Kliūtis europiniams pinigams – detalusis planas

Vakar į Kretingos muziejų susitikti su muziejininkais bei rajono valdžios atstovais buvo atvykę aukšti šalies paminklotvarkos pareigūnai: Kultūros paveldo departamento (KPD) prie LR Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis ir Paveldotvarkos skyriaus vedėjas Vydmantas Puidokas bei KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Vitalijus Juška ir vyriausioji specialistė Audronė Puzorienė, architektė projektuotoja Nijolė Kazakevičiūtė ir architektas Edmundas Benetis.

Vakar Kretingos muziejuje aukšti šalies paveldotvarkos pareigūnai bei rajono valdžios atstovai tarėsi, kaip išspręsti dvaro sodybos žemės klausimus, kad būtų galima tikėtis svarios – 5 mln. Lt - paramos renovuoti statinius.

Kartu su rajono vadovais svečiai aptarė galimybes, kaip realiai panaudoti 5 milijonus litų projektinių lėšų, kurios būtų skirtos renovuoti tris Kretingos dvaro sodybos statinius – centrinius rūmus, vandens malūną bei buvusias arklides.

Kretingos muziejaus direktorė V.Kanapkienė, pristatydama dvaro sodybos statinių renovacijos projektą, truksiantį ligi 2013 m., kalbėjo, jog iš ES fondų tikimasi gauti 4,5 mln. Lt ir iš šalies biudžeto – dar 0,5 mln. Lt.

Tačiau didžiausia kliūtis esanti ta, jog nėra sutvarkyti žemės reikalai – žemė tebėra valstybinė. O dvaro sodybos teritorija, užimanti 43 ha, yra suskirstyta į tris dalis: prezentacinę, ūkinę ligi Vilniaus gatvės ir gyvenamąją, į šiaurę nuo rūmų.

Direktorė teiravosi specialistų apie galimybę rengti kiekvieno sklypo planus ir jų techninę dokumentaciją atskirai, kad suspėtų ligi kitų metų liepos pateikti paraišką projektinėms lėšoms gauti. Didžiausią rūpestį kelia vandens malūnas, į kurį, norint įrengti etnografinę ekspoziciją, reikalinga nuvesti komunikacijas. Anot V.Kanapkienės, muziejus „dūsta“: jame – 60 tūkst. eksponatų, kuriuos verkiant reikia iškeldinti iš centrinių rūmų.

A.Degutis paaiškino, jog kultūros paveldo skaidyti dalimis negalima: turi būti suformuotas vientisas sklypas ir parengtas jo detalusis planas. Dabar gi paveldo objektas, anot jo, yra suskaidytas į du stambius sklypus miesto ir kaimo teritorijoje, o juos dar skiria Akmenos upė.

Tam, kad komunikacijos būtų nuvestos į vandens malūną, kurio restauracijai jau buvo skirta 400 tūkst. Lt, ir jame įrengta etnografinė ekspozicija, būtinas jo techninis projektas. Todėl V.Puidokas pasiūlė pirmiausia tenkintis tais remonto darbais, kuriems šio projekto nereikia: „Jeigu restauruotumėte neatlikdami kapitalinio remonto – šildymo sistemos, komunikacijų įvedimo, tuomet galima apsieiti ir be statybos leidimo ir suformuoto sklypo“.

Susirinkusieji išvis suabejojo galimybe suformuoti vientisą sklypą, nes dvaro teritorijoje gyvena apie 100 savininkų: butus išsipirkę asmenys, veikia įvairios bendrovės, mokykla, bendrabutis.

Iškilus aistringoms diskusijoms, jog, laiku nesutvarkius dokumentų, iškyla pavojus prarasti europinius pinigus, rajono meras Valerijonas Kubilius pasiūlė ieškoti optimaliausio varianto: kadangi bendro sklypo iki kitų metų liepos 1 d. suformuoti yra neįmanoma, darbus suskirstyti etapais ir parengti motyvuotą dokumentaciją dėl lėšų skyrimo.

Pirmame etape siūlyta atlikti centrinių rūmų renovacijos bei vandens malūno remonto darbus, parengti projektinius siūlymus suformuoti galimus atskirus sklypus bei nustatyti jų ribas. Kitame etape – įvesti vandens malūno komunikacijas ir, esant neišvengiamybei, pradėti rengti visos sodybos detalųjį planą.

• Rašyti komentarą (0)