Nauja žemaičių karta auga „Ąžuoliuke“

Darželyje-lopšelyje „Ąžuoliukas“ auga nauja tikrų žemaičių karta. Trejų ir ketverių metų vaikai, vos pramokę kalbėti, kartu su savo mokytojomis Adele Varkojiene ir Danute Bružiene kibo mokytis žemaičių kalbos. Tuo, ko išmokę, jie drąsiai dalijasi su kitais ir dažnai tampa įvairių vakaronių pažiba.

Trejų ir ketverių metų darželio-lopšelio „Ąžuoliukas“ auklėtiniai kartu su savo mokytojomis Adele Varkojiene (dešinėje) ir Danute Bružiene mokosi žemaičių tarmės. Nors kartais dar tenka pagalvoti, kaip tariamas vienas ar kitas žemaitiškas žodis, darželinukai puikiai atskiria, kaip skamba jų gimtoji kalba ir kaip skamba gimtoji tarmė.

Darželis-lopšelis „Ąžuoliukas“ vykdo projektą „Žemaičių žemėj žemaičių kalba“. Pagal jį mokytojos 10-12 vaikų ugdo žemaitiška dvasia – kalba, dainuoja, skaito eilėraščius žemaičių tarme. Vaikiškai dar švepluojantys darželinukai kantriai ir noriai lyg antrosios kalbos mokosi žemaitiškai. Šiais metais „Ąžuoliuko“ auklėtiniai buvo įsijautę į bulvės vaidmenį. Šios daržovės kostiumais pasipuošę vaikai koncertavo Darbėnų vidurinėje mokykloje, greičiausiai jų laukia ir dar ne vienas pasirodymas. Kitų metų tema bus apie ožį. Vaikai mokysis pasakojimų, dainų ir eilėraščių apie šį gyvūną.

„Turime keletą šaunių mamų, kurios pasiuva kostiumus. Išaugę iš bulvės, griebsimės naujų iššūkių. Vaikams labai svarbu mokytis žemaitiškai – į programą įsijungia tėvai, kurie padeda įgyvendinti sumanymus. Be to, mažieji turi progą daugiau bendrauti su savo seneliais – jie yra patys geriausi žemaičių kalbos mokytojai. Tokiu būdu ne tik kalba, bet ir tradicijos yra perduodamos iš kartos į kartą“, - kalbėjo A.Varkojienė.

Pasak mokytojos, vaikai, nors ir maži, atskiria lietuvių kalbą nuo žemaičių. Nors pasitaiko, kad ima painiotis žodžiai ir prireikia pagalvoti, ką ir kaip pasakyti.

„Žemaičių kalbą įprasta vadinti šiurkščia. Tačiau gražu klausytis, kai šia tarme prakalba maži vaikai. Tada žemaičių žodžiai atrodo patys švelniausi. Juk jei dailiai ką nors sakysi, dailiai ir skambės, nesvarbu, kokia tarmė“, -įsitikinusi A.Varkojienė.

Anot jos, vaikams žemaitiškos pamokos – didžiulė pramoga, kurią jie yra be galo pamėgę. Pamokos darželinukams suteikia ne tik žinių, bet ir juoko bei gerų emocijų.

A.Varkojienė pasakojo, kad mažieji žemaitukai visuomet drąsiai žengia į sceną ir be jokios baimės žiūrovams parodo savo žinias apie žemaičių kalbą.

„Maži vaikai viską daro natūraliai. Reikia padainuoti - ir padainuoja, nes patys to nori. Jie niekuomet nesijaudina, nes dar nėra išmokę gėdintis kitų ir jiems visai nesvarbu: dainuoja tik auklėtojoms ar pilnai salei žiūrovų. Jie tai daro iš širdies“, - sakė A.Varkojienė.

• Rašyti komentarą (0)