Vyriausiasis prokuroras ėmėsi griežtos darbo politikos

Griežtesnė prokurorų darbo kontrolė, jų nuolatinis atsiskaitymas, numatyti konkretūs terminai ikiteisminiam tyrimui, reikalavimas peržiūrėti absoliučiai visas bylas – tokį naują darbo režimą Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje įvedė birželį vyriausiuoju prokuroru tapęs Rimas Jonaitis.

Kretingos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiuoju prokuroru pernai tapęs Rimas Jonaitis įvedė griežtesnę darbo kontrolę. Jis pareikalavo, kad per nustatytus terminus patikrintos būtų absoliučiai visos bylos, tarp kurių – ir bylos be įtariamųjų.

„Kai atėjau čia dirbti, buvau nepatenkintas prokurorų darbu, jau nekalbant apie policiją. Ankstesnėje darbovietėje buvo griežtesnė kontrolė, prokurorų darbas grindžiamas įsakymais, nurodymais, norminiais aktais. Nustatyti konkretūs terminai: per kiek laiko baudžiamoji byla patenka pas prokurorą, per kiek – jis ją patikrina ir grąžina į policijos komisariatą“, - apie darbo sistemą, kurią įvedė Kretingoje, kalbėjo R.Jonaitis.

Jis su šeima Kretingoje įsikūrė pernai, sutikęs tapti vyriausiuoju prokuroru ir atsisakęs vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigų Marijampolės rajono apylinkės prokuratūroje.

R.Jonaitis iš Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokurorų pareikalavo, kad patikrinta būtų kiekviena byla, net ir tos, kuriose nėra nustatyta įtariamųjų. Prokuroras, peržiūrėjęs vadinamąsias „tamsias“ bylas, įsitikina, ar viskas atlikta, pavyzdžiui, surengtos apklaustos, asmuo pripažintas nukentėjusiuoju, patikrintos visos galimos versijos. Tada byla grąžinama policijai, nurodant suradus įtariamąjį apie tai informuoti.

Iki šiol, nebuvus konkrečių terminų, prokurorus pasiekdavo ne visos bylos.

„Argi normalu, kad neužbaigiama byla, kurios ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2005 metais, nors yra nustatytas įtariamasis? Nors tokių bylų – viena kita, bet negalima, kad žmogus metus gyventų su įtariamojo statusu. Prokuroras bylą turi griežtai kontroliuoti ir priimti sprendimą: ar ją nutraukti, ar perduoti teismui“, - sakė R.Jonaitis.

Kiekvieną mėnesį prokurorai R.Jonaičiui atsiskaito apie nuveiktus darbo rezultatus: kiek bylų priėmė, ką nusprendė.

„Iš pradžių prie griežtų nurodymų, reikalavimų, susirašinėjimų neįpratusiems prokurorams tai atrodė kaip labai sunkus darbas. Tačiau tokia sistema dirbama visoje šalyje. Juk čia – ne „uabas“, o prokuratūra, ir raštvedybos taisyklių reikia laikytis“, - sakė R.Jonaitis.

Bylos peržiūrimos ir tada, kai tyrimu nepatenkinti asmenys parašo skundą. Tačiau šia teise pasinaudoja nedaugelis.

„Žemaičiai yra kantrūs. Daugiausia skundų, ypač iš Vydmantų, Kvecių, sulaukiame dėl matininkų, žemėtvarkininkų veiksmų. Marijampolėje žemės dalybos – jau praeitas etapas, o čia dar jų esama“, - sakė R.Jonaitis.

Teismą pasiekė daugiau bylų

Pernai teismui perduotos 99 baudžiamosios bylos, iš jų – 75 su kaltinamaisiais aktais. Tai – svarbus rodiklis, kuris užpernai buvo kur kas mažesnis – teismui buvo perduotos 87 baudžiamosios bylos, iš kurių – 43 su kaltinamaisiais aktais. Teismą pernai pasiekė 145 kaltinamosios veikos, užpernai – 113.

Pernai policijoje buvo pradėti 502 ikiteisminiai tyrimai, arba 47 mažiau negu užpernai. Nutraukti 395 ikiteisminiai tyrimai, užpernai – 635.

Kaip ir kasmet, dominuoja vagystės – pernai dėl jų teismui perduotos 38 baudžiamosios bylos, arba dešimčia daugiau negu užpernai. Teismui perduota 10 baudžiamųjų bylų dėl plėšimų.

Dėl eismo įvykių, per kuriuos buvo sužeistų ar žuvusių žmonių, teismui buvo perduota 11 baudžiamųjų bylų.

R.Jonaitis teigė, kad prieš užimant vyriausiojo prokuroro pareigas, jis buvo nuteiktas, esą Kretingoje nėra nusikalstamų grupuočių, prekybos žmonėmis, prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

„Jei nebus prevencinio darbo, tai rytoj visi šie dalykai, ypač narkotikai, gali atsirasti. Lapkritį J.K. Chodkevičiaus gatvėje buvo sulaikytas asmuo, kuris prekiavo narkotinėmis medžiagomis. Per trumpą laiką jis jau buvo spėjęs kvaišalų parduoti trims asmenims“, - sakė R.Jonaitis.

2008 metais buvo užregistruoti 23 įvykiai, susiję su smurtu prieš vaikus. Dėl 16 jų pradėti ikiteisminiai tyrimai: 13 – dėl fizinio smurto, 3 – dėl seksualinės prievartos. Su kaltinamaisiais aktais į teismą buvo perduotos 5 bylos.

„Pagrindinės tokių nusikaltimų priežastys: girtavimas šeimoje, buitiniai konfliktai, tėvų išvykimas į užsienį, pačių nepilnamečių netinkamas elgesys. Vienas mūsų prokuroras analizuoja nepilnamečių nusikalstamumą, prevencinių priemonių efektyvumą ir jų poveikį, nuolat bendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Pernai buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje neblaivus tėvas smurtavo prieš 13 ir 11 metų vaikus. Jis buvo nuteistas 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, ją atidedant metams, o tarp priskirtų įpareigojimų – ir gydytis nuo alkoholizmo. Tai – retas atvejis, kai motina, neapsikentusi smurto, kreipiasi policiją. Tam reikia drąsos: juk šeima ir toliau gyvena kartu, išsiblaivę vyrai atsiprašo, daro spaudimą, kad moterys atsiimtų pareiškimus ir panašiai“, - kalbėjo R.Jonaitis.

Netenkina policijos darbas

R.Jonaitis prisipažino esąs nepatenkintas ikiteisminio tyrimo tyrėjų darbu. Jam kyla klausimas, kodėl tokias nusikalstamas veikas, kaip naminės degtinės varykla, nelegali degalinė ar prekyba narkotikais, atskleidžia ne Kretingos rajono policijos komisariato, o kitų rajonų pareigūnai. R.Jonaitis, kuriam 11 metų teko dirbti tardytoju, teigė suprantantis, jog policijos tyrėjų darbas – sunkus ir alinantis. Tačiau seniau prestižinėmis laikytas darbo vietas dabar užima nepakankamai kvalifikuoti žmonės.

„Ar daug žmonių, baigę stacionarias teisės studijas, atvyksta dirbti į Kretingą? Kiek žinau, tarp tyrėjų nėra nė vieno, baigusio teisės magistrą, o Mykolo Romerio universiteto bakalauro studijas – gal vienas - du. Daugiausia tyrėjais dirba baigusieji verslo, teisės kolegijas. Tokie pareigūnai yra silpniau parengti ir susidūrę su pirmaisiais sunkumais abejoja, ar tinkamai pasirinko profesiją. Kai liepą pasidomėjau, kodėl tiek nedaug bylų perduota į teismą, sužinojau, kad dirba tik du žmonės, kiti – serga arba išsiųsti į kursus“, - kalbėjo R.Jonaitis.

Visuomenė turėtų netoleruoti pažeidėjų

R.Jonaičio manymu, už nusikalstamumą yra atsakinga ne tik teisėsauga, bet ir visuomenė, kuri neturėtų likti abejinga, matydama darant pažeidimus.

„Mūsų mąstymas turi kisti: žmonės turėtų sudrausminti tuos, kurie kabinėjasi prie kitų, viešose vietose girtauja ar šlapinasi prie baro. Apie matomą netvarką reiktų pranešti ir policijai. Nors yra pilietiškai besielgiančių žmonių, tačiau jų – mažoka. Aš – už tai, kad kiekvienas pažeidėjas atsakytų, neišvengtų bausmės, nes menki pažeidimai perauga į didesnius nusikaltimus“, - sakė R.Jonaitis.

Jo teigimu, nusikalstamumas Kretingoje niekada nebuvo didelis, nes žmonės – sėslūs, vienas kitą pažįsta, domisi kultūra, ir ypač – sportu. Jį nustebino, kad Kretingoje yra tiek daug krepšinio komandų. Teigiamą įtaką daro ir dvasininkų veikla.

• Rašyti komentarą (2)