Ar buvote pasirengę tokiai žiemai?

- Tokios žiemos aš labai laukiau – juk taip seniai beturėjome pusnis sniego, apšalusius medžius. Aišku, žiema užklupo netikėtai. Tad spintose reikėjo ieškoti šiltesnių batų, striukių, iš giliausių lentynų ištraukti kepures, kurių jau nebereikėdavo – juk žiemos kelerius metus iš eilės buvo šiltos. Tokiai žiemai reiktų turėti šiltus batus, kad kojos nešaltų. Tačiau nors ir šlapiomis kojomis, smagu su vaikais dūkti sniege. Pagaliau galima panaudoti ir roges.

- Nelabai. Aišku, turėjau žieminius batus, striukę, kepurę – kaip gi be jų. Bet štai pirštinių dar neįsigijau. Iki tol, kol atėjo žiema, nebuvo šalta, o sniegas, manau, turėtų greitai nutirpti. Iš tiesų man patinka šaltis: labai smagu eiti į mokyklą, kai lauke taip gaivu ir vėsu. Patinka ir sniegas, tik jis sukelia daug nepatogumų – šaligatviai dažniausiai būna nenukasti, tad vaikščioti pasidaro sunku, o keliu eiti pavojinga, gali partrenkti mašina.

- Batus turiu, šiltus rūbus - taip pat, mašinos nevairuoju, tad dėl sniego ir šalčio man nekilo jokių problemų. Atvirkščiai, labai apsidžiaugiau, kad pagaliau pas mus atėjo tokia tikra žiema. Man ji primena vaikystę – kai priversdavo kalnus sniego ir eidavome rogėmis važinėtis nuo kalvų. Žiema man asocijuojasi su laiku, kai buvau vaikas. Taip džiaugiuosi sniegu, kad specialiai išėjau pasivaikščioti ir pabūti gryname ore.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ