Prieš Kalėdas – naujas muziejaus rūbas

Didžiąsias metų šventes Kretingos muziejus pasitinka dar tebekvepiantis šviežiais dažais ir gerokai atsinaujinęs: laikantis autentiškumo pietinėje Tiškevičių rūmų pusėje pakeisti 35 langai bei renovuotos dvi reprezentacinės rūmų salės – Baltoji ir Rausvoji.

Muziejaus direktorė Vida Kanapkienė pasidžiaugė, kad kretingiškiai meistrai kruopščiai atkūrė autentišką langų formą, restauravo puošybos detales, atnaujino geležinius Tiškevičių laikų rėmų įtvarus. Pietinėje rūmų pusėje pakeisti 35 langai.

Langus pagamino kretingiškiai

Kaip teigė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, muziejaus salių bei langų restauravimo projektą parengė ir su paminklosaugininkais suderino įmonė „Klaipėdos projektai“, vadovaujama architekto Juozo Tilviko.

Naujus langus fasadinėje rūmų pusėje, išlaikant autentiškas formas ir išsaugant bei restauruojant unikalius medinius jų puošybos elementus bei geležinius įtvirtinimus, pagamino ir sumontavo kretingiškio verslininko Prano Varkojo įmonės meistrai. Langai - nestandartiniai, vieni nuo kitų besiskiriantys dydžiu ir forma.

Salių restauravimo darbus atliko įmonės „Pamario restauratorius“ meistrai. „Buvo malonu žiūrėti, kaip meistrai nuo lubų ir sienų dekoro kruopščiai šluotelėmis valė dulkes, gremžė senuosius dažus nuo sienų puošybos elementų – kolonų, stilizuotų grifų, amforų, augalų - ir tepė naujų dažų sluoksnius“, - restauratorių darbą gyrė V.Kanapkienė. Tęsia rūmų kultūros tradicijas

Anot V.Kanapkienės, Tiškevičių rūmuose muziejus stengiasi ir toliau puoselėti jų šeimininko – Alfredo Tiškevičiaus – ugdytas meno tradicijas, išlaikyti senąją dvarų kultūrą.

Kretingos rūmai buvo reprezentaciniai garsios didikų Tiškevičių giminės rūmai. Jų šeimininkas A.Tiškevičius buvo meno mylėtojas ir mecenatas, kolekcionierius ir numizmatas. Jis rinko vertingus paveikslus, liaudies meno vertybes, monetų kolekcijas, turėjo sukaupęs turtingą biblioteką. Todėl muziejaus Baltojoje salėje, kuri rūmų šeimininkų laikais buvo pobūvių salė ir tapybos darbų galerija, stengiamasi eksponuoti pagrindines jų sukauptas vertybes – paveikslus.

Pats vertingiausias paveikslas – tai XVII a. prancūzų tapytojo Valentin de Boulogne drobė „Keturi evangelistai“. V.Kanapkienės žodžiais, dar sovietmečiu jį norėta išvežti į Leningrado Ermitažą, tačiau jį sugebėjo apginti tuometinis muziejaus vadovas Juozas Mickevičius. Kita vertybė – tai nežinomo olandų dailininko tapytas natiurmortas. Šie du paveikslai, kaip Lietuvos vertybės, patenka ir į Vakarų Europos tapybos katalogą.

Greta Baltosios esančioje salėje, buvusioje A.Tiškevičiaus bibliotekoje, stengiamasi atkurti rūmų bibliotekos aplinką. Čia kabo paties šeimininko portretas, sidabro monetų lobiai bei kapinynų kolekcijos. A.Tiškevičiaus iniciatyva buvo pradėtas kasinėti ir Padvarių kapinynas, o surastos senienos atrado savo vietą tarp kitų eksponatų. Bibliotekoje surinktos retesnės knygos, ginklų kolekcija, ant sienos kabo ir paskutiniojo dvaro valdytojo – Aleksandro Tiškevičiaus – portretas.

Tarp didikų sukauptų liaudies meno vertybių patys vertingiausi yra Kristaus Kančios kelio paveikslai, tapyti XVIII amžiuje. V.Kanapkienės žodžiais, šiuos paveikslus Tiškevičiams per jų povestuvinę kelionę į Italiją padovanojo italų vienuoliai.

Muziejuje išliko ir XVII a. nežinomo autoriaus iš medžio išdrožta šventoji Margarita.

Muziejui numatyti 5 milijonai

Rausvojoje salėje, kurią lankytojai pereina prieš patekdami į Žiemos sodą, eksponuojami senoviniai muzikos instrumentai. Šią kolekciją muziejui padovanojo kretingiškis kolekcininkas Jonas Macijauskas.

Šiomis dienomis Kretingos muziejus pertvarko ir kitų salių ekspoziciją. Antrojo aukšto holas skirtas supažindinti su Kretingos miesto istorija ir jo fundatoriumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonu Jonu Karoliu Chodkevičiumi. Ant sienos kabo šio didiko portretas. Tai - Kretingos katalikų bažnyčioje saugomo ir jos įkūrėjo paveikslo kopija. Paveikslą 1984 m. meistriškai pertapė dailininkas A.Žemaitis.

Besidomintieji Kretingos istorija taip pat galės susipažinti su senais dokumentais, pamatyti archeologinių kasinėjimų metu rastus miestelėnų buities reikmenis. Salėje eksponuojama ir itin reta, XVII a. pagaminta skrynia iš Salantų dvaro.

V.Kanapkienė tikisi, kad netrukus bus visiškai restauruotos ir kitos muziejaus salės, kurių iš viso yra penkiolika: „Dvaras yra įtrauktas į programą gauti lėšų iš ES fondų. Per trejus metus tikimasi gauti 5 mln. Lt. Iš tų pinigų galėtume sutvarkyti visus dvaro rūmus: jų fasadą, atnaujinti inžinerinius tinklus, šildymo sistemą, pagaminti įrangą ekspozicijoms. Ketiname įrengti ir vandens malūną: pirmame aukšte būtų etnografinė ekspozicija, antrame - edukacinė klasė, kur vyktų etnokultūros pamokos: duonos kepimo, kastinio sukimo, krepšių pynimo ir pan.“.

• Rašyti komentarą (0)