|
|
|
Atgimsta šimtametis Lazdininkų malūnas
Prie pat kelio Darbėnai–Šventoji sparnais vėją gaudančio, jau antrą šimtmetį skaičiuojančio medinio Lazdininkų malūno restauravimo darbai gerokai įpusėjo. Šiomis dienomis bendrovės „Karkasiniai namai“ iš Palangos darbininkai restauravo ir įkėlė 2,5 t sveriančią malūno ašį. Belieka tik atnaujinti supuvusius malūno sparnus ir jo „kepurę“.
Tikisi valstybės paramos Darbus atliekančios bendrovės vadovas Valdemaras Knieža teigė, jog atnaujinti malūno sparnus sukančią ašį buvo labai svarbu. „Medinė ašies dalis buvo taip sutrūnijusi, kad nelaimė galėjo įvykti bet kuriuo metu. Ketaus mechanizmas kartu su medžio masyvu sveria apie 2,5 tonos. Jeigu toks svoris būtų užgriuvęs, malūno vidus būtų stipriai nukentėjęs“, - samprotavo V.Knieža. Šią ašį į malūno „kepurę“ meistrai įkėlė teleskopiniu kranu, kuris gali pakelti svorį ligi 24 tonų į 24 m aukštį. Meistrai išlaikė ašies autentiškumą: ant metalinės jos dalies išliko įrašas – nuliedinta 1846 m. Malūnas jau yra apkaltas autentiškomis drebulės skiedromis, viduje pakeistos išpuvusios sijos, restauruoti laiptai. Iš vidaus pusės atnaujintas išpuvęs pamatinis vainikas. Lazdininkų vėjo malūnas yra tipiškas liaudies architektūros statinys. Aštuonbriaunio malūno aukštis – 14,5 m, plotis – 11,5 m. Malūnas yra įtrauktas į šalies kultūros vertybių sąrašą. „Malūno sparnus ir „kepurę“ palikome vėlesniam etapui. Ir taip jau esame išleidę apie 50 tūkst. litų vien iš savo santaupų, - kalbėjo malūno savininkės Onos Stasės Nausėdienės vyras Antanas. – Restauratoriai suskaičiavo, jog reikės 140 tūkst. Lt, kad malūnas būtų atkurtas ligi galo. Tikimės, kad valstybė mus parems: restauruojant medinius unikalius paminklus valstybė sumoka 50-70 proc. išlaidų“. Malūną atiduos vaikams A.Nausėda sakė, jog jų šeima dedanti pastangas atkurti malūną, nes tai būsiąs jų indėlis Lietuvos tūkstantmečiui. Šeimininkas įsitikinęs, jog labai gražioje pakelės vietoje esantis jų malūnas trauks turistų dėmesį kaip paveldo objektas. Pro čia turėtų praeiti Europos dviračių maršrutas nuo Latvijos per Šventąją Platelių link. „Malūno kepurėje įrengsime apžvalgos aikštelę su masyviais žiūronais. Iš čia atsiveria vaizdas į Darbėnų miestelį, Šventosios miškus, jūrą. Keliautojai galės pasigrožėti apylinkėmis. Pačiame malūne ketiname atidaryti pokylių salę, o pamiškėje - pirtelę su tvenkiniu“, - ateities planus atskleidė 80-metis A.Nausėda. Jo žmonai Onai Stasei – 77-eri. Garbaus amžiaus šeimininkai atviravo: jeigu būtų jaunesni, patys bandytų šeimininkauti. Aplink malūną esą14 ha žemės. Todėl malūną jie siūlytų įjungti į greta kuriamo japoniško sodo kompleksą. Dabar gi malūno reikalus jiedu su žmona pavesią savo vaikams: sūnui Gitanui, kuris yra SEB prezidento patarėjas, ir valstybės kontroliere dirbančiai dukrai Vilijai. Dabar Klaipėdoje gyvenantys malūno šeimininkai sakė, jog sykį per mėnesį atvažiuoją į Lazdininkus: aptvarkyti aplinką, nupjauti žolę. Malūną užsidirbo Amerikoje Lazdininkų malūną įsigijo O.S.Nausėdienės tėvas Jurgis Končius. Jis 1907 m. kartu su broliu buvo išvykęs į Ameriką uždarbiauti. Grįžęs 1925 m. pradėjo supirkinėti aplinkines žemes. Tuo metu jis nusipirkęs žemę su malūnu, kurį, manoma, iš Aukštaitijos buvo parsigabenęs žydų tautybės darbėniškis vaistininkas. „Uošvis pasakojo, kad už malūną sumokėjo tiek, kad būtų galėjęs nupirkti 400 karvių“, - kalbėjo A.Nausėda. Vyras prisiminė, kaip uošvis bet kokia pasitaikiusia proga jį tempdavosi aprodyti malūną. Galėjęs valandų valandomis pasakoti apie jo mechanizmus. J.Končius pats dirbęs malūnininku, o bernus samdęs tik žemės darbams. Pokariu malūnas atiteko kolūkiui. Ligi 1961 m. jis vis dar dirbo varomas vėjo jėga, vėliau – elektra. 1985 m. buvo nuspręsta jį uždaryti ir įkurti malūnų muziejų. 1993 m. malūnas buvo parduotas kolūkio inžinieriui Vytautui Grinevičiui. A. ir O. S. Nausėdos su juo bylinėjosi 8 metus teismuose, kol nuosavybė buvo sugrąžinta J.Končiaus dukteriai. „Per tą laiką malūnas supuvo, po jį tampėsi girtuokliai, įsirengdavo čia savo landynes visokie prašalaičiai. Reikėjo įdėti nemažai ryžto ir pastangų, kol susigrąžinome teisę į tėvų žemę ir sodybą, tačiau šiandien dėl to nesigailime“, - akcentavo A.Nausėda.
|
|
