|
|
|
(1885) 2024-09-06Autobusai į Klaipėdą prašvilpia keleiviams pro nosį
Redakciją pasiekė skaitytojų nusiskundimai, kad tarpmiestinis mikroautobusas, kursuojantis maršrutu Klaipėda–Kretinga–Klaipėda, neužsuka į Kretingos autobusų stotį, nors stotyje kabo grafikas, ir keleiviai kantriai laukia, o vairuotojai paima keleivius iš sustojimo Klaipėdos gatvėje. „Tokie yra susitarimai tarp abiejų savivaldybių ar paprasčiausiai – vairuotojų savivalė?“ – teiravosi į redakciją paskambinusi skaitytoja Rosita J. Ragino važiuoti Kretingos transportu Skaitytoja pasakojo atvykusi į Kretingos stotį iš svetur ir laukusi atvykstant maršrutinio autobuso į Klaipėdą, bet taip ir nesulaukusi. Tik po to kiti keleiviai jai paaiškinę, kad šis stoja stotelėje prie gatvės, o į stotį išvis neužsuka. Moteris piktinosi, kad apie tai nėra informuojami keleiviai. Laišką į redakciją parašęs kitas skaitytojas Steponas Lauraitis ragino dažniau važiuoti Kretingos, o ne Klaipėdos transportu, nes, tikino, patyręs maršrutą Klaipėda–Kretinga–Klaipėda aptarnavusios uostamiesčio transporto bendrovės „Autoklasrida“ atsainumą. „Nebevažiuokime mikroautobusu 32A Klaipėda–Kretinga–Klaipėda, o persėskime į autobusą 50 A. Taip padidės mūsų rajono įmonės „Kretingos autobusų parkas“ pajamos, o klaipėdiečiai tegu tušti pavažinėja. Gal nors taip pratinsime verslininkus skaitytis su klientais ir skatinsime juos pakelti „gulinčius pinigus nuo asfalto“, – retoriškai kalbėjo skaitytojas. Laišku siekia informuoti keleivius Skaitytojas detaliai apibūdino situaciją, susiklosčiusią rugpjūčio 28-osios rytą, kai mikroautobusas Klaipėda–Kretinga–Klaipėda 32A neužsuko į Kretingos autobusų stotį paimti keleivių. „Viena laukusiųjų – Klaipėdos universitetinės ligoninės operacinėje dirbanti slaugytoja. Reikėjo matyti jos nerimą, – ji nuo pat ryto turėjo asistuoti operacijai. Ieškodami išeities, puolėme skambinti į viešąją įmonę „Klaipėdos keleivinis transportas“, dispečerė bandė nuraminti keleivius sakydama, kad vairuotojas bus nubaustas“, – situaciją dėstė S. Lauraitis. Jo žodžiais, paskambinę nurodytu šį maršrutą aptarnavusios įmonės „Autoklasrida“ direktoriaus telefonu, išgirdę labai ramų, bet demagogišką atsakymą: „Visi keleiviai žino, tik jūs nežinojote, kad nebeužsukame į Kretingos autobusų stotį.“ Į Klaipėdą dviese išvykę taksi automobiliu. S. Lauraitis prisipažino pakeltu balsu kalbėjęs su įmonės direktoriumi, nes buvo įpykęs. „Tačiau vietoj to, kad įmonės vadovas atsiprašytų už atsainiai dirbančius savo vairuotojus, atsakė: „Savo Savivaldybei sakykite, mes čia nė prie ko...“ Opa. Geras. Su tokiu abejingumu net kapinių sargo vietos nepatikėčiau šiam piliečiui“, – išsiliejo vyras. Laišką į redakciją, S. Lauraitis tikino, parašęs iš pilietiškų paskatų, nes norįs informuoti kretingiškius, kad į Klaipėdą vykstantys keleiviai autobuso lauktų stotelėje Klaipėdos gatvėje, o ne autobusų stotyje: „Jeigu nei Savivaldybė, nei autobusų stotis ar keleivius vežančios įmonės neinformuoja žmonių, reikia imtis iniciatyvos pačiam. Nes iš Kalnalio ar Kūlupėnų į Kretingos stotį atvykęs žmogus, turintis reikalų Klaipėdoje, autobuso ir lauks, kaip įprasta stotyje, kur kabo grafikai.“
Ar žmonės per rinkimus atsimins „čekiukų“ skandalą?
Pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos seniūnijų pateiktus duomenis, Kretingos miesto ir rajono teritorijoje šiuo metu yra 16 statinių (pernai buvo 22), kurių techninė būklė neatitinka esminių statiniams keliamų techninių reikalavimų, nustatytų normatyviniuose statybos techniniuose ar statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Šiems objektams, vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-213 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“, siūloma taikyti maksimalų – 3 proc. – tarifą nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės (sprendimas galioja ir 2024 m.). Seniūnijų seniūnai, vizualiai įvertinę statinių techninę būklę, iki rugpjūčio 1 d. Savivaldybės administracijai pateikė seniūnijose esančių apleistų ir neprižiūrimų, nenaudojamų ar naudojamų ne pagal nustatytą naudojimo paskirtį statinių, kuriuos siūlo apmokestinti padidintu nekilnojamojo turto mokesčiu, sąrašus. Savivaldybės administracijos specialistai, patikslinę duomenis dėl pastatų naudojimo paskirties ir nuosavybės, sudarė preliminarų tokių statinių sąrašą. Į šį sąrašą įtraukti 8 objektai, esantys Kretingos mieste: seniai nenaudojamas viešbutis Mėguvos g., pavojų aplinkiniams keliantys neprižiūrima gamybinė patalpa ir mechaninis cechas Klaipėdos g., gamybinis apleistas pastatas Nemuno g., neprižiūrimas, fiziškai pažeistas mokyklos pastatas Malūno g., pagal paskirtį nenaudojamas neprižiūrimas radijo centro techninis pastatas Klounalių g., apleista transformatorinė Tolių g. ir apgriuvęs kontrolinio punkto pastatas Metalo gatvėje.
Savivaldybės taryba išsirinko kontrolierę
Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba Savivaldybės kontroliere išsirinko Indrę Treigienę, už kurią vieningai balsavo Tarybos valdančioji koalicija – politinių komitetų Kretingos kraštas ir „Už šviesią Kretingą“, Darbo partijos atstovai. Kita pretendentė Jolita Vaickienė pelnė visus 11 Tarybos mažumos balsų. Mažumą sudaro socialdemokratams, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionims demokratams, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ priklausantys politikai. Pagal tokį Tarybos narių balsų pasiskirstymą procesas buvo akivaizdžiai politizuotas. Kretingos rajono savivaldybė yra viena pirmųjų šalyje taikanti pasikeitusią ir šiemet įsigaliojusią naują tvarką Savivaldybės kontrolieriui paskirti. Pagal naująją tvarką, atrankos pradžioje Viešojo valdymo agentūros ekspertai Vilniuje įvertino kiekvieno pretendento kompetencijas dirbti valstybės tarnyboje. Šiame patikrinime dalyvavo penki, du iš jų krito. Dėl likusių trijų tinkamumo užimti pareigas toliau sprendė komisija, kurią sudarė du Viešojo valdymo agentūros, vienas Savivaldybių kontrolierių asociacijos ir du Kretingos rajono savivaldybės tarybos deleguoti asmenys. Nauja tvarka leidžia Savivaldybės tarybai nuspręsti, iš vieno, dviejų ar trijų pretendentų Taryba rinks kontrolierių. Šių metų birželį Taryba priėmė sprendimą rinktis iš dviejų pelniusių geriausią agentūros, komisijos įvertinimą. Ketvirtadienį Tarybos posėdyje buvo akcentuota, kad tiek pagal agentūros, tiek pagal komisijos vertinimo rezultatus abi pretendentės buvo lygiavertės. Pretendentės prisistatyti, atsakyti į Tarybos politikų klausimus privalėjo po vieną posėdžių salėje, merui Antanui Kalniui paprašius, palikusios savo mobiliuosius telefonus. Abi atsakinėjo į tuos pačius tų pačių Tarybos narių užduotus klausimus. Tarybos posėdis buvo transliuojamas „YouTube“ kanalu.
Šią vasarą Vakarų Lietuvoje buvo vykdomas projektas, kurio metu vaikai iš viso Vakarų Lietuvos regiono nemokamai mokėsi baidarių irklavimo, gilino žinias apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudas bei artimiau susipažino su unikalia Vakarų Lietuvos gamta. Pasak projekto organizatorių, iniciatyva sulaukė ne tik didžiulio susidomėjo, bet ir per labai trumpą laiką suteikė pastebimos naudos dalyvių savijautai. Projektas pranoko lūkesčius Nemokami patyriminiai užsiėmimai „Fiziškai aktyvūs ir žingeidūs“ prasidėjo gegužės pradžioje, baigėsi rugpjūčio pabaigoje. Patyriminio fizinio ugdymo baidarėmis užsiėmimai šią vasarą vyko Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono, Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės bei Telšių rajonų savivaldybėse.
Projekto metu 5–17 metų vaikai iš viso Vakarų Lietuvos regiono buvo mokomi baidarių irklavimo technikos subtilybių. Dalyviai gražiausiuose regiono vandens telkiniuose irklavo turistiniu stiliumi, o irklavimų metu gamtos gidai ir edukatoriai dalyvius supažindino su juos supančia gamtine aplinka. Pasak projekto vadovo Šarūno Zamaščikovo, ši iniciatyva pranoko visus lūkesčius – pirmą kartą organizuojamame projekte panoro dalyvauti gerokai daugiau vaikų nei buvo planuota. „Buvome numatę, kad projekte šiemet dalyvaus apie 240 dalyvių. Tačiau projekte dalyvavo net 305 dalyviai: 5–17 metų dalyvių turėjome 231, iš jų 75 buvo mažiau galimybių turintys dalyviai“, – projekto pasiekimais dalijasi Š. Zamaščikovas.
Mokslinis darbas nuvedė iki vadovėlių leidybos
Mūsų kraštietė mokslo darbuotoja iš Kartenos miestelio kilusi Urtė Starkevič, parašiusi ir prieš dvejus metus išleidusi knygą vaikams „Mikropolis. Pašėlę bakterijų nuotykiai žmonių pasaulyje“ savo kūrybinį potencialą šiuo metu realizuoja leidykloje „Briedis“. „Esu gamtos mokslų projektų vadovė ir vadovėlių autorė. Kuruoju gamtos mokslų vadovėlius „Eureka“ V–VI klasėms. Mano atsakomybė – kad mokiniai rudenį galėtų pradėti mokytis iš naujų vadovėlių, parengtų pagal 2022 metais atnaujintas gamtos mokslų bendrąsias programas, – savo veiklą apibūdino U. Starkevič, kuri prieš tai 13 metų dirbo mokslo darbuotoja biotechnologijų srityje. – Mokslinis darbas man labai patiko, tačiau pasikeitus situacijai įmonėje buvo mažinami etatai, tad, sužinojusi apie tai, susidomėjau darbo pasiūlymu, kad leidykla „Briedis“ ieško gamtos mokslų projektų vadovo – iš esmės leidykla ieškojo žmogaus, turinčio aukštąjį gamtos mokslų išsilavinimą ir kūrybinę gyslelę, tai yra išleidusio metodinių priemonių. Kadangi 2022 metais esu išleidusi knygą vaikams ,,Mikropolis. Pašėlę bakterijų nuotykiai žmonių pasaulyje“, pagalvojau, kad darbas skirtas kaip tik man: ir gamtos mokslai, ir galimybė rašyti vaikams!“ Darbą mūsų kraštietė pradėjo nuo VI klasei skirto gamtos mokslų vadovėlio „Eureka“. Toliau bus rengiamas vadovėlis „Eureka“ V klasei ir užduočių sąsiuviniai. Poreikį leisti naujus vadovėlius, anot U. Starkevič, lemia gyvenimo pokyčiai: kaip ir visur kitur, vadovėliuose esanti informacija sensta, be to, 2022 metais buvo atnaujintos bendrojo ugdymo programos, dėl to atsirado ir naujų vadovėlių poreikis mokyklose.
Prasidėjus naujiems mokslo metams, Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos fojė, prie Jurgio Pabrėžos paveikslo pritvirtinta QR kodų lentelė – šiuo kodu įgarsintas kunigo mokslininko J. Pabrėžos laiškas mokiniui. Jis buvo parašytas 1821 m. Kretingoje. Laišką įgarsino Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys. Šis QR kodas – tai Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordino sumanyto projekto „Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žinia“ dalis – tokių QR kodų lentelių iš viso bus 8-ios, jos atsiras tose vietovėse ar vietose, kuriose dirbo ir pastoracinę veiklą vykdė J. Pabrėža. Šios asmenybės vardas mokyklai buvo suteiktas prieš 30 metų, tai yra 1994 m. gegužės 30 d. Pasak ilgamečių gimnazijos darbuotojų, gimnazijos vardo „krikštatėvis“ ir idėjos autorius buvęs tuometinis mokyklos direktorius Kajus Garška. Procesas nebuvęs lengvas, tam priešinosi ne viena institucija, tačiau pedagogų kolektyvas laikėsi savo idėjos ir tikslą pasiekė – mokykla pavadinta Jurgio Pabrėžos vardu. „Gimnazija didžiuojasi pavadinta Jurgio Pabrėžos vardu ir nuolat sistemingai per ugdymo procesą – tiek formalųjį, tiek neformalųjį – šiam vardui puoselėti ir išsaugoti organizuoja įvairius renginius, akcijas, projektus, konferencijas, netradicines pamokas“, – gimnazijos direktorius K. Trakšelys atkreipė dėmesį, kad kasmet naujų mokslo metų pradžioje I gimnazijos klasių mokiniams rengiama pamoka, skirta Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai. Ši pamoka trunka gerą pusdienį ir apima ne tik teorines žinias, bet ir praktinius darbus.
Bėgimas – lyg kąsnis gardaus deserto
Ilgų nuotolių bėgiko Piotro Silkino 83-iojo gimtadienio proga Kretingoje surengtame bėgime 3 km trasoje I v. užėmusi kretingiškė Irena Meškauskienė, dalyvavusi kartu su sūnumi Airidu, kuris tarp vaikų 500 m starte taip pat tapo nugalėtoju, pasidalino mintimis apie judėjimą, sveikatą ir jaunimą kamuojančias problemas. Smalsumas likęs paskutinėje vietoje Paklausta, kokios problemos lydi šiuolaikinius vaikus, I. Meškauskienė atviravo, kad dėl fizinio aktyvumo trūkumo juos kamuoja nutukimas, aktyvios veiklos motyvacijos praradimas. Netgi toks prigimtinis dalykas, kaip smalsumas, pasak pašnekovės, yra nustumtas į paskutinę vietą, pirmąsias pozicijas, užsidarius namuose, užleidžiant kompiuteriniams žaidimams, telefonams, socialinei medijai. Viso to pasekmės – netaisyklinga laikysena, judėjimo, gryno oro ir gamtos stoka. Kineziterapeutės specialybę Klaipėdos valstybinėje kolegijoje įgijusi moteris savo šeimoje ir artimiausioje aplinkoje stengiasi skatinti vaikų smalsumą, judrumą ir siekiamybę išbandyti viską, kas vaikui įdomu: „Augindama du sūnus susiduriu su prigimtiniu berniukų judrumu, visokeriopai skatinu jų aktyvumą ir norą pažinti pasaulį. Apsilankius pas šeimos gydytoją smagu, bet tuo pačiu ir liūdna išgirsti ją sakant, kad tokių sveikai atrodančių vaikų beveik nebėra. Man labai svarbu, kad vaikai būtų sveiki, todėl esu prieš paspirtukus ir įvairias judėjimą stabdančias priemones. Tarkime, dviratis vaikui duos ne tik daugiau naudos, bet ir mažiau žalos“, – sava patirtimi auginant vaikus dalinosi I. Meškauskienė, pridurdama, kad saugumo taisyklių laikymasis bei kūno apsaugos priemonės, važiuojant dviračiu, privalomos. Judėjimas – tai sveikata, sakė pašnekovė, siūlanti daugiau judėti ir mažiau laiko leisti prie kompiuterių. Pasak Irenos, fizinis aktyvumas svarbus ne vien dėl kūno sveikatos, bet ir dėl psichinės būsenos, energijos antplūdžio, miego kokybės. „Vaikai turi eiti, smalsauti, kažką bandyti, mėginti, nukristi. Galbūt skamba šokiruojančiai, bet vaikai kartais turi ir nugriūti, ir kažkiek užsigauti, o tėvai, stengdamiesi vaiką apsaugoti, iš jų atima tas emocijas, potyrius ir patirtį. Duoda vaikui telefoną, planšetę, kompiuterį – tu pasėdėk ramiai, niekur nelipk, nelakstyk. Tarkime, žiemą jau nebematyti tiek daug vaikų ant kalniuko su rogėmis, o jei ir yra, vaikai apmuturiuoti šalikais, nosis, rankos šaltos – viskas, vedasi vaiką namo. Reiktų leisti ir šiek tiek sušalti, sušlapti, patirti tą tikrą vaikystę, neslopinti, neužgožti vaikų patyrimų“, – įsitikinusi pašnekovė.
Kartu su auksu besispalvinančiu rudeniu nuo rugsėjo sugrįžta Jūsų pamėgtos akcijos!
Pirmadieniais – SENJORŲ dienosMieli senjorai, mes žinome, kaip esate pamėgę mūsų baseinuose ir pirtyse sveikatintis pirmadieniais. Tęskite šiuos jau susiformavusius įpročius su 50 proc. nuolaida ir savaites pradėkite sveikesni ir žvalesni. *50 % nuolaida apsilankymui baseinuose ir pirtyse senjorams suteikiama pateikus pažymėjimą.
Antradieniais ir trečiadieniais – DRAUGŲ dienosTurite draugų? Kvieskite juos drauge praleisti puikias akimirkas mūsų baseinuose ir pirtyse! Mat nuo šiol ANTRADIENIAIS ir TREČIADIENIAIS draugą atsivesti į baseinus gali NEMOKAMAI. Perkant bilietą sau, tos pačios arba žemesnės vertės bilietas draugui suteikiamas nemokamai.
Ketvirtadieniais – STUDENTŲ ir MOKSLEIVIŲ dienosMokotės ar studijuojate? Kviečiame pailsėti ir atgauti jėgas po sunkių pamokų ar paskaitų. Neriboto visos dienos apsilankymo kaina pateikus studento ar moksleivio pažymėjimą – tik 5 Eur! Svarbi informacija *Akcijos negalioja šventinėmis dienomis ir per vaikų atostogas. **Akcijos galioja iki vasaros sezono pradžios (2025 birželio 6 d. imtinai). ***Nuolaidos nesumuojamos ir suteikiamos pateikus tai patvirtinantį dokumentą (senjoro, moksleivio ar studento pažymėjimą). Akcijos nuolaidos pritaikomos įsigyjant bilietus informavus Vandens ir pirčių registratūrą apie norimas pasinaudoti nuolaidas.
NUOLAIDŲ KORTELĖ – NUOLAIDOS VISOMIS DARBO DIENOMISNorite nuolaidų bet kuriomis savaitės dienomis? Įsigykite Kliento arba Šeimos nuolaidų kortelę! Viena kortelė – DAUGYBĖ nuolaidų baseinams, maitinimui, sveikatinimo paslaugoms medicinos centre „Natura Termo SPA“, sporto klubo abonementams. Mūsų baseinuose lankotės su visa šeima? Įsigykite Šeimos nuolaidų kortelę! Viena kortelė – nuolaidos visai šeimai, o kortelės nuolaidos – visus metus!
„Atostogų parko“ informacija
Kretingos ligoninė tampa viena estetiškiausių įstaigų rajone
Pacientai maloniai nustemba po ilgesnio laiko apsilankę atsinaujinusioje Kretingos rajono ligoninėje: akivaizdūs pokyčiai ne tik pastato viduje, bet ir teritorijoje. Ligoninė švyti nuo Žemaičių gatvės pusės, o ir įvažiavus į jos kiemą: įrengtos 3 naujos automobilių stovėjimo aikštelės, sutvarkyti pastatai, išgenėti senieji medžiai, ištapyta rytinė siena. Tačiau tai – dar ne pokyčių pabaiga.
Šie akivaizdūs pokyčiai – vos per 2-jus metus ir 9 mėn., kai vadovauti Kretingos ligoninei ėmėsi Romaldas Sakalauskas, turįs ne vien puikių vadybos įgūdžių, bet ir gilų grožio bei estetikos pajautimą. „Visame kame turi būti visuma. Neužtenka galvoti apie atskirus dalykus – čia pacientai, čia darbuotojai, čia gydymo erdvės, čia kiemas. Įstaiga yra viena, ir joje gerai turime jaustis visi“, – gerovės aspektą akcentavo vadovas.
R. Sakalauskas pasidžiaugė, kad jo mintims pritaria ir palaiko lyg vienas kumštis komandoje dirbantys: jo dešinioji ranka – ankstesnė įstaigos vadovė Ilona Volskienė, pavaduotojas ūkio reikalams Valerijonas Černeckis, vyriausioji slaugos administratorė Janina Luotienė. Visi darbai atliekami iš ligoninės uždirbtų savų lėšų, šiemet, tikino R. Sakalauskas, jokios paramos nei iš Vyriausybės, nei Savivaldybės nesulaukę.
„Turime savo stalių, meistrų – daug ką galime atlikti savo jėgomis ir už minimalią kainą. Mums nereikia viešųjų pirkimų, todėl procedūros gerokai supaprastėja. Ko gi turime laukti, jei galime patys? Tai, ką matote, – savotiška proto mankšta ir rankų magija, kad visiems būtų jauku, gražu, estetiška“, – kalbėjo R. Sakalauskas.
Kretingos rajono Švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje įvykusioje konferencijoje „Socialinio emocinio intelekto svarba švietimo kaitos procese“ pristatydama temą „Santykių šviesoforas“ kalbėjo apie emocijas, jausmus ir nuotaikų kaitą darbinėje, socialinėje ir asmeninėje erdvėje.
Pasikartojančios situacijos veikia žmogaus savijautą
Pasak psichologės V. Gridiajevos, apie santykius kalbėti galima tik tuomet, kai žmonės juos sukuria. Tarpusavio santykiai – tai ne vien poros ar sutuoktinių ryšys, tai ir santykis tarp darbuotojo bei darbdavio, tarp mokytojo ir mokinio, tarp tėvų ir vaikų, tarp kaimynų ar bendruomenės narių ir t. t.
Konferencijoje V. Gridiajevai svarbu buvo perteikti žmonėms jų pačių savijautos suvokimą ir empatišką pajautimą kitoje barikadų pusėje esančio suaugusio žmogaus ar vaiko savijautos. Tam buvo pasitelkta žaidybinės formos metodika, priskiriant kiekvienam dalyviui kažkurią rolę, profesiją ar emocinę būklę („auklytė“, „socialinė pedagogė“, „problemas keliančio vaiko mama“, „pirmūnė“, „direktorė“, „pavargusi mokytoja“ ir t. t.). Tris minutes į paskirtą rolę įsijautęs suaugęs žmogus, pedagogas galėjo pajusti, ką jaučia ir kokiomis emocijomis gyvena šalia esantis, tarkime, pavargęs mokytojas, mokyklos direktorė ar problemas keliančio vaiko mama. „Žmogus, kasdien gvildenantis tas pačias temas, ilgus metus diena iš dienos susiduriantis su tomis pačiomis problemomis nori nenori pajunta, kad kažkas viduje gęsta. Pasikartojančios tos pačios situacijos ima veikti kiekvieno žmogaus savijautą ir galimybes būti čia ir dabar santykyje su kitu žmogumi. Ir staiga autentiškai išgirdus kitą žmogų, įsijautusį į jo būseną ir pamėginus padėti, žmogus supranta, kaip stipriai tai veikia,“ – sakė V. Girdiajeva.
Aušra PETREIKĖ
Dietistė
Tikriausiai nuskambės juokingai, bet, jei paklaustumėt, ką galima valgyti kiekvieną dieną visus metus, atsakyčiau, kad žalias morkas. Galbūt morkomis galvos skausmo ir nepašalinsime, tačiau morkos turi ne ką mažesnių pranašumų sveikatai. Morkos yra viena pigiausių maisto prekių parduotuvėse ir tuo pačiu daugelio neįvertintos.
Tai, ką suvalgome, patenka į žarnyną, tad mūsų žarnynas tiesiogiais sąveikauja su maistu. Didelė dalis žmonių turi problemų su bakterijų ar grybelio išvešėjimu žarnyne, kas sukelia žarnyno uždegimus. Uždegimas gali pasireikšti kaip dirglaus žarnyno sindromas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Ilgai negydomas žarnyno uždegimas padidins toksinų patekimą į kraują, ir tai pakenks kepenų darbui ir energijos gamybinei sistemai, ko rezultatas yra hormonų problemos. Pagrindinės jų – pernelyg didelis estrogenų dominavimas ir prasta skydliaukės funkcija. Tad rūpinantis savo sveikata būtina rūpintis savo žarnynu, kuris palaiko virškinimo sistemą „švarią“ ir neleidžia toksinams patekti ten, kur nereikia.
Kodėl mūsų mityboje privalo būti žalių morkų? Jos ypač naudingos žarnynui, nes turi skaidulinių medžiagų su antibakterinėmis savybėmis. Morkos, augdamos po žeme drėgnoje aplinkoje, pasigamina antibakterinių ir antigrybelinių medžiagų tam, kad nepūtų. Tos pačios medžiagos, esančios morkose, padeda ir mūsų žarnynui. Morkų salotos padeda kepenims, užkirsdamos kelią toksinams patekti į kepenis, o sveikos kepenys padeda reguliuoti estrogenų apykaitą ir paverčia skydliaukės hormonus aktyviais. Viskas labai paprasta – žalios morkos „suriša“ toksinus ir pašalina juos iš virškinimo sistemos.
Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje įvyko pirmasis Europos paveldo savaitei skirto projekto „Joniškio šventovių paveldas: ryšiai, įtakos, keliai“ renginys, kuriame dalyvavo ir sakralinės muzikos koncertą joniškiečiams padovanojo Kretingos rajono kultūros centro mišrus ansamblis „Svaja“, vadovaujamas Aloyzo Žilio, – kolektyvas atliko išskirtinai vadovo sukurtus kūrinius, svarbiausia – kad liturginės giesmės skambėjo žemaičių tarme.
„Kaip supratome iš atsiliepimų, koncertas paliko gilų įspūdį visiems susirinkusiesiems. Nors Joniškis jau nebe Žemaitija – tai Žiemgalos žemės šiaurės Lietuvoje, tačiau buvome suprasti ir išgirsti“, – A. Žilys pasidžiaugė, kad jo vadovaujamas kolektyvas „Svaja“ yra laukiamas Žemaitijos regiono parapijose, kurių apkeliauta tikrai nemažai.
„Iš esmės neturime nė vieno laisvo savaitgalio – ne per seniausiai, per Žolinę, viešėjome Žarėnuose Telšių rajone, kitą sekmadienį vyksime į Šateikius Plungės rajone, turime kvietimą ir į Rozalimą Pakruojo rajone“, – „Svajos“ viešnagių maršrutą pristatė A. Žilys.
„Gražus ruduo brandina ir gražias tradicijas: kasmet rugsėjį visa Lietuva ne tik nuima derlių, bet ir šoka! Tad ir šiemet – rugsėjo 13 dieną, penktadienį, 17 valandą – atskubėkite prie Kretingos rajono kultūros centro, kad visi drauge įsisuktume į smagų šokių sūkurį.
Laukiame visų – didelių ir mažų, jaunų ir vyresnių – bus tikrai smagu“, – žadėjo Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė.
Devintus metus skaičiuojanti etninės kultūros akcijos „Visa Lietuva šoka“ iniciatorius – Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Akcija kasmet rudenį suburia tūkstančius tradicinio šokio mėgėjų miestuose ir miesteliuose, aikštėse, kiemuose, salėse. Akcijos iniciatoriai įsitikinę, kad ir šiemet liaudies šokius propaguojantis ir juos šokti drauge kviečiantis renginys suteiks daug smagių emocijų, judėjimo džiaugsmo, progą pabendrauti, pažinti tautos kultūrą, tradicijas.
Nuo 2015 m. rengiama akcija „Visa Lietuva šoka“ sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Prie idėjos įgyvendinimo prisideda daugybė šalies įstaigų, bendruomenių, mėgėjų meno kolektyvų iš bemaž visų Lietuvos savivaldybių, taip pat užsienio lietuviai iš Jungtinės Karalystės, Velso, Vokietijos, Norvegijos, dalyvauja ir lopšelių-darželių bei mokyklų ugdytiniai. Renginį organizuojančio Lietuvos nacionalinio kultūros centro duomenimis, kasmet vyksta per 100 šokių švenčių, į jas kultūros ir švietimo specialistai ir tradicinio šokio entuziastai suburia apie 20 tūkst. dalyvių ir stebėtojų. Tradicinių šokių akcija paremta unikaliomis mūsų muzikinio, dainuojamojo ir šokamojo folkloro tradicijomis, atsiskleidžiančiomis ir Lietuvos dainų šventėje.
Akcijoje, kuri rengiama prie Kretingos rajono kultūros centro, dalyvaus mėgėjų meno kolektyvai, kurie kviečia dalyvauti visus, norinčius pašokti, pasimokyti naujų šokių ir patirti bendrystę šokio sūkuryje.
Rugsėjo 13 d. 17 val. Palangos kurorto muziejuje įvyks parodos „Objektyve – grafų Tiškevičių Palanga“ atidarymas. Ši paroda, kuria atskleidžiama išskirtinė pirmosios moters fotografės Lietuvoje Paulinos Mongirdaitės asmenybė, veiks iki gruodžio 8 d.
Kai 1824 m. Palangos valdą įsigijo senos ir garbingos Lietuvos didikų giminės atstovas grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius (1761–1839), prasidėjo grafų Tiškevičių epocha Palangoje, negrįžtamai pakeitusi mažo žvejų miestelio veidą ir pavertusį jį žinoma vasarviete.
Nuo XIX a. 9 dešimtmečio sparčiai besikeičiančią Palangą fiksavo, savo darbštumu ir atsidavimu kūrybai garsėjusi pirmoji moteris fotografė Lietuvoje Paulina Mongirdaitė (1865–1924). Grafų Tiškevičių Palanga ir Paulina Mongirdaitė – vienas nuo kito neatskiriami reiškiniai.
Parodoje pristatoma išskirtinė P. Mongirdaitės asmenybė, jos fotografinė veikla, įvairiapusė kūryba, kuri apėmė tiek meninę, tiek ir dokumentinę fotografiją. Gausus P. Mongirdaitės palikimas leidžia pamatyti, susipažinti ir patyrinėti, kokia Palanga buvo grafų Tiškevičių laikais, atsekti kurorto istorijos ir kultūros raidą. Parodoje pristatoma ir trumpa Palangos fotografijos istorija. Panaudojant interaktyvias priemones, parodos lankytojams suteikta unikali galimybė pasidaryti grafų Tiškevičių laikais populiarias fotografijas – dvigubą ar trigubą portretą, fotografiją su vaiduokliu.
Galimybę parodoje eksponuoti išskirtinius P. Mongirdaitės kadrus suteikė kolekcininkas Dainius Raupelis, kuris paskolino ir leido naudoti savo kolekciją. Vertingų konsultacijų, rengiant parodą, suteikė Kretingos muziejaus muziejininkė Jolanta Klietkutė, parodą apipavidalinti padėjo ir eksponatų paskolino Šiaulių „Aušros“ ir Kretingos muziejai, finansavimą parodai skyrė Palangos miesto savivaldybė.
Ką tik pasibaigusi Berlyno valstybinio katedros choro viešnagė Lietuvoje nepaliko jam abejingų ir džiugu, kad prie to svariai prisidėjo aktyvi Kretingos evangelikų liuteronų bendruomenės narė pedagogė Rūta Šulskienė, šį chorą pirmą kartą pakvietusi į Lietuvą dar 2019 m., o šiemet sudariusi jo viešnagės programą ir jį lydėjusi po visą šalį.
Garsusis choras savo istoriją skaičiuoja nuo 1465 m. ir jis, kad ir kur koncertuotų, visada sulaukia šilčiausių klausytojų simpatijų ir muzikos profesionalų gero įvertinimo. Šiam chorui nuo 2002 m. vadovauja 56-erių metų Berlyno menų universiteto chorinio dirigavimo katedros profesorius Kai Uwe Jurka, Hanoverio muzikos ir teatro universitete baigęs bažnytinės muzikos ir chorinio dirigavimo studijas. Kad pasiektų tokį aukštą lygį, berniukams nuo pat mažens tenka sunkiai dirbti. Šiuo metu šio garsaus choro sudėtyje dainuoja apie 250 berniukų, jaunuolių ir vyrų nuo 5 iki 25 metų. Jie tobulinasi įvairaus lygio mažesniuose kolektyvuose nuo pradinio dainavimo lygio iki po visą pasaulį gastroliuojančio choro. Šie senąją ir naująją muziką įvairiomis kalbomis giedantys ir dainuojantys vaikinai savo garbingu pasirodymu ir elgesiu užsienyje puikiai atstovauja Vokietijai ir yra patys geriausi savo šalies ambasadoriai. Choro repertuaras labai platus, choristai gerai įvaldę daugybę sakralinės ir pasaulietinės muzikos kūrinių nuo renesanso iki šių dienų.
Rugsėjo 4 d. apie 19.20 val. Kretingos r., Budrių k., namuose, išgertuvių metu, 1950 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,6 prom. neblaivumas, sužalojo 1950 m. gimusią moterį, kuriai nustatytas 1,94 prom. neblaivumas. Moteris paguldyta į ligoninę. Įtariamasis uždarytas į areštinę.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ 2 d. – tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kretingos futbolo mokyklos, kuriai vadovauja futbolo treneris Valdas Trakys, iniciatyva, pasitelkus partnerius, Kretingos šaulių stadione buvo surengtas futbolo turnyras „Boom“ parko taurei laimėti. Futbolo šventę kūrė 250 jaunųjų futbolininkų.
„Jų palaikyti atėjo labai daug žmonių – nė nesitikėjome, kad tiek jų norės laiką leisti stadione“, – pasisekusiu turnyru pasidžiaugė V. Trakys, vildamasis, kad turnyras taps tradiciniu.
Vaikų U-11 futbolo turnyre „Boom“ parko taurei laimėti varžėsi 20 komandų, kurios atstovavo Klaipėdos futbolo akademijai „Klaipėda“, Palangos „Gintarui“, Kretingos futbolo akademijai „Minija“, Gargždų „Bangai“, Mažeikių „Atmosferai“, Plungės „Babrungui“, Klaipėdos futbolo mokyklai ir, žinoma, Kretingos futbolo mokyklai – turnyro šeimininkei.
„Atvyko visi, ką ir kvietėme į turnyrą, vienos futbolo mokyklos arba akademijos atsivežė po vieną, kitos – po dvi komandas, kurias suskirstėme į 4 pogrupius, o 250 vaikų sužaidė 40 rungtynių“, – turnyro mastą apibūdino jo sumanytojas.
Vienerių rungtynių trukmė – 20 min., kiekviena komanda žaidė po 4 rungtynes. Ar vaikai pavargo? V. Trakio pastebėjimu, vaikams buvo sudarytos galimybės ir atsikvėpti, ir pabendrauti, tad didelio nuovargio vaikai nepatyrė – jie greičiau mėgavosi įspūdžiais, naujomis draugystėmis ir patirtų pergalių džiaugsmu, juolab kad stebėti rungtynių, ypač kretingiškių, susirinko gausus būrys vaikų tėvų, senelių, draugų.
Atsižvelgiant į vaikų amžių ir jų patirtį futbolo aikštėje, turnyre rezultatai skaičiuojami nebuvo – visi vaikai buvo apdovanoti medaliais ir pagrindinio turnyro rėmėjo „Boom“ parko kvietimais, komandos – saldžiomis dovanomis.
Anot V. Trakio, turnyras buvo tarsi gera repeticija prieš prasidedantį oficialų Lietuvos čempionatą, kuriame iš esmės startuos visi turnyro dalyviai.
Vakar Palangos kultūros centre, kurhauze, Ceremonijų salėje įvyko bendradarbiavimo susitarimo dėl skrydžių skatinimo pasirašymo ceremonija: Vakarų Lietuvos savivaldybės, asociacija „Klaipėdos regionas“, LR Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos susitarė bendradarbiauti į Palangos oro uostą pritraukiant naujas skrydžių kryptis. Šis susitarimas yra reikšmingas žingsnis stiprinant regiono pasiekiamumą ir didinant jo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Pasirašant susitarimą dalyvavo LR susisiekimo ministras Marius Skuodis, asociacijos „Klaipėdos regionas“ laikinai einanti vykdančiosios direktorės pareigas Greta Tautavičiūtė, Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus, Klaipėdos miesto savivaldybės meras Arvydas Vaitkus, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Gutautas, Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Ši sutartis jau buvo pasirašyta Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, o Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius sutartį pasirašė vėliau, nes pasirašymo laiku vyko Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdis.
Susitarimo pasirašymo ceremonijoje dalyvavo susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, susisiekimo ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus.
Apie šio dokumento pasirašymo svarbą visam Vakarų Lietuvos regionui kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis: „Tai yra labai konkretus dokumentas su labai konkrečiais įsipareigojimais. Turime analogišką susitarimą su Vilniumi, ir, kaip matome iš visų informacinių priemonių, – tas susitarimas yra veikiantis. Iš Vyriausybės pusės kartu su visomis suinteresuotomis pusėmis turime įsivardinę ir suderinę konkrečias strategines sritis – ko norime iš skirtingų oro uostų. Iš Palangos – turime Amsterdamą, Kopenhagą, Hamburgą, pagal susitarimą dar pridėsime Miuncheną. Vadinasi, kartu, naudodami savo turimus instrumentus, tai yra oro uostus, visi dirbsime, kad atsirastų daugiau krypčių ir galimybių. Pasistengsime užtikrinti tam tikrą Vyriausybės finansavimą, o iš šio regiono lauktume įsipareigojimo, kad skrydžiai būtų užpildyti. Skrydžių kompanijos, kurios renkasi, kur ir iš kokio oro uosto skraidyti, žiūri ne tik ar verta startuoti, bet kad ir kylantys lėktuvai būtų pilni. Todėl mes visi turėsime tai užtikrinti.“ Ministras pasidžiaugė, kad elektra varomi lėktuvai, kurie šiuo metu gaminami Skandinavijoje, pirmieji nusileis būtent Palangos oro uoste ir paminėjęs, kad šią vasarą 25 proc. Palangos oro uoste buvo didesnis keleivių skaičius, o rugpjūčio mėnesį buvo rekordinis per 40 tūkst. keleivių skaičius, jis pastebėjo, kad Palangos oro uoste mažėja sezoniškumas ir nuo šiol skrydis į Amsterdamą bus vykdomas ištisus metus.
Šią vasarą Kretingos miesto senosiose kapinėse, kur įrengta Tiškevičių giminės koplyčia, moderniais kranais su kriauklėmis pakeisti senieji vandens kranai, iš kurių anksčiau, leidžiant vandenį į laistytuvus, per kraštus liedavosi vanduo, buvo skandinamos artimiausios kapavietės.
Iš viso abiejose kapinėse Vilniaus gatvėje yra pakeisti 4 kranai-kriauklės, kiekvienas jų, įskaitant įrengimą, kainavo per 300 Eur. Kranus įrengė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbininkai, lėšų tam skyrė Kretingos miesto seniūnija.
„Kranus buvome įsigiję jau anksčiau, kai pavasarį klojome taką parapinėse kapinėse kitapus gatvės. Tuomet ten taip pat įrengėme du analogiškus kranus“, – kalbėjo Kretingos miesto kapinių prižiūrėtoja Roma Gedminienė, patikinusi, kad šią vasarą ėmėsi tvarkyti kranus ir jų prieigas ankstesniųjų vietose – prie koplyčios ir priešingoje kapinių pusėje. Taip pat teko pakeisti dalį vamzdžių, o prieigas iškloti plytelėmis, paberiant skaldos.
Palangos miesto savivaldybės rūpesčiu vietose, kuriose buvo sušaudyti žydai, buvo atstatytos Grenvilio Džanerio (Grenville Janner, 1928–2015) stelos.
„Šios stelos, buvusios mūsų istorinio atminimo ir pagarbaus prisiminimo simboliais, laikui bėgant buvo suniokotos iš chuliganiškų-antisemitiškų paskatų“, – teigė Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas, pasidžiaugęs, kad Palangos miesto savivaldybė atsiliepė į šios bendruomenės prašymą ir ėmėsi veiksmų, kad šie svarbūs atminimo ženklai būtų atkurti. Šiandien stelos vėl stovi savo vietose, primindamos apie tragiškus įvykius ir visų bendrą pareigą saugoti istorinį atminimą.
„Tikimės, kad kartu su visais Palangos miesto gyventojais ir toliau kursime bendruomenę, kurioje puoselėjama pagarba ir tolerancija visiems jos nariams“, – viešai išplatintoje padėkoje akcentavo V. Gutmanas, gerą žodį Palangos miesto savivaldybei paskyręs už jautrumą, supratingumą ir bendradarbiavimą, kuriant miestą, kuriame gerbiama kiekvieno žmogaus istorija ir kultūra.
Lordas G. Džaneris – įžymus Jungtinės Karalystės visuomenės veikėjas, politikas, teisininkas, žydų organizacijos pirmininkas. Jis vadovavo nevyriausybinės organizacijos programai – masinių žydų žudynių vietoms Lietuvoje pažymėti – kelio rodyklėms į jas įrengti.
Palangos miesto savivaldybės teritorijoje vadinamaisiais Džanerio stulpais, arba stelomis, yra pažymėtos dvi žydų žudynių vietos: viena stela žymi 500 metrų atstumą iki paminklo nužudytiems žydams atminti simbolinėje vietoje, Birutės parko pietinėje dalyje, dar dvi stelos žymi 700 metrų ir 100 metrų atstumą iki žydų žudynių vietos ir kapo Kunigiškių miške.
2024 m. rugpjūčio 26–rugsėjo 1 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai iš viso užfiksavo 502 įvairius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, tarp jų – 19 neblaivių vairuotojų. Dalis jų sustabdyti Kretingoje ir Palangoje.
Rugpjūčio 29 d. apie 15.56 val. Kretingoje, Vilniaus g., 1972 m. gimusiai automobilio „Audi“ vairuotojai nustatytas 1,21 prom., tą pačią dieną apie 20.34 val. Palangoje, Kunigiškių g., 1990 m. gimusiam „Toyota“ vairuotojui – 0,46 prom., rugsėjo 1 d. apie 16.03 val. Palangoje, rajoniniame kelyje Darbėnai–Šventoji, 1963 m. gimusiam „Subaru“ vairuotojui – 0,66 prom. neblaivumas.
Rugpjūčio 29 d. apie 16.30 val. Kretingoje, Klaipėdos g., sustabdžius 1957 m. gimusį motociklo „Suzuki“ vairuotoją nustatyta, kad jis neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės.
Per savaitę Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnai taip pat užfiksavo, kad 30 vairuotojų neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio įrenginiais, 11 vairuotojų ir vienas keleivis nesegėjo saugos diržų, dar vienas atsakomybės sulauks už chuliganišką vairavimą.
Mobiliuoju greičio matuokliu per savaitę užfiksuoti 372, rankiniu – dar 57 leistino greičio viršijimo atvejų.
Vida KANAPKIENĖ
Kretingos rajono
Garbės pilietė
Taip, Rotušės aikštę reikia pertvarkyti. Per didelė prabanga didelę, istorinę, reprezentacinę jos dalį skirti automobiliams.
Galvojant apie ateities viziją, svarbu nepamiršti miesto identiteto, individualumo, ir to, kas skiria mus nuo kitų miestų, traukia turistus. Tai akmenų mūro tvorų mozaikos, kurios puošia bažnyčios ir vienuolyno ansamblio kompleksą, senąsias miesto kapines. Praeity tašytais akmenimis buvo išklotas aikštės grindinys. Juos reikėtų grąžinti į istorinę erdvę. Tik kur dabar yra tie išlupti aikštės akmenys? Juos panaudojus nereikėtų ir šimtų tūkstančių eurų mokėti už granito plokštes, kurias, jei jos nušlifuotos, sunku prižiūrėti, be to, ši statybinė medžiaga nebūdinga mūsų kraštui.
Pritariu kraštiečio Romualdo Beniušio mintims, kad šylant klimatui, žmonės vis dažniau ieško pavėsio ir atgaivos, todėl kuo daugiau žalumos, ir aišku vandens čiurlenimo – aikštėje turėtų atsirasti fontanų, mažiau betono. Automobiliams parkuoti tiktų ir požeminės parkavimo aikštelės, o parkavimas turėtų būti mokamas. Atsižvelgiant į nūdienos aktualijas, aikštę reikia suprojektuoti taip, kad prireikus ji tarnautų kaip priedanga žmonėms saugiai pasislėpti karo ir kitų nelaimių atvejais.
Violeta TURAUSKAITĖ
Kretingos rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderė
Rugpjūčio mėnesio Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje Tarybos valdančioji dauguma priešakyje su politinio komiteto Kretingos kraštas atstovais, komitetui priklausančiu meru Antanu Kalniumi atšaukė prieš metus – 2023-aisiais – priimtą Tarybos sprendimą dėl lėšų skyrimo Kretingos rajono ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų infrastruktūrai plėtoti. Pernai sprendimui Taryba pritarė vienbalsiai.
Sprendime buvo suplanuotos 3 veiklos: pirma – ikimokyklinio ugdymo grupių plėtra Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo skyriuje „Eglutė; antra – Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos infrastruktūros pritaikymas neįgaliesiems, tuo pačiu sutvarkant mokyklos sanitarinius mazgus (pasenusias „tupyklas“ pakeičiant naujais klozetais); trečia – įdiegti visos dienos ugdymo paslaugas devyniose rajono mokyklose: Darbėnų, Salantų, Vydmantų gimnazijose, Kretingos Simono Daukanto, Marijono Daujoto progimnazijose, Kartenos ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklose-daugiafunkciuose centruose, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinėje ir Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklose. Visoms trims veikloms buvo numatyti 2,3 mln. eurų Kretingos rajono savivaldybės gaunamų iš Vakarų Lietuvos regiono plėtrai skiriamos Europos Sąjungos (ES) paramos. 2023 m. rugpjūtį svarstant sprendimo projektą dėl planuojamų išvardytų 3-jų veiklų atkreipiau kolegų Taryboje dėmesį, kad vien „Eglutės“ modernizavimas kainuos daugiau negu 2,7 mln. eurų, kad visam projektui įvykdyti prireiks gal ir 5 mln. eurų, o sprendimo aiškinamajame rašte nurodyto Savivaldybės prisidėjimo iš savo biudžeto lėšų poreikis gerokai išaugs. Ir po tokio perspėjimo Taryba vienbalsiai pritarė sprendimo projektui dėl visų trijų veiklų įgyvendinimo, tai reiškia, kad suprato riziką ir ją prisiėmė.
|
|
