Kodėl vėlavo stintų sezonas

Magiškąjį visų žvejų šūkį “Stintos eina!” šiais metais lydi nusivylimas: stintų žvejyba vėlavo beveik mėnesį, jų mažėja, ir žvejų tinkluose suspurda vis mažiau šios šviežiais agurkais kvepiančios žuvies. Pirmasis gausesnis stintų laimikis žvejus nudžiugino praėjusį savaitgalį – Palangos žvejai jau traukė po kelis šimtus kilogramų sveriančius tinklus, o kurorto tiltas netalpino visų norinčių žvejoti graibštais.

Stinta – verslinė žuvis. Turi specifinį, panašų į šviežių agurkų kvapą. Būna praeivės ir sėslios stintos. Praeivės stintos gyvena Baltijos jūroje ir neršti plaukia į Nemuno žemupį. Sėslios stintos gyvena gėluose vandenyse – giliuose ežeruose bei Kuršių mariose – ir yra vadinamos stintelėmis.

Stintos brangsta

“Tokių stintų nė mano katinas neėstų”, - šviežias stintas Kretingos turgavietėje apibūdino viena moteriškė. Smulkių, menkų stintų kilogramas praėjusios savaitės viduryje kainavo 14,5 Lt. Po kelių dienų ir praėjusį savaitgalį turguje stintų kaina krito: kilogramą šios žuvies buvo galima nusipirkti už 12 Lt.

Savaitgalį tiesiai iš žvejų Šventojoje ir Palangoje didelis kiekis – 200-500 kg – buvo pardavinėjamas ir už 8 Lt/kg, mažesnis - 10 Lt/kg. Tačiau, kaip teigia patys žvejai, jeigu stintos eis, jų kaina turėtų kristi.

Tačiau vargu, ar stintos kaina nukris iki tiek, kad pirkėjas jos skanautų už 5-6 Lt, kaip buvo prieš porą sezonų – tuos laikus reiktų pamiršti.

Kiek supirkėjai moka už stintos kilogramą, žvejas, įmonės “Melnragės molas” vadovas Arūnas Želvys sakė nenorįs atskleisti: esama konkurencijos ir tai, anot jo, yra susitarimo su pirkėju reikalas.

A.Želvys pripažino, jog praėjusį gruodį bei sausio pradžią žvejai gyveno tik viltimi, kad stintos eis. “Įprastai stintų gaudymo sezoną pradėdavome gruodį, užbaigdavome kovą, - pasakojo A.Želvys. – Šį sezoną gruodžio viduryje dar nebuvome sugavę nė pusės tonos stintos. Vienas tinklų metimas – 20 kg pagautos žuvies. Iš to neišgyvensi. Gi kitąsyk turėdavome gerų laimikių – sugaudavome iki 200 kg per parą. Šį sezoną stintos - mažai, todėl ir turguose ji – brangi: buvo dienų, kada pajūrio turgavietėse stintos kilogramas kainavo 14 Lt, o šventinėmis dienomis – ir keliais litais brangiau”.

Tai, kad anksčiau stintos būdavo sugaunama gerokai daugiau, patvirtino ir žvejų bičiulis, bendrovės “Jūrutis” vadovas Jurijus Petrovas. Jo nuomone, šį sezoną žvejams labai nepalankios ir gamtos sąlygos: jūra audringa, vis mažiau žvejų tokiomis sąlygomis išeina į jūrą, tad sugautas menkas laimikis ir parduodamas vos ne dvigubai brangiau, palyginus su praėjusių sezonų kainomis.

Žuvies tinkluose mąžta

Iš esmės žvejai nesutaria, kodėl mąžta stintos laimikiai: vienų nuomone, tiesiog mažėja stintos populiacija, kitų manymu, esti svarbių, tačiau išsprendžiamų problemų.

A.Želvio nuomone, stintos žvejybą apsunkina Klaipėdos uosto gilinimo darbai, kurie stintoms tarsi uždaro kelią pakrančių link ir apsunkina stintų migraciją. “O laivybos farvateriuose tinklų negali būti, - pastebėjo A.Želvys, pridurdamas, jog stintos laimikiams įtaką daro ir vėjai: nesulaukę palankiausių – šiaurės ir šiaurės vakarų – vėjų, žvejai tesitenkina kukliais laimikiais. – Kad sumažėjusi stintos populiacija, nepritariu – manau, jog stintų yra pakankamai”.

Žvejybos žinovų teigimu, stintos neina ir dėl to, kad nepakankamai atšalęs jūros vanduo: stintų bus – tereikia luktelėti, kol jas į žvejų tinklus atplukdys tinkamos gamtos sąlygos. “Stintai patinka šaltesnis vanduo, o žiemos Lietuvoje – vis šiltyn. Ir pernai, kai buvo šilta žiema, net vasarį stinta – jau beveik neršianti – dar tebebuvo jūroje”, - prisiminė vienas žvejas.

“Stintų sumažėję – tai faktas. Ir jas žudo iškreipti tradiciniai žvejybos būdai: vietoje to, kad mestų 20-30 metrų ilgio tinklus, iš gobšumo metami tinklai iki 300 m ilgio. Jie traukiami traktoriais, o stintos kraunamos šakėmis. Baisu žiūrėti: į tinklus pakliūva jau neršti susiruošusios stintos – ikrai trykšta pro tinklo akis – bei mažos žuvelės: ir stintos, ir kitokios. Perrinkus žuvis, kas liko – metama kiaulėms šerti. Kur tai matyta? O paskui kalbame: nebėra žuvies, nebėra ko gaudyti. Iš kur gi jos bus, jeigu žvejojama barbarų metodais, jeigu stinta intensyviai gaudoma pavasarį, kai ji neršia”, - piktinosi vienas gamtos bičiulis, nenorėjęs pasisakyti pavardės: išgirdę jo mintis, žvejai jam sprandą nusuksią.

Mailių kormoranai ėda tonomis

“Pajūrio naujienų” pašnekovas J.Petrovas iškėlė dar vieną problemą, kurios neišsprendus, po kelerių metų išvis nebepažinsime stintų skonio.

Anot J.Petrovo, stintų populiaciją naikina žuvimi mintantys paukščiai: Kuršių marių baseine, mokslininkų teigimu, per metus jie suėda 760 tonų žuvų, kai Kuršių mariose žvejojančių įmonių metų laimikis sudaro apie 1 tūkst. 200 tonų verslinės, arba suaugusios, žuvies.

Vieni ėdriausių – ne per seniausiai Lietuvoje atsiradę kormoranai, kurių ties Juodkrante, Kuršių nerijoje, skaičiuojama iki 5 tūkst. “Visame Kuršių marių regione, apimant ir Karaliaučiaus, arba Kaliningrado, sritį, jų, ko gero, būtų dešimtys tūkstančių”, - įsitikinęs J.Petrovas.

Kormoranai išimtinai minta žuvimis, kurių “mūsiškiai” kormoranai, skaičiuojama, suėda net apie 300 tonų, tai yra didžiąją dalį to, ką suėda žuvėdžiai paukščiai.

“Suskaičiuota, jog kormoranas per dieną suėda 300 g žuvies, tarp jų - ir stintos. Kai birželio-liepos mėnesiais į jūrą grįžta stintos mailius, Nemuno žiotys yra nusėstos tūkstančių kormoranų – tuo metu jie ėda stintos mailių”, - konstatavo J.Petrovas.

Jis pateikė tokią aritmetiką: jeigu vienas kormoranas suėda 300 g žuvies mailiaus, ir tai daro mažiausiai 10 dienų, tai 5 tūkst. kormoranų per dieną suėda 1,5 tonos mailiaus, arba per 10 dienų - 15 tonų mažų stintų. “Jeigu viena žuvelė – mailius – sveria 5 g, o suaugusi stinta – 50-70 gramų, tai kormoranai sunaikina 150 tonų būsimos stintos. Tai yra tiek, kiek žvejai sugauna stintos per visą šios žuvies gaudymo sezoną”, - svarstė J.Petrovas.

Kormoranai ėda ne tik stintos, bet ir kitokios žuvies mailių, tačiau priemonių kormoranų populiacijai sumažinti nesiimama.

“Prieš dvejus ar trejus metus Žemaitijos nacionaliniame parke, ties Platelių ežeru, buvo pastebėta kelios poros kormoranų. Dabar jų – jau per tris dešimtis. Jeigu šis paukštis - parazitas, kodėl jis nenaikinamas arba nemažinama jo populiacija, kaip tai daroma, pavyzdžiui, su žiurkėmis”, - svarstė J.Petrovas.

Jis pastebėjo, jog kai kuriose Europos Sąjungos šalyse kormoranų populiacija reguliuojama – kormoranams neleidžiama išplisti, ir lengvai ironizavo: “O Lietuvoje, matyt, džiaugiamasi, jog nors šioje srityje aplenkiame Europos Sąjungos kaimynes”.

• Rašyti komentarą (1)