ pagal Dimitris Psathas pjesę „Reikia melagio“, jos režisierius Donatas Žilinskas; Kartenos suaugusiųjų kamerinis teatras parodė Daivos Čepauskaitės dramą „Pupos“, režisierius Virgilijus Noreika, ir Kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras, sukūręs Antano Škėmos „Vienas ir kiti“, režisierius Nerijus Gedminas.
Pirmadienį į Kretingos rajono policijos komisariatą kreipėsi 1962 m. gimusi moteris, kuri nukentėjo nuo sukčių. Viename socialinių tinklų, kaip teigė policija, iš pažįstamu asmeniu apsimetusio sukčiaus pareiškėja gavo žinutę dėl galimybės neva laimėti loterijoje. Moteris paspaudė atsiųstą nuorodą, suvedė reikalaujamus duomenis, o po to pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos, apgaulės būdu, per kelis kartus buvo pasisavinta 11 tūkst. 200 eurų. „Tai nėra naujas sukčiavimo būdas, – tikino komisariato viršininkas Algirdas Budginas. – Šia tema yra nuolat diskutuojama, šis sukčiavimo būdas taip pat aptartas daugybę kartų. Norėtųsi, kad žmonės išgirstų ir niekada nespaustų jokių nuorodų, nebendrautų su užsieniečiais, niekam jokiais būdais neduotų ar nediktuotų savo bankinių duomenų, nesuvestų PIN kodų ir panašiai.“ Policija gyventojams primena, kad sukčiai socialiniuose tinkluose apsimeta pažįstamais asmenimis ir siunčia žinutes apie neva „Maximos“ kuponus: prašo telefono numerio, SMS kodo ar net bankinių duomenų. Tai tik vienas iš daugelio sukčiavimo būdų.
„P. n.“ informacija
Iš jaunuolio jėga išplėšė telefoną
Kretingos rajono policijos komisariate pradėtas tyrimas dėl plėšimo. Lapkričio 18 d. apie 21.25 val. Topolių akligatvyje Kretingoje, viešoje vietoje, iš matymo pažįstamas asmuo parvertė 2008 m. gimusį vaikiną ant žemės, kelis kartus jam trenkė, atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A55 5G“ ir pasišalino. „Pareigūnai reagavo greitai ir sulaukė galimą įtariamąjį“, – tikino komisariato viršininkas Algirdas Budginas. Atlikus pirminius galimo įtariamojo paieškos veiksmus, Pryšmančių kaime surastas 2008 m. gimęs vaikinas, pas kurį rastas pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas. Jis buvo grąžintas šeimininkui. Vaikiną apiplėšusiam jaunuoliui įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. „Kokios šio įvykio aplinkybės, paaiškės per tyrimą“, – kalbėjo A. Budginas.
„P. n.“ informacija
Kėdainių arenoje įvyko Lietuvos kiokušin karatė moksleivių taurės varžybos, kuriose dalyvavo per 900 sportininkų iš 43 klubų. Karatė mokyklos „Shodan“ komanda parodė ypatingą kovingumą, drausmę ir aukštą techninį pasirengimą: iškovoti 4 sidabro ir 8 bronzos medaliai. Karatė mokyklos vadovas Lukas Kubilius pasidžiaugė, kad Lietuvos moksleivių taurė 17 metus iš eilės atiteko „Shodan“ mokyklos auklėtiniams. Sidabro medaliais pasidabino šie kretingiškiai: Eglė Kuzminskaitė, Kotryna Kasnauskytė, Lėja Lubytė, Justas Jonušas, bronzą iškovojo Leonas Alčauskas, Jokubas Artiomenkovas, Kamilė Einikytė, Butkus Tomas, Samanta Gedminaitė, Jokubas Artiomenkovas, Viktorija Lubytė, Karolis Šlima. Visa trenerių komanda didžiuojasi kiekvienu „Shodan“ mokyklos sportininku, jų pasiekimais, kurie patvirtina trenerių profesionalumą, atsidavimą ir parodo komandos stiprybę.
„Ardono“ klubo sportininkai dziudo stovykloje Elektrėnuose
Intensyvų laiką gyvena dziudo klubo „Ardonas“ sportininkai ir jų treneriai Erikas Cchovrebovas ir Deimantė Aukštuolytė. „Mėnesį pradėję tarptautinėmis varžybomis Latvijoje, vykome į dziudo stovyklą Elektrėnuose, po to startavome ne viename turnyre“, – apibendrino E. Cchovrebovas.
*Jelgavoje įvykusiame tarptautiniame dziudo turnyre, kuriame dalyvavo daugiau nei 700 sportininkų, puikiai pasirodė Emėja Beniušytė ir Gustas Kulikauskas. Abu jie laimėjo po keturias kovas ir tapo savo svorio kategorijų čempionais. Tuo pat metu treneris Erikas Cchovrebovas kartu su sportininkais dalyvavo džiu-džitsu seminare Rygoje, kurį vedė pasaulyje žinomas instruktorius Myko Hytoen.
*Dziudo stovykloje Elektrėnuose patirtimi dalijosi sportininkai ir treneriai iš įvairių Lietuvos klubų. Vertingos patirties pasisėmė ir „Ardono“ klubo sportininkai.
Erikas Cchovrebovas džiu-džitsu seminare Latvijoje
*Kėdainiuose įvykusiame turnyre Arimantui Pocevičiui atminti „Ardono“ sportininkai iškovojo šešis medalius. U-13 grupėje sidabro medalį pelnė Markas Kurpoviesas (svorio kategorija iki 38 kg), bronzą – Skaistė Ališauskaitė (iki 48 kg) ir Urtė Staponkutė (iki 52 kg). U-15 grupėje aukso medalius iškovojo Emėja Beniušytė (iki 52 kg) ir Ugnė Trakytė ( iki 63 kg), o Paulius Ališauskas (iki 60 kg) pelnė bronzą.
*„Ardono“ klubo sportininkas Gustas Kulikauskas dalyvavo Lietuvos mokinių sambo čempionate ir gimusiųjų 2010–2011m. grupėje tapo šių varžybų čempionu.
*Tarptautiniame turnyre „European Judo Hopes“ Latvijoje, Rygoje, palangiškė Skaistė Ališauskaitė tapo II v. laimėtoja U-13 amžiaus grupėje. Toje pačioje amžiaus grupėje V v. svorio kategorijoje per 60 kg iškovojo palangiškis Kostas Bičkūnas, kuris iš keturių kovų laimėjo dvi ir pademonstravo itin kovingą pasirodymą.
„Norime pasidžiaugti ir dviem stipriosiomis kretingiškėmis – Ginte Kazlauskaite ir Emėja Beniušyte. Abi jos kovojo svorio kategorijoje iki 52 kg. Mūsų svajonė buvo pamatyti jas susitinkančias finalinėje kovoje. Gintė iškovojo vieną pergalę, tačiau dvi kovas pralaimėjo. Emėja laimėjo dvi kovas, bet lemiamą kovą dėl patekimo į finalą pralošė, o dėl III v. po labai atkaklios ir sunkios kovos jai teko pripažinti varžovės pranašumą“, – auklėtinių pasirodymą komentavo E. Cchovrebovas ir D. Aukštuolytė. Gintė užmė IX v., Emėja – V v., per žingsnį nuo medalių buvo Ugnė Trakytė ir Liepa Budrevičiūtė.
„Tokios varžybos ir tokios kovos – tai kelias, kuris grūdina mūsų sportininkus, augina jų charakterį, ryžtą ir patirtį. Truputį liūdna, kad kai kurie sportininkai liko be aukštų rezultatų, tačiau grįžę analizuojama klaidas, dirbame toliau, – E. Cchovrebovas teigė, kad tarptautiniai turnyrai turi ir kitą prasmę – jie suvienija visą Lietuvos dziudo bendruomenę. – Džiugu matyti, kad mūsų klubo sportininkai bendrauja su kitų klubų sportininkais, ir visiškai nesvarbu, iš kurio tu klubo: čia, užsienyje, mes visi esame viena komanda – Lietuva.“
Kretingos rajono krepšinio pirmenybėse baigiasi I etapo kovos – komandoms liko sužaisti po vieną turą.
Pirmoje lygoje kol kas pirmauja „Stogandra“ ir „Urbovita“, iškovojusios po 5 pergales ir patyrusios po 1 pralaimėjimą. Praėjusį savaitgalį jos susitiko tarpusavyje, ir 93:82 pranašumą įrodė „Stogandra“. Trečioje vietoje įsitvirtino „Vydmantai-Granduva“, iškovoję 4 pergales ir patyrę 2 pralaimėjimus. Kol kas VIII v. žygiuoja sudėtį atjauninusi „Skuodo KKSC-Senamiests“ komanda, iškovojusi 1 pergalę ir patyrusi 5 pralaimėjimus.
Antroje lygoje irgi liko žaisti paskutinį turą. Kol kas pirmauja „Sharks“ ir „Stafs“, pasiekę 3 pergales ir patyrę 1 pralaimėjimą, bet tarpusavio akistatoje pergalę po pratęsimo 78:72 pasiekė pastaroji komanda. Jiems ant kulnų lipo po dvi pergales per keturis turus pasiekę „Virusas“, SK „Kūlupėnai“ ir „Atsipūtę“, o be pergalių lieka „FlexBlow“.
Trečioje lygoje iki atkrintamųjų rungtynių komandos liko sužaisti paskutinį turą, ir kol kas be pralaimėjimų žengia „Autopoliklinika“, iškovojusi visas keturias pergales ir į antrą vietą nustūmė „Kurmaičius“, kuriuos paskutiniame ture 95:92 nugalėjo tik po pratęsimo ir išrašė pirmąjį pralaimėjimą. Trečioje vietoje įsitaisęs SK „Darba“, o likusios komandos yra iškovojusios po vieną pergalę ir paskutiniame ture kausis dėl geresnės pozicijos.
Paskelbus turnyro atidarymą: (iš kairės) Gintautas Galvanauskas, dr. Dalia Martišauskienė ir Antanas Kalnius.
Šis trofėjus papildys Pranciškonų gimnazijos laimėjimų kraitę.
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro iniciatyva Kretingos filiale įvyko regiono krepšinio „3x3“ turnyras Ernesto Galvanausko taurei laimėti ir tuo pačiu paminėti šio iškilaus žmogaus gimtadienį – įžymi Lietuvos tarpukario asmenybė gimė 1882-ųjų lapkričio 20 d. Renginyje dalyvavo ir E. Galvanausko brolio anūkas Gintautas Galvanauskas.
„Didžiuojuosi, kad prieš 9-erius metus mūsų profesinio mokymo centrą papuošė lentelė su Ernesto Galvanausko vardu – ją atidengėme kartu su Gintautu Galvanausku. Iškili ir svarbi Lietuvos istorijoje asmenybė garsina centrą, o centras – visame pasaulyje žinomo žmogaus vardą“, – per iškilmingą proginio turnyro atidarymą, skambant Alvydo Bružo vadovaujamo Kretingos meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro maršams, kalbėjo Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė.
Gero starto ir pergalių krepšininkams linkėjo rajono meras Antanas Kalnius, įteikęs mokyklai Kretingos miesto vėliavą, Seimo narės Violetos Turauskaitės linkėjimus, įteikdami krepšinio kamuolius kiekvienai komandai, perdavė Seimo narės padėjėja rajono Tarybos narė Jolanta Gedvilaitė ir rajono Tarybos narys Mindaugas Černeckis, o rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė pasidžiaugė rajono bendrojo lavinimo mokyklų gebėjimu tiesti tvirtus bendradarbiavimo tiltus. Visų rajono bendrojo lavinimo direktorių vardu kalbėjęs Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys pastebėjo, kad muzika, šokis ir sportas yra suprantamas be žodžių, tačiau kad tai pavyktų, būtinas geras organizatorius, kuriuo šįsyk tapo Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras ir jo vadovė D. Martišauskienė. „Ernestas Galvanauskas buvo vienas Klaipėdos krašto susigrąžinimo „architektų“. Tad kuo daugiau minėsime savo didvyrius, tuo, kaip tauta, būsime gyvybingesnė“, – kalbėjo K. Trakšelys.
Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai lapkričio 19 d. apie 20.20 val. gavo pranešimą, kad į vandens surinkimo šulinį Molyno gatvėje įkrito stirniukas.
Atvykę ugniagesiai gelbėtojai ištraukė stirniuką iš 2 metrų gylio šulinio ir paleido į laisvę prie miško.
Šlovinimo grupėje „Gyvasis vynmedis“ šiandieną grojantis septynetas: (iš kairės) Andrius Janonis, Gabrielius Žiubrys, Tomas Virbalis, Petras Petreikis, Jonas Petrauskas, Vainius Valauskis ir brolis Paulius Vaineikis.
Skambiai ir džiaugsmingai Kūrėją ir jo kūriniją šlovinanti krikščioniškojo roko grupė „Gyvasis vynmedis“ šiomis dienomis švenčia 5-ąjį savo veiklos jubiliejų. Per tą laiką grupė suklestėjo ir išaugo, o talentingi jos atlikėjai repetuoti ir groti per šv. Mišias, krikščioniškosios muzikos festivalius ar šventes, susiburia iš įvairių Žemaitijos miestų, dauguma – iš Kretingos, todėl ir gimtadienį susirinko atšvęsti Kretingos katalikų bažnyčioje.
Kretingos katalikų bažnyčios klebonas Saulius Paulius Bytautas, pasidžiaugęs, kad grupė „Gyvasis vynmedis“ šiuolaikiškomis giesmėmis šlovina Kūrėją, linkėjo šiandieną joje grojantiems 7 muzikantams – tarsi vynmedžio šakelėms – augti ir tvirtėti. Po šv. Mišių atlikėjai džiugino klausytojus giesmėmis, trankiai ir entuziastingai atlikdami įvairių autorių kūrinius. Abejingų klausytojų nebuvo, nes pagrindinis grupės vokalistas Paulius Vaineikis savo charizma gebėjo visus įtraukti į šlovinimo procesą. Po to šventės dalyviai buvo pakviesti į vienuolyno valgomąjį dalintis bendryste ir džiaugsmu prie šventinio torto.
Kone visi – profesionalai
„Gyvasis vynmedis“ vienija muzikantus, kurių dauguma yra profesionalai: klavišiniais groja kretingiškis muzikos pedagogas Audrius Janonis, bosine gitara – Klaipėdos kolegijos dėstytojas kretingiškis Tomas Virbalis, o multiinstrumentalistas Jonas Petrauskas iš Radailių vadovauja dviem Klaipėdos rajono kolektyvams – kapelijai „Senoliai“ ir jaunimo kolektyvui, jis groja net 13-ka instrumentų – saksofonu, fleita, akordeonu, armonika, bandonija, kontrabosu ir kitais.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (LVTA) ketverių metų kadencijai išrinko naują prezidentą ir valdybą. Prezidentu tapęs bendrovės „Varėnos vandenys“ direktorius Eimantas Kirkliauskas pakeitė 16 metų asociacijai vadovavusį Bronių Miežūtavičių. Uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė išrinkta LVTA prezidiumo nare. Prezidiume yra 11 narių.
LVTA vienija 100 narių: 54-ias vandentvarkos ir 46-ias jas aptarnaujančias įmones.
Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta papildyti atmintinų dienų sąrašą.
Parlamentarai šį sąrašą papildė trimis atmintinomis dienomis: birželio 11-ąją bus minima Lietuvos oreivių diena, birželio 14-ąją – Pasaulinė kraujo donorų diena, o lapkričio 14-ąją – Pasaulinė diabeto diena.
Lietuvos oreivių dienos įtvirtinimu siekiama didinti visuomenės dėmesį oreivystei ir įprasminti oreivių veiklą ir atminimą.
Pasaulinės kraujo donorų dienos įtvirtinimas, pasak parlamentarų, prisidėtų prie svarbių visuomenės sveikatos ir švietimo tikslų įgyvendinimo: didinti visuomenės informuotumą apie kraujo donorystės svarbą, skatinti neatlygintiną reguliarią kraujo donorystę, pilietiškumo, bendruomeniškumo vertybes ir prisidėti prie kraujo donorų skaičiaus augimo.
Pasaulinę diabeto dieną įtraukus į atmintinų dienų sąrašą tikimasi didesnio visuomenės informuotumo apie diabetą, jo prevencines priemones ir ligos valdymo galimybes.
Taip „Eglutės“ pastatas atrodo dabar.
Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Eglutė“ pastato Padvariuose laukia pokyčiai – pasirašius sutartį, netrukus bus pradėti pastato rekonstravimo darbai, per kuriuos metu jis bus ne tik atnaujintas, bet ir praplėstas pristatant priestatą.
„Daugiau negu prieš keturis dešimtmečius statytame „Eglutės“ pastate iki šiol nebuvo atlikti rimtesni remonto darbai, tad šio pastato rekonstrukcija buvo būtina. Po rekonstrukcijos darbų lopšelis-darželis galės priimti ir daugiau vaikų – pastačius naują priestatą, lopšelio darželio grupių skaičius bus išplėstas nuo dabar esančių keturių iki septynių, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. – Planuojame, kad „Eglutės“ rekonstravimo ir plėtros darbai truks iki 15 mėnesių. Vykstant darbams dabar šį lopšelį-darželį lankantiems vaikams sudaryta galimybė lankyti Kretingos Simono Daukanto progimnazijos Rūdaičių skyrių.“
Atliekant darbus senajame „Eglutės“ pastate bus apšiltinti ir sutvarkyti jo pamatai, stogas, lauko sienos, atnaujinti langai, lauko durys, įrengtos naujos šildymo, šilumos gamybos bei tiekimo, vėdinimo sistemos, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, elektros instaliacija, apšvietimas.
Dabartinės lopšelio-darželio grupės bus pertvarkytos panaudojant vadinamojo atviro plano principus, kai visa grupės veikla – ugdymas, miegas, žaidimai – vyksta bendroje patalpoje, o jos viduryje suformuojamas sanitarinis blokas su sanitariniais mazgais ir uždaroma virtuvėlės zona. Senajame pastate taip pat bus įrengtos repeticijų ir sporto salės, nauji kabinetai, platesni koridoriai, sanitariniai mazgai personalui ir asmenims su negalia bei kt.
Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai (iš dešinės) specialistės Brigita Grimalienė ir Eglė Normantaitė kartu su ugniagesiais Vidmantu Užuotu ir Sauliumi Noreika susitikti su gyventojais šįkart atvyko į daugiabutį Pasieniečių gatvėje.
Prasmingai Europos autonominių dūmų signalizatorių dieną antradienį paminėjo ir Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai – aplankė keletą daugiabučių, šįkart – miesto Pasieniečių gatvėje. Bet rajono gyventojų būstuose jie apsilanko ir be progų.
Neturi tikslo nubausti
„Kitąkart ir skaudžiais pavyzdžiais geranoriškai mus įsileidusiems žmonėms aiškiname, kodėl svarbu patalpose įsirengti detektorius, primename išsivalyti krosnis ir dūmtraukius, ypač dabar, artėjančiu kalėdiniu laikotarpiu, prašome saugiai deginti žvakes“, – pridūrusi, kad tikslas nėra bausti, akcijos planą išdėstė tarnybos vyresnioji specialistė Brigita Grimalienė.
Jos kolegės Eglės Normantaitės duomenimis, per šiuos metus iš viso buvo aplankyta beveik 150 butų, apie 100 gyvenamųjų namų. „Kažkodėl mieste į raginimus turėti dūmų detektorius žmonės žiūri atsainiau negu kaime – įrengtus radome tik kas penktame bute“, – pastebėjo ji.
Anot pašnekovių, matyt gyventojai mano, kad, jeigu jų namai renovuoti, gaisrų nebus. O iš tikrųjų pavojus gresia visur, nes nelaimes sukelti gali ir kaimynai, ir netikėtai sugedusi pačių elektros instaliacija.
Po prietaisą rekomendavo net laiptinėse
Skyrininkas Saulius Noreika kretingiškiams turėjo paruošęs klausimą: ar jie žino, kokiose patalpose detektoriai apskritai reikalingiausi. Nors rekomenduojama apie gaisro pavojų įspėjančio prietaiso nepritaisyti virtuvėje, nes čia esą garuoja verdamas maistas, vis dėlto ugniagesys įsitikinęs, kad atokiau, ties durimis, ir virtuvėje įrengtas detektorius praverstų net labai.
„Pasitaiko nemažai atvejų, kai, ypač vaikai, pamiršta ant viryklės užkaistą puodą arba keptuvę, nubėga į kitą kambarį žiūrėti filmukų, užsižaidžia, o pasekmės paskui liūdnos“, – sakė jis.
Į Bendrąjį pagalbos centrą lapkričio 18 d. apie 3.24 val. buvo praneštą, kad Vasaros gatvėje Palangoje dega juridiniam asmeniui priklausantis automobilis. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams „BMW 730“, pagamintas 2015 m., degė atvira liepsna, apdegė ir šalia stovėjęs automobilis „Toyota Yaris“.
Įtariama, kad automobilis galėjo būti padegtas. Policija pradėjo tyrimą.
Per gaisrą išdegė automobilio variklio skyrius, prietaisų skydelis, termiškai paveiktas salonas. Ugniagesiai gelbėtojai išjungė akumuliatorių.
Palangos ugniagesiai gelbėtojai lapkričio 18 d. vyko į dar vieną iškvietimą. Šįkart ugnis įsisuko į poilsio paskirties pastatą Klaipėdos plente.
Pranešimą apie nelaimę Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos gavo apie 15 val. Atvykus ugniagesiams, degė pastato vidinė sienos dalis.
Poilsio namelis – medinis, vieno aukšto, stogas dengtas skarda. Pastate įrengta pirtis ir poilsio patalpa.
Gaisras kilo poilsio patalpoje, užsidegus prie židinio esančiai sienai, apkaltai dailylentėmis. Per gaisrą išdegė ir buvo nuardyta apie 4 kv. m dailylenčių.
Povilas Sabaliauskas Lietuvos kariuomenėje tarnavo vairuotoju. XX a. 3-as deš.
Sabaliauskų šeimos archyvas
Senieji kretingiškiai dar mena Vytauto gatvės Kretingoje senbuvį Povilą Sabaliauską (1906–1975) sovietmečiu dirbusį gaisrinės ir ligoninės automobilių vairuotoju, bet tik retas jų žino, kad tarpukariu tai buvo vienas garsiausių ir šauniausių Kretingos „šoferių“, ne tik vairavęs, bet ir remontavęs įvairių užsieninių markių automobilius ir autobusus.
Gimęs 1906 m. Kluonalių kaime, ūkininkų Jono Sabaliausko ir Karolinos Zastartaitės šeimoje, kurioje augo 4 broliai ir 2 seserys, nuo mažens buvo pratinamas prie ūkio darbų, nes turimi 25 ha žemės reikalavo daug darbo rankų. Dar paauglystėje regėtas keliu riedantis automobilis Povilui padarė didžiulį įspūdį, tad jo svajone ir siekiu tapo noras išmokti jį vairuoti.
1923 m. Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos dalimi, jis be tėvų sutikimo ten ir patraukė, kad būtų arčiau automobilių ir galėtų siekti savo svajonės, nes Klaipėdoje automobilių buvo gerokai daugiau negu Kretingoje, kur 1922 m. buvo užregistruotas tik vienas automobilis. Pas vietinį verslininką, kelių automobilių savininką išmokęs ne tik juos prižiūrėti, bet ir valdyti, vos tik sulaukęs pilnametystės Povilas išlaikė egzaminus ir įgijo teisę vairuoti automobilį, nors Lietuvoje jų 1926 m. buvo užregistruota tik 424.
Nepriklausomoje Lietuvoje pirmosios eismo taisyklės buvo patvirtintos 1920 m. ir turėjo tik 12 skirsnių. Nors ir netobulos, bet tai buvo pirmasis toks lietuviškas dokumentas, vėliau kelis kartus taisytos ir papildytos. 1925 m. buvo išleistos „Plentais važinėti taisyklės“, kuriose nustatytas transporto priemonių judėjimas plentais ir vieškeliais, apibrėžti techniniai reikalavimai, atsirado ir registracijos numeriai, nors kokie jie turi būti, nenurodyta. Tik 1931 m. išėjus „Autovežių įstatymui“, atsirado prievolė transporto priemones įregistruoti išduodant leidimus ir valstybinius numerius, o „šoferiais“ galėjo būti ne jaunesni negu 18 m. asmenys, išlaikę vairuotojo egzaminus ir turintys „šoferio“ knygelę. Kretingos apskrityje registruotos transporto priemonės turėjo valstybinio ženklo seriją Kr, kaimyniniame Klaipėdos krašte – KM.
Etnologė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotoja Eglė Aleknaitė-Škarubskė
Lietuvos kultūra, kaip ir bet kuri kita gyva tradicija, nėra sustingusi – ji nuolat kinta: atsiranda naujų elementų, įgyjančių skirtingas prasmes. Kaip kitų kultūrų papročiai, naujovės randa vietą mūsų kasdienybėje, kokias prasmes žmonės suteikia šventėms šiandien ir kodėl vieni papročiai prigyja greičiau negu kiti, paaiškino etnologė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotoja Eglė Aleknaitė-Škarubskė.
Nuolat kintantis reiškinys
Pasak etnologės, kultūros kaita yra natūralus ir neišvengiamas procesas. Į visuomenę nuolat atkeliauja naujų tradicijų, idėjų ar simbolių, o kartu keičiasi ir pačių žmonių poreikiai, požiūriai. „Kultūros visur – tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje – yra nuolat kintantis dalykas. Jos sąveikauja tarpusavyje, o ir pati kultūra gali keistis atsirandant naujiems akcentams ar pakitus visuomenės poreikiams“, – tvirtino E. Aleknaitė-Škarubskė.
Šalies kultūra gali kisti dėl dviejų dalykų: įsiveržia kitų šalių kultūros, arba pokyčiai atsirado jos pačios viduje, pavyzdžiui, pakitus vertybėms, visuomenės požiūriui. Specialistė pateikė vieną pavyzdžių – Kalėdas. Anot jos, Lietuvoje visuomenė tapo mažiau religingesnė, todėl ir pakito šventės pobūdis: „Kalėdos, kurios kadaise visų pirma buvo religinė šventė, šiandien daugeliui lietuvių jau įgavo pramoginį pobūdį. Tai lėmė mažėjantis visuomenės religingumas, daugiau galimybių, informacijos srautai ir natūralus globalizacijos poveikis.“
Pramoginiai elementai per didžiąsias metų šventes išryškėjo tarpukariu. Kaip vieną pramoginių elementų etnologė įvardino kalėdinę eglę, kuris išpopuliarėjo tuo laikotarpiu ir taip pat anuomet sulaukė pasipriešinimo: „Ji išpopuliarėjo tarpukariu, pirmiausia miesto kultūroje, o vėliau paplito ir kaimuose. Prieš tarpukarį eglutė buvo menkai žinoma ir net sulaukdavo pasipiktinimo kaip įnešta naujovė. Tik vėliau pradėta ieškoti jos sąsajų su senaisiais archainiais simboliais, siekiant ją pateisinti.“
Manoma, kad eglė atkeliavo iš vokiečių kultūros, tačiau, kaip akcentavo pašnekovė, svarbiau ne tiek kilmė, kiek tai, kaip tradicija įsitvirtino Lietuvos kultūroje: „Įdomiau yra tai, kad šis elementas yra labiau išpopuliarėjęs miestų kultūroje. Pastaroji apskritai būna tarptautiškesnė, labiau priima įvairius naujus elementus, ir šiuo atveju matome, kad tarpukariu tai buvo tarptautinių idėjų srautas atkeliavęs į Lietuvą ir pasiūlęs naują elementą.“
Kretingos muziejaus muziejininkė Danutė Šorienė supažindino svečius su dovanotais eksponatais. Jos rankose – vertybės iš Laukžemės Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčios.
Kretingos muziejus, pirmasis mūsų mieste nušvitęs šventiškai, pradėjo Kalėdų laukimo laikotarpį: muziejaus bičiuliai buvo sukviesti paminėti muziejaus veiklos 90-metį ir buvusio rūmų šeimininko grafo Juozapo Tiškevičiaus 190-ąjį gimtadienį.
Svečius pasitikęs Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys akcentavo, kad šie metai muziejui ypatingi – sukanka 90 jo gyvavimo metų: „Jo veikla prasidėjo nuo mažo muziejaus ir išsiplėtojo iki rūmų erdvių. Per tą laiką muziejus subūrė gausų bičiulių būrį. Labai tikiuosi, kad jūs tapsite jo ambasadoriais, atvykusius savo svečius kviesite į muziejų ir pasakosite jo istoriją.“
Ta proga svečiai buvo pakviesti dalyvauti loterijoje, kurioje galima buvo laimėti Draugo kortelę, leisiančią nemokamai lankytis muziejuje visus ateinančius metus. R. Žiubrys už darbą ir iniciatyvas taip pat padėkojo muziejaus kolektyvui ir geradariams, kurie muziejui padovanojo eksponatus: „Vienas žmogus negalėtų padaryti to, kuo įstaiga didžiuojasi šiandieną.“
Kretingos muziejui, vadovo žodžiais, šie jubiliejiniai metai buvę ypatingi: į Tiškevičių rūmus sugrąžinta pokariu išsibarsčiusi paveikslų kolekcija, įsigyta vertingų grafų šeimos relikvijų ir krašto istoriją liudijančių eksponatų.
Svečiai buvo pakviesti į Baltąją salę apžiūrėti pačius naujausius, per praeinančius metus muziejui dovanotus eksponatus: senųjų liaudies meistrų rankomis sukurtas vertybes iš Laukžemės ir Kalnalio bažnyčių, kretingiškio bajoro Jotvingių kryžiaus ordino riterio Leopoldo Eduardo Rimgailos šeimos relikvijas, kaunietės Rasos Eugenijos Čižinauskaitės dovanotą sidabrinį šaukštą su grafų Tiškevičių monograma ir kitas iš privačių asmenų įsigytas vertybes.
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios klebonas Saulius Paulius Bytautas teigė, kad leidinys „Šv. Pranciškaus varpelis“ išeivijoje pasitarnavo religiniam-tautiniam lietuvių švietimui, tikėjimo ir bendrystės puoselėjimui, o vienuolyno bibliotekoje yra saugomi visi kada nors išleisti šio spaudinio egzemplioriai.
„Pajūrio naujienų“ redakciją pasiekė Vilniuje gyvenančio Arvydo Ignatavičiaus laiškas, kuriame – greičiausiai 1935 m. Pranciškonų vienuolyno išleistas žurnalas „Šv. Pranciškaus varpelis“. Tikslų numerį ir leidimo datą nustatyti sunku, kadangi žurnalas per ilgą kelionę laiku liko be viršelio ir be paantraštinių duomenų.
Emocijų kėlė visą vaikystę
„Šį žurnalą, dar būdamas kokių 9-erių metų vaikas, radau močiutės pasoginės komodos apatiniame stalčiuje. Man tai buvo išskirtinis atradimas – žurnalas ir jo turinys man padarė didžiulį įspūdį, ypač – straipsnis apie Kretingą ir čia įsikūrusius brolius pranciškonus, vienuolyną, lurdą“, – kalbėjo 66-erių A. Ignatavičius, papasakojęs, kad pas senelius Marijoną ir Juozą Burokus jis su tėvais iš Šiaulių važiuodavęs į Kupiškio rajone esantį Girvalakių kaimą, anuomet priklausiusį Skapiškio valsčiui.
Pašnekovas prisipažino, kad tą žurnalą jis kiekvieną vasarą vartydavęs ir skaitydavęs iš naujo, o apie Kretingą susidaręs įspūdį, kad tai – ypač jaukus ir švarus miestas.
Anot A. Ignatavičiaus, seneliai buvo tikintys žmonės, senelis, išgyvenęs 86-erius metus, prie carinės valdžios buvo baigęs keturias klases, močiutė, kuri mirė sulaukusi 75-erių, taip pat mokėjo skaityti ir rašyti. „Su jais man pavyko išlaikyti glaudų ryšį ir suaugus – važiuodavau padėti prie šieno, kitų ūkio darbų. Dalgis ir grėblys buvo kaimo kasdienybė, technikos gi nebuvo jokios“, – A. Ignatavičiaus pastebėjimu, kaime nedaug kas turėdavęs spaudinių, o jo seneliai per laikmečio kataklizmus – karą, pokarį, sovietmetį – sugebėjo išsaugoti maldaknyges, „Šv. Pranciškaus varpelį“ ir vaikiškas pasakų knygas, iš kurių skaitydavo anūkui.
Pats A. Ignatavičius tapo pedagogu, pastaruosius 7-erius metus dirbo su autizmo spektrą turinčiais vaikais, su skirtingų gebėjimų vaikais jis dirba ir dabar. „Iš Šiaulių persikėlėme į Vilnių, tad teko atsisveikinti su daugeliu daiktų, tarp jų – ir su vaikystėje pamėgtais leidiniais“, – kodėl jam mielas žurnalas „Šv. Pranciškaus varpelis“ su prašymu perduoti jį vienuolynui arba muziejui atsidūrė Kretingoje, paaiškino vyras.
Per policijos pareigūnų vykdytas prevencijos priemones savaitgalį nustatyti 4 neblaivūs automobilių vairuotojai ir vienas dviratininkas. „Neblaivių vairuotojų kontrolė – prioritetinė mūsų veiklos sritis, todėl tam skiriame ypatingą dėmesį“, – tvirtino Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.
Trimis atvejais taikyta administracinė atsakomybė, nes girtumas neviršijo 1,5 prom. Administracinius nusižengimų protokolus pareigūnai įteikė BMW vairavusiam vyrui, kuris į alkotesterį įpūtė 1,19 prom., „Fiat“ vairuotojai su 0,96 prom. ir „Škodos“ vairuotojui, kuris įpūtė 0,69 prom.
Vienu atveju policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą – vyrui, vairavusiam BMW, nustatytas 1,86 prom. neblaivumas. Neblaivus dviratininkas taip pat neatsiliko ir į alkotesterį įpūtė 1,15 prom.
Per prevencines priemones pareigūnai taip pat fiksavo 3 atvejus, kai vairuotojai pakartotinai sėdo prie vairo neturėdami teisės vairuoti, vienas atvejis – kai transporto priemonė vairuota neturint teisės vairuoti apskritai.
„Vairuotojai turi suprasti, kad prevencinės priemonės yra vykdomos kasdien: nuolat keičiasi policijos pareigūnų buvimo vieta, laikas. Jie gali patruliuoti ir tose vietose, kuriose anksčiau niekada nebūdavo“, – akcentavo A. Budginas.
Prieš 2023 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos ir mero rinkimus įsteigtas politinis komitetas „Už šviesią Kretingą“, laimėjęs dvi vietas Savivaldybės taryboje, dar nesibaigus Tarybos kadencijai (kadencijos pabaiga – 2027 m. pavasarį) nyksta iš Kretingos rajono politinio žemėlapio: komiteto „Už šviesią Kretingą“ nariai Savivaldybės taryboje Justė Stonkutė ir Mindaugas Černeckis, kuris buvo ir komiteto pirmininkas, perėjo į politinį komitetą „Kretingos kraštas“.
„Kretingos kraštui“ paskutiniai savivaldos rinkimai buvo itin sėkmingi, ir vietinė politinė partija Savivaldybės taryboje gavo 10 vietų, subūrė 14-os Tarybos narių valdančiąją koaliciją. Į koaliciją įėjo ir M. Černeckis, ir J. Stonkutė.
„Šį žingsnį žengėme, kad būtume sutelktesnė, stipresnė politinė jėga, būtų mažiau blaškymosi, taip pat ir gaišaties administruojant dar vieną politinį komitetą. Aš ir Justė jau esame patvirtinti „Kretingos krašto“ nariais, politinio komiteto „Už šviesią Kretingą“ uždaryme dalyvavęs politinio komiteto „Kretingos krašto“ pirmininkas Antanas Kalnius į „Kretingos kraštą“ pakvietė ir kitus „Už šviesią Kretingą“ sąrašo pirmojo penketo narius. Rinkėjai abiejų komitetų irgi persipina“, – kalbėjo buvęs politinio komiteto „Už šviesią Kretingą“ pirmininkas, Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas M. Černeckis, priminęs, kad „Kretingos kraštas“ padėjo į Seimą 2024 m. Seimo rinkimuose kandidatavusiai komiteto „Už šviesią Kretingą“ narei Justei Stonkutei.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius kriterijus, kurie padeda išsirinkti tinkamiausią televizijos paketą. Analizuosime, kokios paslaugos aktualios tam tikroms žiūrovų grupėms, kaip vertinti kanalų pasiūlą ir kokių funkcijų nereikėtų ignoruoti priimant sprendimą. Taip pat pasižiūrėsime, kokios technologijos šiuo metu užtikrina geriausią žiūrėjimo patirtį, o kuriose srityse svarbiausia kokybės ir kainos pusiausvyra.
Vienas svarbiausių televizijos paketo pasirinkimo žingsnių – savęs pažinimas. Skamba paprastai, tačiau būtent žiūrėjimo įpročiai lemia, kokios paslaugos yra būtinos, o kas – nereikalingas priedas. Pavyzdžiui, jeigu jūsų namuose daugiausiai žiūrimi filmai ir serialai, racionalu rinktis paketą, kuris apima kino kanalus ar suteikia galimybę naudotis turinio bibliotekomis. Jei domitės sportu, svarbu, kad pakete būtų įtraukti aukštos raiškos sporto kanalai su transliacijomis jums aktualiomis kalbomis ir regionais.
Šeimos su mažais vaikais neretai vertina animacijos ir edukacinių programų pasiūlą, todėl renkantis paslaugų teikėją verta atkreipti dėmesį, ar pakete yra amžiui tinkamų kanalų. Dokumentikos mėgėjams aktualūs moksliniai ir kultūriniai kanalai, o vyresnio amžiaus žiūrovai dažnai renkasi universalesnį turinį – žinias, klasikines laidas, vietinius informacinius kanalus.
Svarbu suprasti, kad brangiausias paketas nebūtinai yra tinkamiausias. Dažnai žmonės įsigyja plačiausią kanalų rinkinį, nors realiai naudojasi tik dalimi jo turinio. Dėl to prieš priimant sprendimą verta bent kelias dienas stebėti savo žiūrėjimo laiką ir pasirinkimus – tai padeda suprasti, kurie kanalai tikrai svarbūs.
Bauskėje atkurta rotušė tapo gyva šio miestelio širdimi.
Sutvarkius Vilniaus gatvę, Kretingos rajono savivaldybė ketino imtis Rotušės aikštės renovacijos. Tačiau tam pasipriešino grupė verslininkų, besibaiminančių, kad iš aikštės bus iškeldintos automobilių stovėjimo vietos, ir jų verslai žlugs, nueita ligi teismų. Paaiškėjo, kad ir anksčiau mažosios bendrijos (MB) „Pupa – strateginė urbanistika“ rengta Rotušės aikštės sutvarkymo vizija pasenusi, ją tenka koreguoti. Kol vyksta šie procesai, visuomeninio judėjimo „Kretingos aikštė“ entuziastai siekia, kad miesto širdyje būtų atkurtas ir istorinis rotušės pastatas.
Lėšos – Akmenos pakrantėms tvarkyti
Kretingos rajono savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas einantis vyriausiasis specialistas Svajūnas Bradūnas, paklaustas, kokia šiandienos situacija dėl Rotušės aikštės, atsakė: „Užbaigtas aikštės detalusis planas, tačiau procesas vilkinamas teismuose su visuomenės atstovais, kuriems renovacija neva trukdytų. Techninis projektas buvo pradėtas rengti, tačiau sutartis su „Pupa – strateginė urbanistika“ buvo nutraukta dėl tam tikrų procedūrinių pažeidimų, ir teks skelbti naują konkursą. Dėl šių peripetijų Savivaldybė lėšas nukreipė į Akmenos pakrančių sutvarkymo projektą, ir nebeaišku, kada Rotušės aikštės renovacija bus įtraukta į rajono Strateginės plėtros planą. Jeigu rajono politikai nuspręs, kad laikas tvarkyti aikštę, per kelerius metus tam atsirastų ir lėšų.“
Kokią Rotušės aikštę – su atkurta rotuše ar be jos – mato S. Bradūnas? „Mano nuomone, bet kokia statyba turi turėti prasmę. Būtina išdiskutuoti. Jei atstatome, turime žinoti, ką norėtume rotušėje matyti: vietos savivaldą, metrikacijos skyrių, muziejų ar ką kita. Pritarčiau, jeigu į miesto širdį persikeltų Savivaldybės vadovai, tuoktųsi jaunavedžiai. Bet jei atstatome ir tik tuomet galvojame, kam rotušė galėtų tarnauti, tokiai statybai nepritarčiau“, – tvirtino pašnekovas.
|
|
Šiuolaikinė televizija – tai ne tik tradiciniai kanalai, bet ir platus turinio spektras: aukštos raiškos sporto transliacijos, teminiai filmų paketai, vaikų kanalai, dokumentikos rinkiniai ir net interaktyvios funkcijos, leidžiančios žiūrėti turinį kada panorėjus. Paradoksalu, tačiau būtent didžiulė pasirinkimo laisvė kartais tampa iššūkiu – vartotojams sunku suprasti, kurios paslaugos jiems iš tiesų reikalingos, o už kurias gali tekti permokėti. Norint pasirinkti optimalų televizijos paketą, svarbu suprasti savo pomėgius, šeimos poreikius, žiūrėjimo įpročius ir išspręsti klausimą, ar geriau rinktis tradicinę kabelinę, IPTV, ar internetinę televiziją.
