Tradicija giedoti Kalnus nenyksta

Ketvirtąjį kartą darbėniškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai susirinko giedoti tradicinių Kalvarijos kalnų giesmių. Pirmą kartą šiam tradiciniam Gavėnios renginiui giedotojai susirinko restauruotame, prieš daugiau negu pusantro šimto metų statytame buvusiame klebonijos pastate. Čia tradicijas palaikančius gyventojus priėmė namų savininkė Onutė Kaupienė.

Šiais metais giedoti Kalnų susirinko kaip niekada daug žmonių: apie šimtas giedotojų senovines giesmes giedojo keturias valandas.

„Norime išlaikyti senas tradicijas, perduoti jas naujoms kartoms. Kasmet giedoti Kalnų susirenka vis daugiau žmonių. Tarp jų yra ir jaunimo“,- sakė pasibuvimą kartu suorganizavęs Darbėnų kultūros namų vedėjas Artūras Juška.

Sekmadienį į O.Kaupienės namus susirinko apie šimtas giedotojų ne tik iš Darbėnų, bet ir iš Nausėdų, Auksūdžio, Lazdininkų ir kitų aplinkinių kaimų.

„Esu jau sena moteris, gilų tikėjimą perėmusi iš savo tėvų. Man krikščioniškosios tradicijos yra labai svarbios. Dar kai buvau jauna, eidavau giedoti Kalnų pas kaimynus, gimines. Kai giedi Kalnus, pasijauti taip, lyg būtum arčiau Dievo. Giedant įprasta prašyti Dievo pagalbos, užtarimo mirusiems. Esu įsitikinusi ir ne kartą patyrusi, kad Dievas išpildo tai, ko maldauji“, - apie Kalnų svarbą kalbėjo darbėniškė Stanislava Meištinienė.

Nuo seno Kalnus giedanti Ona Intienė užtikrino, kad Kalvarijos kalnų tradicija niekuomet neišnyks.

Šią savaitę Kalnus giedos ir Kalniškių bei Senosios Įpilties gyventojai.

Paprotys per šermenis, laidotuves giedoti giesmes Lietuvoje įsigalėjo dar pagonybės laikais. Kai kuriuose šaltiniuose rašoma, jog Žemaičių Kalvarijoje giedamas giesmes išversti paliepė vyskupas Jurgis Tiškevičius. Žemaitijos dvasininkai parašė ir išvertė giesmes, kurias pradėta vadinti Žemaičių Kalvarijos kalnais. Juos sudaro lotyniškų ir lenkiškų giesmių vertiniai bei dvi originaliai sukurtos giesmės: „Karaliene maloninga, Kalvarijos stebuklinga“ ir „Dangaus Karaliaus Motina švenčiausia“.

Iki XIX amžiaus Kalnai būdavo giedami pritariant senoviniams muzikos instrumentams: birbalams, lamzdžiams, būgnams, kanklėms.

Šiais laikais liūdnas Kalnų giesmes palydi dūdų, vargonėlių muzika. Šios giesmės būdingos tik žemaičiams ir giedamos ne tik per šermenis ar laidotuves, bet ir per Gavėnią, pagerbiant mirusiuosius.

• Rašyti komentarą (5)