Į Senąją Įpiltį - gyvybės eleksyro

Sudėtingu laikotarpiu dažniau atsiverčiami horoskopai, lekiama pas būrėjus, būčiai palengvinti ieškoma kitų netradicinių būdų. O štai senovėje nuotaikos ir jėgų žmonės pasisemdavo iš paprasčiausio šaltinio vandens. Sklinda kalbos, kad Senojoje Įpiltyje iš po Graistupio akmens trykštąs Gyvasis šaltinis – dar ir stebuklingas.

Anot vietinių, prie Gyvybės šaltinio palikti indai gali reikšti ir norą sugrįžti čionai.

„Iki Gyvojo šaltinio Senojoje Įpiltyje turėtų būti suminti juodžiausi takai“, - tikino žmonės, savo kailiu išmėginę iš žemės gelmių trykštančio tyro vandens galias.

Takus iki šaltinio buvo uždengęs šviežiai iškritęs sniegas. Iš jo kyšantys puodeliai, kiti indai vandeniui semti rodė, kad šaltinis lankomas.

Pasak įpiltiškės Onos Paulauskienės, šio šaltinio vanduo yra šventas. „Pati kadaise juo ploviau akis, ir regėjimas pagerėjo. Girdėjau, kad po šaltinio procedūrų akys pasitaisė Petrei Drungilienei ir dar keliems žmonėms“, - sakė ji.

Kad vanduo – nepaprastas, turi gydomųjų galių, tikima nuo senovės: juo plaudavo žaizdas, opas, apsiplaudavo veidą ir akis. Tikėta, kad šio šaltinio vandenį geriant ir juo apsiplaunant, žmogus ilgai išlieka žvalus ir sveikas.

„Ir nesenstantis. Šis vanduo – gyvybės eleksyras“, - pridūrė Senojoje Įpiltyje gyvenantis Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas. Jis šaltinio vandeniu ne tik prausiasi, jo atsigeria, bet verda iš jo kavą, arbatą: skonis švelnus, gerti malonu.

Pasisemti šaltinio vandens atvažiuoja žmonės iš Palangos ir net iš Kauno, Vilniaus. Kartais – pilni autobusai ir su vaikais. Vasarą kai kurie keliauninkai šaltinio šlaituose dar pasirankioja vaistažolių.

„Jei senų senovėje pripažintas, vadinasi, šaltinis nėra paprastas. Šimtmečiais žmonės juo naudojosi, patyrė išgydymų. Galima, aišku, žvelgti į jį ir kaip į atrakciją“, - kalbėjo E.Stalmokas, atkreipęs dėmesį, jog seniau srovė buvusi galingesnė: po melioracijos vanduo trykšta silpniau.

Prieš keletą metų šaltinio vandens buvo nuvežta patikrinti į laboratoriją: patvirtinta, jog gerti jį galima, van duo - geresnis negu giluminio gręžinio, turtingas mineralų.

Šaltinį surasti nesunku: kelią jo link parodo pačiame Senosios Įpilties centre stovinti ąžuolinė kretingiškio skulptoriaus Raimondo Puškoriaus sukurta rodyklė su užrašu: „Gyvasis šaltinis, Aukuro akmuo“.

Priartėjus dešiniajame horizonte išnyra kretingiškio tautodailininko Tado Šorio sukurta Žolininko skulptūra ir „Gardenijos“ moterų klubo rūpesčiu pastatytas informacinis stendas.

Graistupio – vadinamas ir Aukuro - akmuo stūkso nuokalnėje, ant to paties vardo upelio kranto. Ant akmens nors šok: ilgis – 7 metrai, plotis – 4 metrai, aukštis – 1,5 metro, o štai kiek jis „nugrimzdęs“ į žemę – nežino niekas. „Sykį su mokiniais bandėme jį atkasti, kad turistai pamatytų akmenį visame gražume. Nors nesavivaliavome - veiksmus suderinome su istoriku Juliumi Kanarsku - vos neužsidirbome baudos iš Klaipėdos archeologų“, - pasakojo moterų klubo pirmininkė B.Stalmokienė.

Prieiti prie šaltinio – patogu. Tuo pasirūpino kaimo bendruomenė. Akmens papėdėje žmonės iš rąstų surentė senovinį šulinį. Jame šaltinio vanduo „pailsi“, po to drėgnas sniegas, žiemojantys žolynai ir Piliakalnio žemė jį neša žemyn į Graistupio upelį.

Šaltinis lankomas epizodiškai, kartais žmonių atvyksta labai gausiai, o vankartais jį gaubia ramybė. Yra tokių, kurie kasdien čia prausiasi, malšina troškulį.

Ypač gausiai šaltinis aplankomas antrą Sekminių dieną, kai Alkos kalno koplyčioje vyksta pamaldos, kultūros namai parengia koncertą.

Vietiniai gyventojai apie šaltinį šiandien kalba įvairiai. Vlado nuomone, anksčiau žmonės buvo labiau tikintys, todėl jiems atrodė, kad šaltinis gydo. „Aš nelabai tikiu turint jį stebuklingų galių. Tik žinau, kad jis kitoks negu visi, teka priešinga kryptimi“, - kalbėjo jis.

Pasak kaimo pradžioje įsikūrusios parduotuvės savininkės Rimos Barasaitės, nors ji - ir vietinė, apie šaltinį sužinojo vos prieš keletą metų. „Pranešė žmonės, kurie, į parduotuvę užėję, vis klausinėjo, kur tas šaltinis. Važiuoja ekskursijos, su šeimomis iš Kauno ir iš Vilniaus. Girdėję, kad čia yra gyvybės vandenėlis. Atrodė įsitikinę, kad vanduo gydo, - pasakojo moteris. - Kažkas vis tiek yra: pati ne kartą gėriau ir parsinešusi buvau.“

„Tegu važiuoja žmonės. Ypač tie, kurie supykę, tegu važiuoja: šitokio vandens gerdamas, tikrai mažiau būsi nervingas“, - tikino E.Stalmokas.

Vien kelionė į Piliakalnį, įsikūrusį pačiame Latvijos pasienyje – gera sveikatos dozė, proga atitrūkti nuo sunkių rūpesčių. Pro seną girią praskuodęs kelias atveda ne tik į seną kaimą, bet ir prie įspūdingų kraštovaizdžių. Senoji Įpiltis garsėja XIII amžiuje čia klestėjusia kuršių gyvenviete, gynybiniais piliakalniais, Marijos kalneliu ir pagoniškomis mitologinėmis vietomis: Alkos kalnu, Daubos ir Bobelės kūliais, Laumės lova, - ne vien Graistupio akmeniu, iš po kurio trykšta legendomis apgaubtasis šaltinis.

• Rašyti komentarą (4)