|
|
|
(2028) 2026-02-20„Laisvės“ fabriko vandens bokštą žada nugriauti
Laiko paveikto 45 m aukščio, 7,5 m skersmens gelžbetoninio vandens bokšto su viršūnę puošiančiu beržu buvusioje „Laisvės“ vilnos audinių fabriko teritorijoje greitu laiku turėtų nelikti: Registrų centre nepavykus nustatyti savininkų, gindama viešąjį interesą, šį turtą perėmė Kretingos rajono savivaldybė, o biudžete jau numatyta ir lėšų statiniui dar šiemet nugriauti. Neliks statinio, neliks ir beržo Tai „Pajūrio naujienoms“ patvirtino meras Antanas Kalnius. Anot jo, bokštas iš išorės galbūt neatrodo grėsmingai, tačiau, remiantis ekspertų išvada, vidaus konstrukcijos yra nesaugios, bijomasi, kad stipraus pajūrio vėjo, juolab audrų, neatlaikytų, o virsdamas pridarytų didelės žalos. Šiuo, kaip ir kitais sovietmečiu statytais nesaugiais vandenviečių bokštais, rajone po truputį atsikratoma. „Tik norėtųsi išsaugoti tą įspūdingąjį berželį, kuris – ant bokšto viršaus“, – vylėsi meras. Tačiau Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Sigitas Kupšys „nugesino“: to padaryti nepavyks. Medis per didelis persodinti, jo šaknynas nesusiformavęs. O kaip gi beržas ten pateko? Klaipėdos universiteto botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė teigė, kad beržų galima pamatyti ant daugelio pastatų stogų arba sienų – tai tokia medžių rūšis, kurios sėkleles lengvai pagauna, išnešioja ir pasėja vėjas. Kelia pavojų Statybos skyriaus vyriausiosios specialistės Janinos Gedvilienės teigimu, bokštui nugriauti bus rengiamas projektas, specialistai turės numatyti ir griovimo technologiją. Žinia, kad pagaliau bus imtasi veiksmų, itin palanki ne vienerius metus to siekiančiam verslininkui Edmundui Bružiui, mat pavojingu tapęs objektas stovi arčiausiai jam nuosavybės teise priklausančio pastato. Kretingiškis verslininkas teigė pats organizavęs ir ekspertizę. Iš nufilmuotos vaizdo medžiagos akivaizdu, kad tokios būklės statinys negali egzistuoti. „Bokšto aukštis 45 metrai, o atskilęs betono gabalas, pagal fizikos dėsnius, gali kristi plačiai ir į šonus. Šalia įsikūrusi ne viena verslo įmonė, todėl pavojinga tiek jose dirbantiems žmonėms, tiek pravažiuojančioms mašinoms“, – teigė E. Bružys.
Pažeidžiamiems žmonėms padeda įveikti alkį
Benamiais ir sunkiose krizinėse situacijoje atsidūrusiais rajono žmonėmis besirūpinančių institucijų atstovai tvirtino, kad Kretingoje įveikta benamystės ir alkio stigma – šią žiemą labiausiai pažeidžiami žmonės nešąla ir nealksta. Bendradarbiaujant su Maisto banku vargingai gyvenančiaisiais pasirūpina po Pranciškonų vienuolyno stogu veikiančios labdaros valgyklos „Rūpestėliai“ šeimininkės, o pastogės neturinčiais žmonėmis – Kretingos socialinių paslaugų centro Nakvynės namai, taip pat sunkiose situacijose atsidūrusioms šeimoms ranką tiesia šiame centre veikianti Krizių tarnyba. Kad šių žmonių pietų stalas būtų skalsesnis, pagalbos ranką ištiesė UAB „Sveikos mitybos partneris“ savanoriai. Plečiasi geradarių tinklas Šio mėnesio pradžioje Nakvynės namuose ir Krizių tarnyboje apsilankę bendrovės „Sveikos mitybos partneris“ savanoriai atvežė būtiniausių maisto produktų, daugiausiai – šviežių daržovių, šiuo geranoriškumo gestu nustebindami šių tarnybų darbuotojus ir gyventojus. Juolab kad šią pagalbą ketina tęsti ir toliau. Šio, visoje šalyje veikiančio tinklo padalinio Kretingoje vadovė Vilma Tarakanovienė, dirbanti savanorystės principu, pasakojo, kad jų bendrovė šiemet išplėtojo veiklą: sveiku ir šviežiu maistu jau anksčiau pagelbėdavo Padvarių socialinės globos, Kretingos ir Salantų ligoninėms, dar kelioms socialinėms įstaigoms, o ne per seniausiai jų vadovai dar paragino Kretingoje rasti įstaigų, kurių lankytojams pagalbos maistu labiausiai reikia. Taip ir nusprendė kas savaitę šviežio maisto – daržovių, kruopų, makaronų, kažkiek mėsos ir pieno produktų – pagal poreikį atvežti į Nakvynės namus ir Krizių centrą. „Tai – didžiulė pagalba mūsų kasdienybėje ir svarbus palaikymas žmonėms, kuriems to reikia“, – akcentavo Nakvynės namams vadovaujanti socialinė darbuotoja Edita Kucharskienė.
Kontrolės ir audito tarnyba lieka be darbuotojų
Pirmadienis – paskutinė Savivaldybės kontrolierės patarėjos Robertos Kasarauskaitės darbo diena Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyboje. Jos prašymą atleisti iš šių pareigų, pagal galiojančią tvarką, patenkino tarnybos vadovė Savivaldybės kontrolierė Indrė Treigienė, kuri irgi traukiasi iš Savivaldybėje užimamų pareigų. Prašymą atleisti iš darbo kontrolierė yra įteikusi Savivaldybės tarybai, sprendimą dėl jos atleidimo taryba priimti turėtų ateinančiame ketvirtadienio posėdyje. Kretingos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje iki šiol dirba šios dvi darbuotojos, dar vienas etatas yra laisvas. Aplinkinių savivaldybių kontrolės ir audito tarnybose dirba daugiau specialistų: Klaipėdos rajono – 4, Palangos miesto – 3 ir steigiamas dar vienas. I. Treigienės teigimu, per 100 mln. eurų biudžetą turinčios Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai reikėtų ne mažiau penkių darbuotojų. I. Treigienė Kretingos rajono savivaldybės kontroliere dirbti pradėjo 2024 m. spalį, jos patarėja R. Kasarauskaitė 2025 m. pradžioje. Paklausta, kodėl su patarėja atsisako pareigų Kretingos rajono savivaldybėje, I. Treigienė nedaugžodiavo: „Šiais laikais ne tik darbuotojai ieškosi darbo – ir darbdaviai ieško darbuotojų, – ir pridūrė: – Abi karjerą tęsime kitose darbovietėse, darbo ieškoti tikrai nereikės.“
„P. n.“ informacija
Į Novovolynską nuvežė generatorių, akumuliatorių
Po Novovolynsko mero Boriso Karpus žinios socialiniuose tinkluose apie tai, kad agresorė Rusija nuniokojo ir šio Kretingai broliško Vakarų Ukrainos miesto energetikos infrastruktūrą, Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius paskambino B. Karpui ir, gavęs išsamesnės informacijos, nedelsdamas ėmėsi organizuoti humanitarinę pagalbą novovolynskiečiams. Už 10 tūkst. eurų buvo nupirkti keturi iki 1,5 kilovatų galios generatoriai ir keli galingi trumpalaikiam aprūpinimui elektra generatoriai, vadinami Power bankai. Juos į Novovolynską vasario 14 d. nuvežė meras su savo patarėju Albertu Barausku, pakaitomis vairavę Savivaldybės autobusiuką. Kretingos rajono savivaldybė 2024 m. spalį Kretingoje pasirašė bendradarbiavimo sutartį, patvirtintą merų A. Kalniaus ir B. Karpus parašais. A. Kalnius teigė, jog iš karo siaubiamos Ukrainos prašymų bendradarbiauti Savivaldybė sulaukia ir daugiau. „Kreipėsi ir iš Kijevo, kitų vietovių, tiek neaprėptume“, – tarė meras. Dronai atakavo apie 50 tūkst. gyventojų turinčio Novovolynsko šilumos centrinį mazgą, pagrindinę miesto elektros pastotę. „Novovolynsko savivaldybei pavyko elektros tiekimą atkurti tinklų apvedimais, pasinaudojant kogeneracija patalpose palaikyti 13–14 laipsnių šilumą ir išvengti katastrofiškų, kaip sostinėje Kijeve, padarinių, kur užšalo dalis šilumos vamzdynų“, – kalbėjo A. Kalnius.
Surengė regioninį poezijos festivalį anglų kalba
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre Kretingos filiale įvyko regiono poezijos festivalis „My Valentine“ („Mano Valentinas“) anglų kalba. Dešimtą kartą anglų kalbos mokytojos Renatos Nausėdaitės inicijuotame renginyje dalyvavo 11 komandų, arba 34 mokiniai, iš 10 regiono ugdymo įstaigų. Be festivalio šeimininkų, festivalyje dalyvavo Palangos „Baltijos“, Klaipėdos rajono Ketvergių, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinių mokyklų, Gargždų „Kranto“, Palangos Vlado Jurgučio progimnazijų, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Pajūrio skyriaus, Klaipėdos turizmo mokyklos, Jurgio Pabrėžos universitetinės ir Salantų gimnazijų mokiniai, apie meilę vaidinę, dainavę, eiles skaitę anglų kalba. „Šio renginio tikslas – ne tik paminėti meilės dieną, kurią suprantame kaip meilę sau, artimui, draugui, tėvynei, bet ir patobulinti anglų kalbos žinias. Ši kalba yra būtina susikalbėti, mokytis, pažinti pasaulį ar kitų šalių kultūrą“, – festivalio dalyviams įteikusi padėkas teigė Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė, akcentuodama, kad jos vadovaujamas profesinio mokymo centras įdeda daug pastangų, rengdamas tarptautinius projektus, pagal kuriuos mokiniams yra sudaromos galimybės žinių semtis ir projekto partnerių užsienio šalių profesinio mokymo centruose. „Be gero anglų kalbos mokėjimo mokiniams būtų sudėtinga dalyvauti projektuose ir išvykti į stažuotes užsienyje. Todėl mūsų profesinio mokymo centro mokytojų pastangos sudominti mokinius anglų kalba yra sveikintinos ir pagirtinos“, – kalbėjo D. Martišauskienė. „Be to, kad festivaliu siekiame gilinti anglų kalbos žinias, norime paskatinti ir mokinių saviraišką, lavinti kūrybinius įgūdžius, skatinti mokyklų bendradarbiavimą ir dalijimąsi gerąja patirtimi“, – profesinio mokymo centro Kretingos filialo Gimnazijos ir jaunimo, suaugusiųjų skyriaus vedėja Raimonda Laureckienė atkreipė dėmesį, kad mokyklos noriai dalyvauja šiame festivalyje, kuriame visada yra sukuriama draugiška, maloni bendrauti atmosfera – nors mokinių pasirodymus komisija ir vertina, tačiau vietos neskirstomos. „Komisija tiesiog akcentuoja kūrybiškumą, originalumą, meniškumą, artistiškumą, muzikalumą, išradingumą. Kaip rodo ilgametė festivalio rengimo patirtis, to pakanka mokiniams motyvuoti“, – R. Laureckienė sakė, kad Kretingos filialas tęsti festivalio tradiciją nusiteikęs ir kitąmet.
Pranciškonų gimnazijoje Vasario 16-osios išvakarėse surengtas tradicinis, jau dešimtasis, Tėvų atstovybės organizuojamas protų mūšis, tapęs gražia bendruomenės susitelkimo tradicija. Renginyje dalyvavo 25 komandos, kurios varžėsi žiniomis apie Lietuvą, jos istoriją, kultūrą ir valstybingumą. Vakaro metu netrūko ne tik azarto, bet ir šventinės nuotaikos – dalyviai dainavo, šoko, grojo, o renginys virto tikra bendrystės švente. Protmūšio nugalėtojais tapo VIIIb klasės komanda „Geruliai“, II v. iškovojo VIb klasės PASITAŠKOM-II, III v. – VIIa klasės „Pozityvi jėga“. Laureatams įteikti medaliai, pereinamoji protų mūšio taurė, taip pat mokykla dovanoja klasės kelionę į Vilnių, įteikti ir rėmėjų įsteigti prizai. Komandas sudarė tėvų, mokytojų ir mokinių atstovai. „Nors renginys vyksta jau dešimtą kartą, surinkti komandas nėra sudėtinga. Visi žino, kad smagiai praleis laiką, tikrai nebijo, kad protmūšyje pateikti klausimai bus neįveikiami, nes jaučia savo komandos narių palaikymą, – teigė gimnazijos Tėvų atstovybės pirmininkė Eglė Pulkalienė, tikinusi, kad klausimai buvo apie Lietuvą, Kretingą. – Kadangi šie metai paskelbti Vyskupo Motiejaus Valančiaus atmintinais metais, vienas turas buvo skirtas šiai temai.“ Per protmūšį taip pat įvertinti tautiškiausi mokytojas, mokinys, šeima ir komanda, taip atkreipiant dėmesį į pilietiškumo ir bendruomeniškumo svarbą. „Renginio pradžioje klausėme, kas jame dalyvauja pirmą, antrą kartą, buvo tokių, kurie renginyje – ir penktą, du žmonės dalyvavo ir dešimtą sykį“, – kalbėjo E. Pulkalienė. Renginys, anot Tėvų atstovybės pirmininkės, nepraranda savo aktualumo: „Manau, kad prie to prisideda aktyvi tėvų bendruomenė, kurie viską daro su dideliu užsidegimu. Renginio organizavimą perėmiau prieš dvejus metus. Buvusi pirmininkė Monika Martinkienė su dideliu rūpesčiu man perleido visus darbus, prireikus, padėdavo. Taip pat ir tema – visada aktuali ir visiems artima.“ Prie iniciatyvos prisidėjo Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, tėvai, mokytojai, gausus būrys vietos verslo atstovų ir rėmėjų, kurių įsteigti prizai sustiprino šventinę atmosferą. Protmūšis dar kartą patvirtino, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas gimnazijoje – ne tik prasminga tradicija, bet ir gyvas bendruomenės vienybės pavyzdys.
„P. n.“ informacija
Kretingiškis tikisi palaikymo
Kretingoje augęs ir pirmuosius muzikinius žingsnius čia žengęs Jokūbas Jankauskas šį šeštadienį lips į nacionalinės atrankos sceną „Eurovizijoje“, kur pristatys savo paties sukurtą dainą „Shine“. Kretingiškis – įvairių muzikinių projektų dalyvis, dainų autorius ir vokalistas – tikino, kad šis kūrinys jam itin asmeniškas: „Tai daina apie sužibėjimą savoje profesijoje, savo nuomonės turėjimą ir būtinybę ją apginti.“ Nors širdimi jis artimas klasikiniam rokui, nacionalinėje atrankoje nusprendė paeksperimentuoti – „Shine“ skamba popelektronikos atmosferoje, ją papildo sunkesni dramenbeiso ritmai. Jokūbas pastebėjo, kad lietuviškoje muzikoje neretai pritrūksta savitumo: dalis atlikėjų kopijuoja JAV rinką, o vadinamojoje lietuviškoje estradoje gausu slaviškų elementų. Nepaisant to, atlikėjo manymu, kad kokybės kartelė kyla, institucijų palaikymas – ypač svarbus. „Pagaliau daugiau dėmesio skiriame autorinėms teisėms, esame susieti su pasaulinėmis platformomis – tai didelis žingsnis pirmyn“, – sakė jis, prisimindamas ir autentiškos lietuviškos estrados pamatus, kuriuos kūrė tokie vardai, kaip Vytautas Kernagis ar Stasys Povilaitis. Ypatingą vietą Jokūbo pasirodyme užims šeima. Vasario 21-ąją, penktajame pusfinalyje, žiūrovai išvys numerį, prie kurio prisidėjo net trys jo pusseserės: režisierė Guoda Baltrušaitė (Andruškevičiūtė), choreografė Livija Andruškevičiūtė ir įvaizdžio dizainerė Ieva Andruškevičiūtė, savo rankomis pasiuvusi atlikėjui sceninį kostiumą. Kūrinį prodiusavo Kasparas Meginis ir Edgaras Žaltauskas, garso takeliu pasirūpino Rolandas Venckys („Innomine“). „Kad ir kaip viskas baigtųsi, man gera žinoti, kad turiu komandą, su kuria galiu viską išgyventi be kaukių“, – tikino J. Jankauskas. Kretingiškio pasirodymą žiūrovai galės stebėti ir jį palaikyti šį šeštadienį 21 val. per Lietuvos nacionalinę televiziją.
„P. n.“ informacija
Prašo padėti atpažinti asmenį
Ikiteisminį tyrimą atliekantys Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – padėti atpažinti nuotraukose užfiksuotą asmenį, galintį suteikti tyrimui vertingos informacijos. Pažinusius asmenį ar galinčius suteikti bet kokių duomenų apie nuotraukoje matomą asmenį, prašoma nedelsiant susisiekti su tyrimą atliekančiais pareigūnais telefonu +370 700 64207 arba el. paštu linas.judzentas@policija.lt .
„P. n.“ informacija
KRETINGA ŽEMAITĖS al. vasario 17 d. apie 8.55 val. automobilis „Volvo V60“, kurį vairavo blaivus 1985 m. gimęs vyras, partrenkė, pirminiais duomenimis, nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusią 1951 m. gimusią moterį, kuri perduota medikams. Pradėtas tyrimas. KRETINGOS RAJONAS RŪDAIČIŲ k. Vasario 12 d. apie 11.57 val. gautas Savivaldybės atstovo pareiškimas, kad sausio 21 d. Kretingos rajone, Rūdaičių kaime, iš prie kapinių esančios koplytėlės pavogta Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra. Žala – 4 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės. PALANGA KLAIPĖDOS pl. Vasario 12 d. apie 14.30 val. prekybos centre, savitarnos kasoje, buvo pavogta 1949 m. gimusios moters rankinė, kurioje buvo banko mokėjimo kortelė, grynųjų pinigų, automobilio užvedimo raktas, mobilusis telefonas „Samsung Fold“ ir kt. Žala – 1 tūkst. 630 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės. PIRTIES g. vasario 15 d. 0.42 val. automobilio „Mazda“ vairuotojui, gimusiam 1993 m., nustatytas 1,32 prom. neblaivumas, antrą kartą tikrintis blaivumą atsisakė. Pradėtas tyrimas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Vasario 14 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ išvykoje 73:75 (17:11; 25:24; 25:20; 6:20) turėjo pripažinti arenos atidarymo šventės nesusigadinusio kaimyno Plungės „Olimpo“ (8 pergalės, 25 pralaimėjimai) pranašumą. Nuo pat susitikimo pradžios URBO-NKL savaitės rungtynėse kretingiškiai turėjo rungtynių kontrolę ir III kėlinio pabaigoje po Justo Žiubrio tritaškio įgijo rekordinę 18 taškų persvarą (29 min. 67:49). Nuo tos akimirkos kretingiškių puolimas sustojo 6 minutėms, o 15 taškų be atsako surinkę plungiškiai pradėjo kvėpuoti į nugaras (34 min. 67:64). „Olimpas“ ir toliau nemažino apsukų ir, likus žaisti 110 sekundžių, 73:69, iš viso laimėdami šią žaidimo dalį rezultatu 24:2. Kretingiškiams rezultatą išlygino du Jalen’o Warren’o dvitaškiai – 73:73., o paskutinę minutę komandos keitėsi netaikliais metimais. Paskutinėje atakoje kretingiškiai rengė greitą ataką, bet ji pasibaigė klaida ir taip paliko šeimininkams 1,3 sekundės. Po minutės pertraukėlės Tautvydas Baltrušaitis kirto po krepšiu ir šaltakraujiškai įmetė dvitaškį su pražanga ir, nors baudos metimas buvo netikslus, bet laiko kažką pakeisti kretingiškiams neliko. Šiame susitikime į aikštę kretingiškių gretose grįžo naudingiausias lygos žaidėjas Julius Kazakauskas, bet nepadėjo Justin’as Young’as. Po atliktų medicinos tyrimų paaiškėjo, kad iki sezono pabaigos komanda liko be puolėjo Gyčio Mačionio, rinkusio po 10,1 taško. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-Rivilei“ atstovavo: Jalen’as Warren’as (5/7 dvitaškiai) – 21, Julius Kazakauskas (5/9 dvitaškiai 2/6 tritaškiai, 9 atk. kamuoliai) – 20, Mantvydas Staniulis (6 rez. perdavimai) – 11, Vytautas Saulis (5 atk. kamuoliai) – 7, Justas Žiubrys (2/4 tritaškiai) – 6, Rytis Zabita (13 atk. kamuolių, 14 naud. balų) – 5, Edgaras Danys – 2, Tautvydas Rudys – 1. Artimiausias rungtynes Arimanto Mikaločiaus auklėtiniai žais vasario 22 d. 17 val. namuose su Kauno rajono „Omega-Tauru-LSU“ (13 pergalių, 20 pralaimėjimų).
Tomas KUBILIUS
Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Darbėnų ugniagesių komanda vasario 15 d. rytą, apie 9.47 val., Šventojoje vykdė neįprastą gelbėjimo operaciją: ugniagesiai vadavo vartuose įstrigusią stirną. Tądien Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą apie incidentą Šventojoje, Kopų gatvėje, kur tarp kiemo vartų konstrukcijų įstrigo stirna. Į įvykio vietą nedelsiant išvyko Darbėnų ugniagesių komanda. Pamainos vyresnysis ugniagesys-gelbėtojas Dovydas Galdikas ir ugniagesys Justinas Ridikas, panaudoję specialią gelbėjimo įrangą, sėkmingai išlaisvino gyvūną. Vos tik atgavusi laisvę, stirna nedelsdama nubėgo atgal į gamtą.
„P. n.“ informacija
Bernardas Aleknavičius (1930–2020) – unikali, 1963-iaisiais į Klaipėdą iš zanavykų krašto atvykusi asmenybė, tris dešimtmečius čia dirbęs Lietuvos naujienų agentūros (ELTA) korespondentu Žemaitijoje ir, be oficialios žurnalistinės veiklos, nuveikęs didžiulį darbą įamžindamas šio krašto savamokslius kūrėjus, kuriuos jis vadino Rūpintojėliais, ir jų kūrybą. Vienas jų – kretingiškis skulptorius Anicetas Puškorius (1911–1994). A. Puškorius gimė 1911 m. Skaudalių kaime Salantų valsčiuje, mažažemių 8 ha valdžiusių Pilypo Puškoriaus ir Magdalenos Gervinskaitės šeimoje, kurioje, be jo, augo 3 seserys. Šeima gyveno vargingai, motina ir vaikai tarnaudavo pas ūkininkus už maistą ir drabužį. Vyresniųjų seserų iš mokyklos parnešta knygelė „Vaikų pradžiamokslis“ su spalvotais gyvulių ir žvėrelių paveikslėliais tik 7-erių sulaukusį Anicetą įkvėpė drožybai, iš ko gimė pirmieji drožiniai: gandrai, ežiai, varlės, driežai, karvės, ožkos... 1922–1924 m. Anicetas lankė Klausgalvų pradinę mokyklą, į kurią pradžioje ėjo labai nedrąsiai, su baime, ir tai buvo jo vieninteliai mokslai. Kai jam sukako 12 metų, nuvykęs į Salantų turgų ten pamatė pilną vienkinkį vežimą meniškai išdrožtų ir spalvotai nudažytų šventųjų skulptūrėlių. Prie vežimo stovėjo gerokai pražilęs padžiūvęs vyras. Vėliau Anicetas sužinojo, kad tai žinomas medžio drožėjas iš Grūšlaukės Juozapas Paulauskas (1860–1945), kurio skulptūros jam padarė didžiulį įspūdį. 1928 m. Kretingoje surengtoje žemės ūkio ir pramonės pasiekimų parodoje jaunasis Anicetas dalyvavo pirmą kartą ir joje pristatė savo išdrožtus darbus: lietuvišką Vytį, raitelį su ietimi, karvę, liūtą. Už tuos darbus jis gavo III laipsnio pagyrimo raštą ir 30 litų premiją, kas dar labiau paskatino jį drožti. Anicetas išaugo giliai tikintis, nuolat lankė Kalnalio bažnyčią, turėdamas gražų balsą giedojo jos chore, o XX a. 4-e deš. pradėjo drožti šventųjų skulptūras, kurias užsakydavo tikintieji ar parapijos kunigai, kad pastatytų sodybų, pakelių ar kapinių koplytėlėse.
Įžengė į Antano Mončio atmintinus metus
Kretingos rajono savivaldybė šiuos, 2026-uosius, paskelbė atmintinais Antano Mončio metais Kretingos rajono savivaldybėje. Pagerbti ir paminėti mūsų kraštiečio iš Mončių kaimo kilusio įžymaus skulptoriaus modernisto 105-ąsias gimimo metines inicijavo Darbėnų gimnazija, kurios direktorė Sonata Litvinienė teigė, kad mokykla jau įžengė į Antano Mončio metus ir su nekantrumu laukia Lietuvos kultūros tarybos sprendimo dėl pateiktos paraiškos finansavimo. Lietuvos kultūros tarybai Darbėnų gimnazija kartu su partneriais pateikė projekto „Antano Mončio pėdomis: Darbėnų kultūrinio identiteto stiprinimas“ paraišką finansavimui gauti. Šio projekto tikslas – stiprinti Darbėnų miestelio kultūrinį identitetą ir telkti bendruomenę, kuriant šiuolaikinę lauko meno erdvę, įprasminančią iš šio krašto kilusio garsaus skulptoriaus karo metais į Vakarus pasitraukusio Antano Mončio kūrybos palikimą. Paskelbus 2026-uosius metus Antano Mončio metais Kretingos rajono savivaldybėje, planuojama parengti ir įgyvendinti A. Mončio metų minėjimo programą, kuri projekto finansavimo atveju atlieps šio projekto tikslus ir uždavinius. Bendra Lietuvos kultūros tarybai pateikto projekto vertė – per 48 tūkst. Eur, kofinansavimo suma – 19 tūkst. Eur. „Ar mūsų prašymas bus patenkintas ir kiek, paaiškės vasario 27 dieną. Labai laukiame paraiškos patvirtinimo. Tačiau esame numatę veiklas ir tuo atveju, jeigu finansavimo negautume arba jis būtų gerokai mažesnis. Taigi galima sakyti, kad projektas, tegu ir mažesne apimtimi, tikrai bus vykdomas“, – kalbėjo S. Litvinienė, akcentuodama, kad gimnazijos bibliotekininkės ir technologijų mokytojai pristatė atvirą pamoką Užgavėnių kaukių tema – mokiniai analizavo A. Mončio ir Užgavėnių kaukių panašumus ir skirtumus, įkvėpti tautodailininko iš tų pačių vietų, kaip ir A. Mončys, kilusio Adolfo Viluckio kaukių parodos patys gamino kaukes, jų žiūrėti vyko ir į Antano Mončio meno muziejų Palangoje. Anot gimnazijos direktorės, mokinių dar laukia tikybos pamoka su A. Mončio stacijų interpretacijomis, dailės pleneras gamtoje, muzikos užsiėmimai su A. Mončio švilpių išgaunamais garsais ir panašiai. Anot S. Litvinienės, gimnazijos parengto projekto tikslas – ne tik įprasminti A. Mončio kūrybinį palikimą, bet ir atskleisti autentišką vietos identitetą, puoselėti kultūrinį paveldą, skatinti bendruomenę pažinti meną, kūrybą. „Siekiame sustiprinti ir Darbėnų bendruomenės tapatumo jausmą, ugdyti prasmingas kultūrines tradicijas, kad Darbėnus paverstume kultūriškai patraukliu regionu, kuriame profesionalus menas taptų nuolatine vietos gyvenimo dalimi“, – atskleidė gimnazijos vadovė.
Aleksas Kulvietis: „Stipresnio simbolio už kryžių nėra“
„Mokiniai netrukdo, bet užima daug laiko. O kūrybinių idėjų – pilna galva“, – prisipažino prieš 20 metų į Lietuvą iš Kolumbijos atvykęs Kretingoje gyvenantis ispanų kalbos pedagogas Aleksas Kulvietis, Kretingos rajono švietimo centre gausiai rajono ugdymo įstaigų direktorių pavaduotojų auditorijai pristatęs savo sukurtus kryžius. Iš pusantro šimto autoriaus sukurtų kryžių parodoje jų eksponuojama 45. Parodos atidarymą lydėjęs autoriaus parengtas pranešimas „Kryždirbystės tradicijos išlaikymas ir perdavimas šeimoje“ atskleidė, kad A. Kulviečio kūrybinis kelias yra glaudžiai susijęs su jo seneliu Eugenijumi Kulviečiu ir pasirinkimu gyventi Lietuvoje. Visi A. Kulviečio kryžiai yra sukurti iš tropiniuose miškuose augančių medžių medienos. „Man būtų per sunku lietuvių kalba ištarti jų pavadinimus, – teigė jis. – Gyvendamas Lietuvoje ir jau darydamas ne miniatiūrinius, o tikrus, sodybas, kapines ar atmintinas vietas puošiančius kryžius prisiliečiau prie lietuvių taip pamėgto ąžuolo. Jis mano rankose tampa tarsi tiltu tarp dangaus ir žemės – tarp praeities, tikėjimo, laisvės ir mūsų tautinės tapatybės.“ Mažųjų kryžių kolekciją A. Kulvietis sukūrė gyvendamas Kolumbijoje, kur ir yra gimęs, augęs. Į Lietuvą ji lagaminuose atkeliavo 2002-aisiais metais ir per daugiau kaip 20 metų buvo eksponuojama visoje Lietuvoje. „Mano kryžiai nepabuvojo tik Alytuje ir Ignalinoje“, – A. Kulvietis paatviravo, kad šiuo metu mažųjų kryžių jis nekuria, o kūrybinės idėjos nugula popieriuje, laukdamos tinkamo momento. Šiuo metu visą laiką A. Kulvietis atiduoda pedagoginei veiklai: dėstytojauja ir ispanų kalbos moko Klaipėdos universitete, keliose Klaipėdos gimnazijose, taip pat – Pranciškonų gimnazijoje Kretingoje.
Bibliotekoje – iškalbingi kaklaraiščiai
Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos antrame aukšte atidaryta žurnalisto Lietuvos radijo diktoriaus spaudos apžvalgininko ir fotografo Juozo Šalkausko kolekcionuojamų kaklaraiščių paroda. Turi per 2 tūkst., kodėl atvežė mažiau Ekspozicijoje – 48 kaklaraiščiai, atspindintys 18-a temų: vieni – patriotiniai, su Vyčio ženklu, kiti su kaktusų, kuriuos kolekcionierius ypač mėgstantis, taip pat su knygų ir laikrodžių atvaizdais, treti skirti Kalėdoms, Velykoms, keturi – M. K. Čiurlionio metams. „Žinau, kad Čiurlioniui iš viso yra pagaminti penki kaklaraiščiai, tad pasižadėjau kada nors atrasti ir tą penktąjį“, – šypsojosi J. Šalkauskas. Keli kaklaraiščiai – olimpinėms žaidynėms, pasaulyje garsioms personalijoms, vienas primena Niujorko Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius, į kuriuos 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją rėžėsi teroristinės organizacijos užgrobti du lėktuvai, pražudydami beveik 3 tūkst. žmonių. O kadangi J. Šalkauskas daug metų radijuje apžvelgdavo spaudą, dalis kaklaraiščių yra ir su laikraščiais bei žurnalais. Tarp eksponatų – ir su įvairių valstybių simbolika, ir du Prezidento Valdo Adamkaus padovanoti klasikiniai, ir toks pat kaklaraištis, kokį dabar nešioja Amerikos prezidentas Donaldas Trampas. J. Šalkauskas kai kuriuos kaklaraiščius sukurti yra inicijavęs ir pats. Tarp tokių – Lietuvos vardo 1000-mečiui, Lietuvos radijo 90-mečiui, Aušros gimnazijos 100-mečiui ir kt. Nors iš viso sukaupė per 2 tūkst. 200 eksponatų, į Kretingą kolekcionierius atvežė 48. „Numačiau pagal skirtą erdvę. Nenorėjau labai sugrūsti, stengiausi, kad priėję žmonės laisvai pamatytų“, – paaiškino J. Šalkauskas. O kur tiek kaklaraiščių sutalpinta namuose? Pašnekovas juokavo: esą geriau neklausti. Pasidžiaugė, kad jo pomėgį šeima gerbia, juolab kad lituanistė žmona ir pati kolekcionuoja senoviškus atvirukus – daugiausia turi religinio pobūdžio, – o sūnus Žygimantas – viską, kas susiję su alaus reklama. J. Šalkausko kaklaraiščių parodas šiuo metu galima aplankyti ir dar dviejose Lietuvos vietose – Klaipėdos sportininkų namuose-muziejuje nuo 2024-ųjų lapkričio pabaigos tebeeksponuojama 100 Lietuvos olimpinio judėjimo 100-mečiui skirtų kaklaraiščių, o Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje – 102, skirti šios ugdymo įstaigos 102-ajam gimtadieniui.
Praėjusią savaitę Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai iš viso užfiksavo 306 įvairius KET pažeidimus, nustatė 4 neblaivius vairuotojus, tarp kurių – ir važiavusieji Kretingos rajono keliuose. Vasario 9 d. apie 19.11 val. Rūdaičių kaime sustabdytam 1970 m. gimusiam „Volkswagen“ vairuotojui nustatytas 2,24 prom. neblaivumas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dar vienas vairuotojas sustabdytas Kretingoje: vasario 16 d. apie 17.15 val. Vytauto gatvėje 1964 m. gimusiam „Audi“ vairavusiam vyrui nustatytas 0,70 prom. neblaivumas. Pareigūnai sustabdė ir neblaivų dviratininką – vasario 9 d. apie 17 val. Kretingoje, Dupulčių skg., 1977 m. gimusiam dviračiu važiavusiam vyrui nustatytas 1,51 prom. neblaivumas. Per savaitę taip pat užfiksuota, kad 10 Klaipėdos apskrityje patikrintų transporto priemonių vairuotojų neturėjo teisės vairuoti, 45 – neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, 41 – nepaisė šviesoforo signalų reikalavimų, dar 47 vairuotojai ir du keleiviai nesegėjo saugos diržų, jais nebuvo prisegti ir du vaikai. Mobiliuoju greičio matuokliu per savaitę užfiksuoti 102, kitomis priemonėmis – dar 17 leistino greičio viršijimo atvejų.
„P. n.“ informacija
Vasario 16-oji Kretingos rajone: laisvę turime branginti
„Kiekvienais metais laisvės, vienybės, patriotiškumo jausmas vis labiau auga“, – per Kretingoje įvykusį Vasario 16-osios minėjimą kalbėjo susirinkusieji. Šventiniai renginiai prasidėjo Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Rotušės aikštėje, vėliau buvo aukojamos šv. Mišios Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai bažnyčioje. Vėliau šventė persikėlė į Kretingos rajono kultūros centrą. Esame Lietuvos vaikai Vasario 16-osios minėjimas Kretingoje subūrė gausų būrį žmonių Rotušės aikštėje – čia susirinkusiuosius vienijo Lietuva, jos istorija, laisvė ir atsakomybė ją saugoti. „Mano namai – Lietuva: vaikystė, jaunystė, branda. Aš žinau – dabar, visada, amžinai jos vaiku lieku“, – prasmingai renginį pradėjo jo vedėjai Karolina Mažrimaitė ir Artūras Ženčius. Šventę atidarė vaikų pop choras, vadovaujamas Indrės Juodeikienės. Pasirodymus taip pat dovanojo Kretingos rajono kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Toncius“, kamerinis choras „Kristale“.
Susirinkusiuosius su švente pasveikino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, akcentavęs išskirtinę dienos nuotaiką ir laisvės vertę, priminė protėvių auką ir atsakomybę dabartinei kartai: „Mūsų tėvai, mūsų proseniai kovojo už šią šalį, aukojo savo gyvenimus ir suprato, kad tik laisva tauta gali būti laiminga. Dabar atėjo laikas mums kurti savo šalį – mūsų kartai. Kurkime ją tokią, kad joje visada šviestų saulė.“ Su atėjusiaisiais paminėti Vasario 16-ąją A. Kalnius pasidalino ir savo mintimis iš ne per seniausiai įvykusio vizito Ukrainoje.
Paminėjo vyskupo Motiejaus Valančiaus jubiliejinį gimtadienį
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose vietos ir aplinkinių kaimų žmones, rajono visuomenę pakvietė paminėti atmintinus Vyskupo Motiejaus Valančiaus metus ir jubiliejinio šios iškilios asmenybės 225-ojo gimtadienio šventę – proginiai renginiai tęsėsi tris dienas – vasario 14–16 dienomis. Vyskupas gimė 1801 m. vasario 16 d. pagal tuomet Rusijos imperijoje galiojusį Julijaus kalendorių. „Mūsų tikslas ir didžiulis noras – ne tik atskleisti vyskupo Motiejaus Valančiaus asmenybę, bet ir išpopuliarinti jo gimtinę, kad šios vietos energetika čia sutelktų kuo daugiau besidominčiųjų praeitimi“, – sakė šventinę programą kūrusi Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus vedėja Rasa Balsevičienė. Pirmąją vyskupo Motiejaus Valančiaus jubiliejinio gimtadienio šventės dieną Kretingos muziejaus filiale Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje buvo pristatyta nauja ekspozicija ir edukacinė veikla „Slapta mokykla“, surengta vaidybinio filmo „Knygnešys“ peržiūra. Kaip sakė R. Balsevičienė, nauja ekspozicija buvo rengiama nuo praėjusio rudens. „Visiškos autentikos atkurti nepavyko – šiuo laikmečiu nebėra tokių patalpų, kokiose buvo steigiamos slaptosios daraktorių mokyklos. Tačiau rengdami patalpas edukacijoms vesti, ieškojome šaltinių, kad sukurtume tą aplinką ir nuotaiką, kokioje praėjusios kartos mokėsi lietuviško rašto“, – kalbėjo R. Balsevičienė, akcentuodama, kad vyskupo M. Valančiaus dvasinė veikla sutapo su knygnešystės ir slaptų mokyklų atsiradimo laikotarpiu ir kad šį procesą vyskupas skatino visomis išgalėmis. Edukacijoje „Slapta mokykla“ jos dalyviai turi galimybę rašyti žąsies plunksna – tai pirmieji ir išbandė Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos mokiniai, o kad nereikėtų liesti muziejaus eksponatų – M. Valančiaus parašytų knygelių vaikams, maldaknygių ir kitų leidinių, R. Balsevičienė su kolegomis parengė fotografuotas knygeles, kad atskleistų, kaip senais laikais vaikai mokėsi lietuviško žodžio.
ESO pozicija dėl kioskų – griežta
Rengiant publikaciją „Juodi debesys viršum prekybos kioskų“, išspausdintą „Pajūrio naujienų“ sausio 30 dienos numeryje, buvo parengti ir bendrovės „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) atstovams išsiųsti paklausimai dėl situacijos, kai trims kretingiškiams verslininkams buvo nurodyta iš daugiabučių teritorijų Savanorių g. Nr. 29 ir 52 bei Topolių aklg. Nr. 8 patraukti privačius kioskus, patenkančius į dujotiekio tinklų apsaugos zoną. Į klausimus ne per seniausiai atsakė ESO Ryšių su visuomene projektų vadovė Lilija Eizintienė. – Kaip, pagal jūsų nuostatas, turėtų reaguoti kioskų savininkai – ar vis dėlto jie turi ruoštis statinius nugriauti? – ESO kioskų savininkams nenurodo ir neįpareigoja statinių griauti. Mūsų tikslas – informuoti apie faktą, kad šie statiniai yra skirstomojo dujotiekio apsaugos zonoje, kurioje teisės aktai draudžia statyti pastatus ar kitus statinius, jei tai nėra suderinta su dujotiekio operatoriumi. Jeigu statiniai yra pastatyti pažeidžiant apsaugos zonos reikalavimus, vadinasi, jie neatitinka teisės aktų reikalavimų. Įprasta praktika tokiais atvejais – pirmiausia savininkus informuoti ir suteikti galimybę geranoriškai pašalinti pažeidimą: perkelti statinį į kitą vietą arba jį demontuoti. Alternatyva – dujotiekio perkėlimas savininkų arba valstybinės žemės patikėtinio lėšomis. Svarbiausia priežastis – dujotiekio sauga ir rizikos gyventojams mažinimas.
Vasario 13 d. apie 11.47 val. Kretingos rajone, Reketės kaime, darbo metu žuvo 1990 m. gimęs vyras. Darbuotojas atliko aukštos įtampos jungčių remonto darbus, kai buvo mirtinai nutrenktas elektros srovės. Įvykio aplinkybes aiškinasi teisėsauga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo.
„P. n.“ informacija
|
|
