|
|
|
Kolegos padovanojo šventę
Salantiškė muzikos mokytoja Valentina Budrienė vadovauja vieninteliam rajone mišriam mokinių chorui. Penktadienį kolegos ją pasveikino 50-mečio proga.
Jubiliejinių iškilmių metu gimnazijos kolektyvo nariai savo kolegę iškėlė į karališkas aukštumas. „Draugiška, reikli, darbšti, principinga, komunikabili, važiuodami į festivalius, visada ją išrenkame delegacijos vadove“, - kalbėjo gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Jonauskas. Gimnazijos direktorius Vaidutis Butkus, įteikdamas jubiliatei rajono mero padėkos raštą, atkreipė šventės dalyvių dėmesį, kad V.Budrienė dirbti pradėjo po didelių aukštumų pasiekusių muzikos mokytojų Danutės ir Petro Pučkorių. „V.Budrienė verta ne ką prastesnių įvertinimų“, - sakė jis. Salantuose muzikos mokytoja V.Budrienė pradėjo dirbti prieš 26 metus. Ištekėjusi už salantiškio futbolininko Viktoro Budrio, atsikėlė iš gimtųjų Mažeikių. Mokyklą naujoji mokytoja nuspalvino ne tik savo asmeninėmis savybėmis – vos atėjusi ji sukūrė nedidelį mokinių folklorinį ansamblį, kuris veikiai išaugo į mišrų chorą – iki šiol vienintelį rajone. „Nežinau nė pati, kaip vaikus privilioju į chorą, bet dainuoja jame labai gabių vaikų. Keletą vis parengiame „Dainų dainelės“ konkursui. Šiuo metu tarp mano choristų – ir 6 berniukai“, - kalbėjo mokytoja. Dabar Salantų gimnazijos dainoriai repetuoja naujus kūrinius ir tikisi patekti į Dainų šventę. Padeda Juodupėnuose gyvenantis buvęs choristas Antanas Latakas. V.Budrienei smagu Salantų gimnazijos mokytojų gretose matyti ir kitus buvusius savo choristus: Jūratę Žiobienę, Roką Beniušį, Dianą Vaitkevičienę. Dainų šventės dažniausiai diktuoja ir choro repertuarą. Kitą repertuarą mokytoja renka pagal choro pajėgumą ir savo skonį. „Jis – įvairus: lyriškos, gana smagios, pusiau estradinės dainos. Esam laisvi, nesusieję jo su kažkokia viena tema“, - kalbėjo vadovė. Jos pastebėjimu, vaikams ypač patinka atlikti dainų popuri „Tėviškės dainos“, ir jie nemėgsta senųjų chorinių dainų. O štai pačiai mokytojai jos patinka, kadangi jų skambesys – ypatingas. V.Budrienė kalbėjo, jog chorai nyksta, tačiau jos tai neveikia - dirbdama su choru, ji jaučia didžiulį malonumą. Repetuojama 2 kartus per savaitę po 2 valandas. Mokytoja sakė, kad dirbti su choru ją įkvepia ir administracija. „Palaiko čia mus visi - nuo mokytojo iki direktoriaus. Būna, kai prieš koncertą tenka paprašyti choristus išleisti iš vienos kitos pamokos, – supranta. Duoti transporto gastrolėms niekada neatsisako“, - džiaugėsi choro vadovė. Prieš keletą metų salantiškių gimnazistų chorą pasikvietė švedai. „Praleidome Švedijoje įspūdingą savaitę, per dieną koncertuodami po 4 kartus. Sulaukėme puikaus įvertinimo. „Girdime net 4 balsus – kažkas stebuklingo“, - komentavo jie. Ypač džiaugėsi matydami kartu su mergaitėmis dainuojančius berniukus“, - pasakojo choro vadovė, pridūrusi, jog nėra buvę, kad jos kolektyvas nepatektų į bet kurią Dainų šventę. Vadovauti chorui – ne vienintelė V.Budrienės saviraiška. „Pati dainavau ir šokau Salantų kultūros centre “, - sakė ji. V.Budrienė groja pianinu, gitara, kažkada svajojo tapti vokaliste ir net medike. Mokytojos muzikalumo šaknų paieškos veda prie jos senelio – savamokslio muzikanto. Sveikinant solenizantė buvo tradiciškai pasodinta į garbės krėslą. Anot salantiškių mokytojų, per jubiliejus čia kiekvienas sulaukia ypatingos pagarbos. Šį kartą šventę surengusios mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Laimutė Žilinskienė iš pradžių pati uždainavo bei pagrojo gitara. V.Budrienė savo jubiliejaus buvo linkusi nesureikšminti. „Eilinė diena. Vėjai dar galvoje. Dar nežadu „subobėti“, užsidaryti“, - neslėpdama jaudulio kalbėjo prieš šventę. Mokytojai pagrindinė vertybė gyvenime yra meilė. „Mylinčiam žmogui viskas „atsiperka“. Ypač vertinu šeimą“, - sakė ji. V.Budrienė užaugino 2 sūnus ir džiaugiasi jau 3 anūkais. Ji sakė, kad dabar jai ypač norisi keliauti, pamatyti pasaulio. „Keliose šalyse pabuvojusi, užsikrėčiau kelionių bacila. Domina kitų tautų kultūros, žmonių gyvenimo būdai“, - svajonėmis dalijosi jubiliatė.
|
|
