Kretingos policijos vairą perima naujas komisaras

Kretingos rajono policijos komisariato vairą Jonas Petrikas perdavė naujam viršininkui – Jurgiui Kažiui, kuris kolektyvui buvo oficialiai pristatytas praėjusį penktadienį per susirinkimą. Šis buvo neįprastas: pareigūnams teko atsisveikinti su buvusiu komisariato viršininku ir pasitikti naująjį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas oficialiai pristatė Jurgį Kažį, kuris į Kretingos rajono policijos komisariato viršininko pareigas paskirtas sausio 15 dieną.

B.Ivanauskas generalinio komisaro bei apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vardu padėkojo J.Petrikui už ilgametį nepriekaištingą darbą.

Buvusiam viršininkui už darbą padėkojo ir komisariato kolektyvas. J.Petriką pagerbė ir Savivaldybės vadovai, Kretingos rajono apylinkės teismo bei prokuratūros atstovai, Kretingos katalikų bažnyčios parapijos klebonas.

Sieks didinti policininko autoritetą

Naujasis Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Jurgis Kažys tikisi, kad pavyks pakelti policijos autoritetą ir užpildyti tuščias pareigūnų darbo vietas.

Naujasis Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas 55 metų J. Kažys prisipažino šiomis dienomis besijaučiąs kaip naujokas. J.Kažiui policijos pareigūno uniformą teks vilkėti nebe pirmą kartą – jis vidaus reikalų sistemoje yra dirbęs 14 metų. Iki šiol J.Kažys dirbo Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardos vadu.

- Ar jau spėjote susipažinti su kolektyvu? - „Pajūrio naujienos“ paklausė naujojo komisaro Jurgio Kažio.

- Kol kas ne su visais. Manau, kad susipažinimui neužtenka tik vienas kitą pažinti iš matymo. Tam reikia su kiekvienu pabendrauti, pažinti žmogų, pamatyti, kokias darbines problemas jis kelia. - Kokio vadovo turėtų tikėtis policijos pareigūnai?

- Visada buvau reiklus vadovas. Tačiau jei žmogus gerai ir tvarkingai dirba, neketinu be reikalo prie jo kabinėtis ir jį vaikyti.

- Kokius tikslus sau keliate?

- Svarbiausia – tarnauti žmonėms. Jei Kretingos rajone nusikalstamumo sumažinti ir nepavyks, sieksiu, kad esama tvarka bent jau išliktų stabili. Stengsimės, kad policininko autoritetas ne mažėtų, bet augtų. Viena problemų – komisariate trūksta 22 pareigūnų. Labai svarbu, kad šios darbo vietos būtų užpildytos, kitaip apie kokį darbą galime kalbėti? Žmonėms reikia pareigūno, kurį jie pažinotų, kuris užeitų pas juos pasikalbėti, išklausyti problemų. Tada ir gyventojai į policiją drąsiau kreipsis pagalbos.

- Ar turite sumanymų, kaip užpildyti tuščias pareigūnų darbo vietas?

- Tai nėra taip lengva. Kandidatai turi atitikti keliamus reikalavimus: būti išsimokslinę, motyvuoti, būti geros sveikatos, turėti galimybę dirbti su slaptais dokumentais ir kita.

Manau, kad jau dvyliktokus reiktų skatinti rinktis policininko profesiją.

- Kaip ketinate stiprinti visuomenės pasitikėjimą policija?

- Įvairiai. Vienas būdų – bendrauti su visuomene, palaikyti ryšį su Savivaldybės vadovais, kaimo bendruomenėmis, visuomeninėmis organizacijomis.

- Kaip apsisprendėte dalyvauti konkurse Policijos komisariato viršininko pareigoms užimti?

- Apsispręsti nebuvo sunku. Žinojau, koks tai darbas. Galiu atvirai pasakyti, kad įstojus į Šengeną, darbo Palangos užkardoje – mažiau. Esant tokiai ekonominei situacijai ir išliekant stabiliai padėčiai prie Europos Sąjungos vidinių sienų, neaišku, kokios perspektyvos laukia Palangos užkardos.

- Jums jau teko dirbti sovietinėje milicijoje, nepriklausomos Lietuvos policijoje. Dabar į šią sistemą sugrįžtate po reorganizacijos. Kokius pokyčius pastebite?

- Policijos darbas lieka tas pats, lengviau dirbti nebus. Padidėjo policininko darbo krūvis, jo atsakomybė už kiekvieną priimtą sprendimą.

Jei kalbėsime apie techniką, nors dabar policija ja aprūpinta, tačiau vis vien mes nusikalstamą pasaulį tik vejamės. Nusikaltėliai apsiginklavę naujesne ir modernesne technika. Jie daug daugiau pinigų „meta“ ir tam, kad pėdsakai būtų paslėpti.

Pensininkas – be pažymėjimo

Į pensiją išėjęs buvęs komisaras Jonas Petrikas teigė nepamiršiąs komisariato darbuotojų kolektyvo, kurį, kaip prisipažino, vadinti „buvusiu“ – dar sunkoka.

Šiemet per Jonines 52-ąjį gimtadienį pasitiksiantis J.Petrikas šiuo metu – džiugios nuotaikos. Jis tvirtino dar nesuplanavęs, ką darys išėjęs į pensiją, tačiau užsidaryti namie nežada.

J.Petrikas tikisi - galbūt dabar daugiau laiko liks jo šeimai, vienuolikmetei anūkei. Jis su žmona Rita skaičiuoja 33 santuokos metus.

J.Petrikas tuometinėje milicijoje dirbo 1978 – 1982 metais. Vėliau kurį laiką jam teko dirbti gamykloje, apie 7 metus praleido jūroje, dirbdamas kapitono padėjėju. Į Lietuvos policiją J.Petrikas grįžo 1993 metais.

Per darbo policijoje karjerą už nuopelnus J.Petrikas buvo pagerbtas I-ojo ir II-ojo laipsnio apdovanojimais, proginiu – Policijos 85-mečio – medaliu, įvairiomis padėkomis, piniginėmis premijomis.

- O ką pats laikote savo darbo didžiausiu nuopelnu? - „Pajūrio naujienos“ paklausė Jono Petriko.

- Savęs niekada nevertinau ir nuopelnų sau prisiimti negaliu. Mano darbą gali įvertinti tik komisariato darbuotojai, gyventojai.

- Ar lengvai apsisprendėte palikti pareigas?

- Tai nebuvo spontaniškas sprendimas. Šią galimybę pradėjau svarstyti jau vasarą. Yra laikas dirbti ir yra laikas leisti dirbti kitiems. Dirbau 7 metus – manau, kad pakankamai ilgai.

- Atsisveikinimas su pareigomis ir išėjimas į pensiją – Jums džiugi ar liūdna akimirka?

- Iš vienos pusės liūdna. Natūralu, kad sunku palikti darbo vietą, kurioje praleidai daug metų. Keista, kad šiuo metu telefonas tyli – niekas naktį dėl darbo nebeprikels.

- Ko labiausiai pasiilgsite?

- Apie tokius dalykus negalvoju. Kai sprendimas priimtas, nėra reikalo „bėdavotis“. Jei labai kolektyvo pasiilgsiu, man nuo namų netoli: per 35 min. ir ateisiu.

- Kur įkurdinsite kolektyvo padovanotą Temidę?

- Tai bus trečioji Temidė namuose. Dvi iš jų – padovanotos kolektyvo. Temidės skulptūroms yra speciali lentyna namuose.

- Ar jau sulaukėte darbo pasiūlymų?

- Ne. Kol kas darbo neturiu ir jo neieškau. Norisi pailsėti, pabūti namuose, juose – daug ūkinių reikalų. Nors dabar nedirbu, bet visą dieną esu užsiėmęs. Pavyzdžiui, į mokyklą nuvežu savo anūkę. Vėliau bus matyt – „sarmata“ užsisėdėti namuose, dairysiuos darbo. Kokio – dar neapsisprendžiau.

- Ar ketinate dalyvauti policijos veteranų susibūrimuose?

- Kodėl ne? Nesu linkęs užsidaryti namuose. Mes veteranus kviesdavome apsilankyti per Policijos dieną. Tikiuosi, ir aš tokio kvietimo sulauksiu. Nors kol kas net pensininko pažymėjimo dar neturiu.

- Ką patartumėte naujam komisarui?

- Bendrauti, kalbėtis ir su kolektyvu, ir su žmonėmis. Linkiu ryžto, stiprybės, tvirtumo – to prireiks priimant sprendimus. O kolektyvui linkiu suprasti naująjį vadovą ir sąžiningai vykdyti darbą.

• Rašyti komentarą (5)