Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Klaipėdos regione pasirodė netikrų pinigų: ar sugebėtumėte juos atskirti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Gimęs dirbti su šakėmis staklėse nesėdės

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse
  • 2007-01-16

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje, esančiame Kretingos rajone, Nasrėnuose, moterys audžia. Direktoriaus Algirdo Čėsnos žodžiais, nėra ko eksponatams dulkėti, jeigu juos galima naudingai pritaikyti.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje veikė audimo mokyklėlė, kuriai vadovavo patyrusi audėja Regina Jablonskienė (centre kairėje). Šalia audėjos – Violeta Čėsnienė.

Salantiškė Regina Jablonskienė turi 36 metų audėjos patirtį. Pasak moters, tautinio paveldo muziejuose neišsaugosi, jis turi būti perduodamas gyvai – žmogaus žmogui.

„Bet ko austi nemokysi, - sakė R.Jablonskienė. – Kas gimęs dirbti su šakėmis, tas audimo staklėse nesėdės.“

Iki pradėdama austi, pati R.Jablonskienė dirbo anuometinėje melioracijoje niveliuotoja. Bet sykį atsisėdusi į kaimynės audimo stakles, suvokė – tai yra jos pašaukimas. Moteris įsitikinusi - audimas, kaip ir kitas amatas, turi būti žmogaus prigimtyje. Laimingai sutapus aplinkybėms, žmogus pats suvoks, koks yra jo kelias.

Įkūrė audimo mokyklėlę

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus parengė projektą „Audimo mokyklėlė“.

Viskas prasidėjo nuo to, kad muziejus kaip eksponatą įsigijo stakles. Lankytojai pradėjo teirautis, kodėl niekas jomis neaudžia. Direktoriaus žmona Violeta Čėsnienė seniai puoselėjo viltį išmokti šio amato. Šeima jau žinojo, kad Salantuose gyvena garsi audėja R.Jablonskienė. Idėją mokytis austi palaikė ir Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla, tapusi muziejaus partnere.

Penktų – septintų klasių mergaitės, vadovaujamos patyrusios audėjos R.Jablonskienės bei jos pagalbininkės V.Čėsnienės, pusmetį muziejuje mokėsi audimo paslapčių. Audėjai patiko mokyti, o mokinėms – mokytis, todėl muziejus parengė dar vieną projektą, kurį ketina teikti Kultūros ministerijai. Jeigu projektas būtų paremtas, audimo mokyklėlė veiktų ir toliau. Muziejus planuoja įsigyti dar vienerias stakles, kuriomis austų juostas ir galbūt jas pardavinėtų kaip suvenyrus muziejaus lankytojams.

Pasak Reginos Jablonskienės, patyrusi audėja per valandą nuaudžia 60 cm pločio rankšluosčio atkarpą.

Tikisi išugdyti audėjų

R.Jablonskienė nepraranda vilties, kad kuri jos pamokytų moksleivių bus audėja, o šis amatas gal net taps pragyvenimo šaltiniu.

Patyrusi audėja greitai suprato, kad bent dviejų jos mokinių prigimtyje glūdi audėja. Šios mergaitės audėją suprato iš pusės žodžių ir labai greitai perprato audimo techniką. Pasirodė, kad jų giminės moterys buvo puikios audėjos.

Muziejaus direktorius A.Čėsna nepuoselėja tokių vilčių, kaip mergaites kantriai mokanti R.Jablonskienė. Jo nuomone, nebūtinai audimo mokyklėlės dalyvės turi tapti audėjomis. Bet pažinusios šį amatą iš arčiau, pabandžiusios austi pačios, jos kitaip žiūrės ir į audimą, kaip tautinį paveldą.

Audimas – šventas dalykas

"Dabar linas labai paklausus, - sakė R.Jablonskienė. – Norint, iš šio amato galima gerai gyventi.“

Pati audėja sulaukia pirkėjų ir užsakovų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Moteris sako, kad paklausa yra didesnė už pasiūlą, visų užsakymų ji nespėja įvykdyti. Salantiškė apgailestauja, kad žmonės įprato gyventi ne iš savo darbo, bet iš pašalpų.

Audėjos darbas, pasak R.Jablonskienės, yra brangus ir laiko, ir darbo prasme. Per vieną valandą įgudusi audėja nuaudžia apie 60 cm pločio rankšluosčio atkarpą. O dviejų metrų austas rankšluostis tekainuoja 12 litų. Bet R.Jablonskienė pinigų neskaičiuoja, nes audimas jai – šventas dalykas.

Į audimo stakles patyrusi audėja sodino ir visą savo šeimą – dukrą, du sūnus, anūkus. Jos sutuoktinis Kostas audimo stakles ne tik remontuoja, bet ir gamina.

Puošiasi lino drabužiais

Pastaraisiais dešimtmečiais keitėsi lino mados. Linas buvo tai marginamas medvilne, tai puošiamas šilku. Pastaruoju metu, pasak R.Jablonskienės, pirkėjai prašo kuo natūralesnio pilko lino. Iš jo audžiamos servetėlės, audiniai drabužiams.

Anksčiau beveik kiekvienuose namuose buvo staklės. O iš medžio drožinėta rankšluostinė ir joje kabantis tų namų moterų išaustas rankšluostis buvo jų pasididžiavimas. Dar ir dabar moterys neatsisako šios simbolinės tautiškos puošmenos. Kaip ir lininių drabužių.

Dar anais laikais R.Jablonskienės dukra išsiaudė suknelę. Kaip pasakojo audėja, aktorė Nijolė Gelžinytė priėjo prie jos dukros ir pasiteiravo, iš kur ši gavusi tokią grožybę. Aktorė tapo salantiškės kliente.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas