Dar kartą apie Bendrąjį planą

Dabartinės kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybą gyventojai atsimins vien dėl rajono Bendrojo plano. Ypač vydmantiškiai, nuo pat šių metų pradžios, kai planas turėjo būti patvirtintas, kovojantys, kad plane neliktų vėjo jėgainių plėtros Vydmantų apylinkių žemėse, kad ši teritorija būtų skirta rekreacijai, gyvenamųjų namų statybai ar žemdirbystei.

Dėl vėluojančio Bendrojo plano rajono Savivaldybė prarado, kaip teigia specialistai, ne vieną milijoną investicijų. Nesutarimai dėl plano sukiršino rajono valdžią ir gyventojus bei pačius rajonui vadovauti į tarybą žmonių išrinktus politikus. Tarybos nariams nesutariant dėl Bendrojo plano, iš rajono traukiasi ir kantriausi investuotojai, kurie vis dar tikėjosi, kad planą taryba patvirtins šių metų lapkritį ar gruodį. Traukdamiesi jie skleidžia blogą žinią, kad Kretingos rajono savivaldybė yra nepalanki investuotojams. Dėl Bendrojo plano vilkinimo stoja ne tik investicijos, nukenčia ir vietiniai gyventojai, kurie planavo statyti gyvenamuosius namus žemės ūkio paskirties žemėse, kurios Bendrajame plane numatytos gyvenamajai statybai.

Kas kaltas, kad lig šiol Kretingos rajono savivaldybė neturi svarbiausio teritorijų planavimo dokumento, ir neaišku, kada jį turės: vienų teigimu - po trijų mėnesių, kitų - ateinančių metų pabaigoje. Tarybos nariai kaltina Bendrojo plano rengėjus - Klaipėdos universiteto specialistų komandą, vadovaujamą Petro Grecevičiaus, bei kartu su jais dirbusį Klaipėdos miesto vyriausiąjį architektą Almantą Mureiką, rajono Savivaldybės administraciją, kuri yra plano užsakovas ir teikė pirminę informaciją plano rengėjams. Bene daugiausia dėl nenusisekusio Bendrojo plano kliuvo ir kliūva rajono Savivaldybės tarybai vadovaujančiam merui Valerijonui Kubiliui.

Praėjusį ketvirtadienį įvykusiame eiliniame posėdyje kai kurie tarybos nariai pasigedo spaudoje skelbiamos jų oficialios nuomonės, paaiškinimų dėl įstrigusio Bendrojo plano. Iniciatyvos “Pajūrio naujienose” aptarti Bendrojo plano problemas su rajono gyventojais iki šiol tarybos nariai nerodė, išskyrus vienintelį Juozą Pelionį, tačiau be jo taryboje su meru yra dar 24 nariai. Iniciatyvos ėmėsi “Pajūrio naujienos” ir apie Bendrajį planą bei su juo susijusias problemas pakalbino merą Valerijoną Kubilių, tarybos narius Darių Petreikį, Vitalijų Galuškiną, Vladą Baltuonį ir Antaną Puodį.

Valerijonas Kubilius:

- Aš nusprendžiau nedalyvauti svarstant Bendrąjį planą tarybos posėdyje ir nusišalinau nuo balsavimo, nes man buvo priekaištaujama dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatų pažeidimo. Tačiau negaliu ramiai stebėti, kas vyksta taryboje, ir noriu išsakyti kai kuriuos pastebėjimus. Neturiu tikslo teisintis, tik noriu paaiškinti, kad nebūtų klaidinami žmonės ir formuojama neteisinga nuomonė.

Visų pirma - dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, kuriai buvau apskųstas, sprendimo. Komisija nėra teismas, o tik nurodo padarytas klaidas. Aš jau aiškinau “Pajūrio naujienose”, jog net negalvojau, kad pažeidžiu viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatas, kai balsavau už “Vėjų spektro”, kuriame dirba mano sūnus, detalųjį planą.

Jokios įtakos tiek žemei parinkti, tiek detaliajam planui rengti nei aš, nei mano sūnus nedarėme. Detaliuosius planus rengia kvalifikuoti architektai, turintys tam licencijas. Ką ir kur statyti, yra žemės savininkų išskirtinė teisė.

Svarstant minėtąjį detalųjį planą, iš 25 tarybos narių posėdyje dalyvavo 24 ir 23 balsavo už detaliojo plano patvirtinimą. Mano balsas lemiamos reikšmės tikrai neturėjo. Dalyvaudamas balsavime padariau klaidą, ją pripažinau ir daugiau to nekartosiu.

Dabar mąstau, ar teisingai pasielgiau, nusišalindamas nuo Bendrojo plano tvirtinimo: juk čia jokio detaliojo plano ar konkretaus objekto nenagrinėjama. Todėl, manau, turiu teisę pareikšti kai kuriuos savo samprotavimus. Bendrąjį planą rengė konkurso būdu parinkta Klaipėdos universiteto komanda, turinti licenciją tokiems darbams atlikti ir atsakanti už plano parengimą. Plano užsakovas - Savivaldybės administracija - iš savo specialistų buvo sudariusi priežiūros komisiją.

Bendrojo plano rengimo principas buvo žemių savininkų pageidavimai vystyti vienokią ar kitokią veiklą savo žemėje, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, nustatytoms ir šiuo metu veikiančioms normoms.

Neneigiu, kad rengiant Bendrąjį planą buvo daug nesklandumų.

Dalyvaujant kai kuriuose susirinkimuose, svarstant Bendrojo plano projektą, tiesiog mažai buvo konstruktyvaus aptarinėjimo bei nagrinėjimo, ir neapsiriksiu pasakęs - buvo mitingavimai. Apgailestauju, kad Bendrasis planas buvo parengtas nekokybiškai.

Noriu išsakyti kai kurias konkrečias pastabas. Pavyzdžiui, dėl Kurmaičių paukštyno ir Kalniškių kalakutų fermos apsauginių zonų. Savivaldybė šiuo metu negali sumažinti ar padidinti šių apsauginių zonų.

Laikraštis “Respublika” ne visai tiksliai nušvietė mano teiginį, kad maža vilties sumažinti apsauginę zoną. Taip yra šiuo momentu. Tačiau, mano manymu, išeičių yra. Mes apie tai jau kalbėjome Savivaldybėje. Viena iš jų - kad fermų savininkai iškeltų fermas arba sumažintų paukščių iki tokio skaičiaus, kad apsauginė zona neaprėptų gyvenviečių. Kita išeitis - fermų savininkai turi, sutikus gyventojams, rengti specialiuosius planus, numatyti atlikti kai kuriuos apsauginius darbus, apželdinimo zonas ir taip spręsti apsauginių zonų sumažinimą. Aš manau, kad tokiems sprendimams rajono taryba tikrai pritars.

Žinoma, nėra žmonių be trūkumų, aš irgi darau klaidų, kritiką priimu ir dėl to labai išgyvenu. Galvoju, kad man reikia daugiau ir dažniau tartis su tarybos nariais, kartu spręsti iškylančias problemas, griežčiau reikalauti iš administracijos specialistų, kad klausimai būtų sprendžiami nepažeidžiant terminų, laikytųsi įstatymų reikalavimų. Jeigu iškyla su rajonu susijusios problemos, mano durys visada atviros visiems tarybos nariams. Kartu galima bus operatyviau jas išspręsti.

Man atrodo, kad šiuo metu Savivaldybėje reikėtų daugiau geranoriškumo, konstruktyvaus bendro darbo.

Tarybos nariai - išsilavinę, įvairių specialybių žmonės. Savivaldybės administracija, jos direktorius bei specialistai - neblogi savo srities žinovai, iš esmės sąžiningai dirbantys pavestą darbą. Reikia tik daugiau koncentruotis į svarbiausių klausimų sprendimą, mažinti beprasmį politikavimą. Tarybos komitetai, kaip to reikalauja Savivaldos įstatymas, turi aktyviau teikti pasiūlymus, sprendimų projektus iškylančioms problemoms spręsti.

Darius Petreikis:

- Bendrasis planas rajonui reikalingas. Tai suprantame visi. Tačiau patvirtinti tokio plano, koks buvo pateiktas, nebuvo galima, nes buvo pažeisti dalies Kretingos rajono žmonių interesai. Negalima vienų gerovę kurti kitų žmonių sąskaita. Kas kaltas, kad taip įvyko? Manau, kad kalti esame visi: ir plano rengimo organizatoriai, ir plano rengėjai, ir Savivaldybės tarybos nariai. Organizatoriams reikėtų prisiimti atsakomybę, kad neįsiklausė į rajono gyventojų nuomonę, kuri buvo išreikšta per viešuosius svarstymus bei peticijose, kurias pasirašė šimtai žmonių. Dėl to keli tarybos posėdžiai virto mitingais. Bendrojo plano rengėjams reikėjo parengtą galutinį plano modelį pateikti Savivaldybės tarybai ir gauti jos principinį sutikimą dar prieš viską suderinant apskrityje. Vien tas faktas, kad mes nė karto nematėme Bendrojo plano rengimo vadovo, aiškiai parodo jų požiūrį į rengiamą planą bei į patį Kretingos rajoną. Atsakingi esame ir mes, Savivaldybės tarybos nariai. Be jokios abejonės, turėjome užimti griežtesnę poziciją ir pareikalauti daugiau atsakomybės ir atskaitomybės iš plano organizatorių bei rengėjų. Tačiau dabar ne laikas mojuoti kumščiais ir ieškoti kaltų. Reikia visiems sutelkti jėgas, kad planas būtų kuo greičiau pataisytas ir patvirtintas.

Vitalijus Galuškinas:

- Svarbiausios priežastys, dėl kurių taryba nepatvirtina Bendrojo plano, yra šios: parengtas Bendrasis planas neatitinka tarybos patvirtintos koncepcijos, prieštarauja jau patvirtintų detaliųjų planų sprendiniams bei logiškam teritorijų naudojimui - teritorijos, esančios arčiausiai Palangos, turi būti numatytos poilsiui, rekreacijai arba gyvenamųjų namų statybai. Tarybos nariai ir individualiai, ir komitetų bei tarybos posėdžiuose reikalavo, kad Bendrojo plano rengėjai pataisytų planą, pašalintų esminius jo trūkumus, tačiau rengėjai to nepaisė. Nepaisė dėl neaiškių, o gal ir aiškių priežasčių. Mano kategoriška nuostata yra tokia, kad Bendrąjį planą rengtų kiti projektuotojai.

Vladas Baltuonis:

- Aš galvoju, kad ir mes, tarybos nariai, nepadarėme visko, kad šiandieną rajono Savivaldybė turėtų Bendrąjį planą. Turėjome išanalizuoti Bendrąjį planą, prieš jį pateikiant apskričiai. Ir projektuotojai nebūtų gavę pinigų, kurie buvo sumokėti po apskrities išvados, patvirtinančios, kad darbas atliktas. O dėl Vydmantų gyventojų protesto prieš vėjo jėgaines kaip tarybos narys laikausi tokios pozicijos: jeigu žmonės surinko per tūkstantį parašų, patvirtinančių, kad jėgainės statomos prieš jų valią, aš irgi balsuoti prieš jų valią ir tvirtinti plano negaliu. Pritariu vydmantiškiams, kad apie Vydmantus turėtų būti žemės rekreacijai arba bent, kaip tarybinio ūkio laikais, žaliuojantys daržovių laukai, agurkų, pomidorų šiltnamiai, o daržovės būtų auginamos Palangos kurortui. Galbūt ir koks fabrikėlis, perdirbantis daržoves, atsirastų, kaip Kėdainiuose.

Vydmantų problema projektuotojams buvo pateikta laiku ir į ją plano rengėjai turėjo atsižvelgti. Kitos problemos išlindo pavėluotai.

Mes, tarybos nariai, ir visi rajono gyventojai, turėtume pamąstyti, kaip surinksime Savivaldybės biudžetą. Per šių metų tris ketvirčius rajone jau veikiančios vėjo elektrinės Savivaldybės biudžetą papildė 310 tūkst. Lt nekilnojamojo turto ir gyventojų pajamų mokesčių pavidalu. Vėjo jėgainių problema Vydmantuose kilo ir dėl čionykštės žemės kainos. Kaina, manau, yra dirbtinai sukelta, ir verslas į rekreacijos objektus čia dar ilgai neskubės investuoti. Vasara mūsuose - trumpa, čia - ne Egipto klimatas, todėl turėtume skatinti uždarų pramogų kompleksų statybas teritorijose arčiau jūros, o šiandieną visomis išgalėmis remti Darbėnų seniūnijoje kuriamą japonišką sodą.

Bendrajame plane turime suteikti vietos ir pramonei. Dabar gi pagal Bendrąjį planą rajone numatoma beveik vien gyvenamųjų namų statyba. Idėjos, kaip leisti pinigus, gimsta nesunkiai, kur kas sunkiau yra pinigus uždirbti. Kokia nauda bus rajono Savivaldybei, jos biudžetui, kai rajono teritorijoje gyvens klaipėdiečiai. Atvirkščiai, daugės biudžeto išlaidų gyvenviečių keliams, gatvėms prižiūrėti, kitoms reikmėms.

Vydmantiškiai ir verslininkai dėl vėjo jėgainių turėtų kartu rasti optimalų sprendimą. Šalia gyvenvietės galėtų būti statomos mažesnio galingumo vėjo jėgainės. Iš vėjo jėgainių naudos galėtų turėti ir Vydmantų bendruomenė. Štai sektinas Jurbarko rajono Smalininkų benduomenės pavyzdys: bendruomenė pati ėmėsi iniciatyvos statyti savo teritorijoje vėjo jėgaines. Pagal mažųjų projektų programą gavo paramą iš Jungtinių Tautų Vystymo fondo, dar pasiskolino iš kredito unijos, truputį pridėjo Jurbarko rajono savivaldybė bei patys, ir iš pastatytų jėgainių kasmet planuoja gauti 200 tūkst. Lt pajamų. Už gautus pinigus tvarkys miestelio apšvietimą, gatves. Dalį jų skirs jaunimui ugdyti, bendruomenei stiprinti. Smalininkiečius dėl vėjo jėgainių statybos konsultavo bendrovė “Vėjų spektras”. Ta pati bendrovė, su kuria nesutaria vydmantiškiai.

Kuomet vydmantiškiai susitars su investuotojais ir nustos vaikščioti į Savivaldybę, tuomet, manau, rajono Bendrąjį planą ir patvirtinsim.

Antanas Puodys:

- Bendrasis planas, už kurio rengimą buvo sumokėta 1 mln. 150 tūkst. Lt, iš pat pradžių buvo rengiamas atmestinai. Nebuvo numatytos rajono plėtros perspektyvos. Plano rengėjai greit įveikė užduotį, numatydami gyvenamųjų namų, rekreacines teritorijas, teritorijas, skirtas komercinėms statyboms. Tačiau šalia jų atsirado ir plotai, kuriuose prerogatyva suteikta infrastruktūrai ir vėjo jėgainėms. Šie žemės plotai yra prie Vydmantų, Kvecių ir Liepynės gyvenviečių. Vėjo jėgainių priartinimas prie gyvenviečių ir sustabdė Bendrojo plano rengimą. Gyventojai pasipriešino vėjo jėgainių plėtrai, taryba jiems pritarė. Tačiau su vėjo jėgainėmis Bendrasis planas buvo “stumiamas” nebederinant su rajono Savivaldybės taryba, šių metų rugsėjo mėnesį planas buvo pateiktas apskričiai. Apskritis planui pritarė, beliko planą patvirtinti rajono Savivaldybės tarybai. Dar svarstant planą su visuomene, iš projektuotojų jautėsi, kad planą norima “prastumti” su Vydmantų apylinkių gyventojų nepageidaujamomis vėjo jėgainėmis. Žinomi ir stūmėjai. Tik jų nebuvo galima įvardinti viešai, kol to nepadarė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Kol nebus ištirtas vėjo jėgainių poveikis gamtai ir žmonių sveikatai, jėgaines statyti arčiau kaip 1,5-2 km nuo gyvenviečių nebus leidžiama.

Šiandieną nei Bendrojo plano rengėjai, nei Savivaldybės administracija niekaip neįveikia aprašomojoje Bendrojo plano dalyje panaikinti Vydmantų vėjo jėgainių.

• Rašyti komentarą (6)