|
Konfliktus sukuriame patys, bet išspręsti jų nemokame
Kretingos psichikos sveikatos centras, tęsdamas smurto prevencijos programą, mūsų rajono socialiniams darbuotojams, bendrojo lavinimo mokyklų pedagogams bei moksleiviams, teisėsaugos darbuotojams surengė keturias dienas trukusį seminarą aktualiomis temomis: „Vaikų konfliktai – sprendimai ir pasekmės“ bei „Kontaktas su vaiku“.
Seminarus vedė šalyje žinomas vaikų psichologas, viešosios įstaigos „Vaiko namas“ direktorius Evaldas Karmaza. Praėjusį rudenį, jis teigė, su seminarų programomis apkeliavęs visą Lietuvą. Pasak Psichikos sveikatos centro direktorės Teresės Ramanauskienės, E.Karmazos rengiami seminarai sulaukė didelio susidomėjimo ir tarp mūsų rajono specialistų, todėl į Kretingą jis buvo pakviestas jau trečius metus. Savivaldybė šiam tęstiniam projektui skyrė 4 tūkst. Lt lėšų. Jokie universitetai ar kitos mokslo įstaigos, anot E.Karmazos, neišmoko, kaip bendrauti su žmonėmis, kaip suprasti vaikus bei jų problemas ir kaip susikurti darnius tarpusavio santykius. Todėl, tikino specialistas, visuomenės švietimo tikslais prieš kelerius metus, po stažuotės JAV, jis ir įkūręs įstaigą „Vaiko namas“, kuri rengia praktinius mokymus visoje Lietuvoje. Dvi dienas svečias bendravo su Jurgio Pabrėžos gimnazijos moksleiviais, kalbėjo, kaip spręsti tarpusavio nesutarimus. „Nors per pastaruosius metus vaikų skaičius mokyklose gerokai sumažėjo, tačiau konfliktų padaugėjo. Taip yra ir dėl to, kad konfliktai labiau paviešinami: pati visuomenė bei atitinkamos tarnybos nebenusigręžia nuo vaikų problemų. Kitas dvi dienas su suaugusiaisiais svarstėme, ar konfliktų nesukuriame patys: mokėmės, kaip atpažinti konfliktiškumą savyje ir kaip elgtis su vaikais ar žmonėmis, turinčiais įvairių problemų“, - mokymų esmę apibūdino E.Karmaza. Specialistas tvirtino, jog konfliktai yra natūralus dalykas. Svarbiausia – rasti būdą jį išspręsti. Tik geras kontaktas ir tolerancija leidžia išspręsti konfliktą. „Net jeigu kaimynai ar šeima atrodo idealiai sutariantys, ta idilija yra suvaidinta. Jeigu vienas iš partnerių ar kaimynų nekreipia į kito problemą dėmesio, vadinasi, nusišalina nuo konflikto sprendimo. Iš tiesų reikia susėsti ir taikiai aptarti problemą, nelaukiant, kol ji sprogs. Pas mus, Lietuvoje, labai gėdijamasi kalbėti apie jausmus. Išvengtume daugybės nesusipratimų – darbe, mokykloje, šeimose, keliuose, jeigu mokėtume išsakyti tai, ką iš tiesų jaučiame, ir turėtume tolerancijos suprasti kitą žmogų“, - tvirtino psichologas. Specialistas sulaužė stereotipinę nuomonę, kad vyrai iš prigimties yra konfliktiškesni už moteris: moterys tai labiau parodo emocijomis, o vyrai – panaudodami fizinę jėgą. Anot E.Karmazos, yra iš prigimties labai konfliktiškų žmonių, ir tokiais jie tampa ne per vieną dieną. Jeigu konfliktiškas žmogus sykį patyrė sėkmę rėkdamas, jis „rėks“ ir toliau, eidamas iš vienos instancijos į kitą. Tai – vadinamieji „teisybės ieškotojai“. Vaikų ir suaugusiųjų tarpusavio konfliktai yra vienas ir tas pats: tik vaikai išsyk parodo, kad pyksta, ir pykčio ilgai nelaiko, o suaugusieji jį dažniausiai slepia po kaukėmis.
|