Senoliai perdavė dainas jaunajai kartai

Senojoje Įpiltyje į popietę „Nesenstantys širdimi“ susirinkę kelios dešimtys garbaus amžiaus žmonių taip smagiai šoko ir dainavo, kad net šviesos salėje pritemo.

Jaunieji įpiltiškiai šokiais ir dainomis įrodė, kad perimti senolių patirtį jie yra pasirengę.

„Norim, kad pagyvenę žmonės perduotų savo patirtį jaunajai kartai“, - pasiteiravus apie renginio tikslą sakė jo organizatorė, Senosios Įpilties kaimo moterų klubo „Gardenija“ pirmininkė Birutė Stalmokienė.

Į popietę buvo pakviesti visi Senosios Įpilties, Kiaupiškių, Naujosios Įpilties ir Lendimų kaimų gyventojai, kurių yra apie 600.

Į renginį atvyko tik du vyrai: Steponas Viršilas ir Steponas Barasa, tačiau organizatoriai nenustebo. Per šiuos 4 kaimus neseniai buvo suskaičiuota 80 našlių moterų.

Kas apylinkėje vyriausias, tiksliai įvardinti žmonės negalėjo. Spėjo, kad 1914 metais gimusi Stasė Jautakienė.

B.Stalmokienės pastebėjimu, pagyvenusių žmonių Piliakalnyje daugėja, jaunimas išvažiuoja į miestus.

Nuo pat vaikystės Naujojoje Įpiltyje gyvenančios Kostės Naugreckienės pastebėjimu, jos kaimas - užkampis. „Tai reiškia, kad pro mus neina joks didelis kelias, nėra jokių didelių įvykių, išskyrus „autolavkės“ pasirodymą“, - komentavo ji.

Daugybę giesmių mokanti 76 metų Adolfina Riepšienė iš Senosios Įpilties visą gyvenimą audė ir tik šiemet sudėjusi stakles. Dabar sakė norinti senelių namams padovanoti audeklų, kad seneliai pasisiūtų liemenes. „Mačiau, kaip vienais marškiniais apsirengę koncertuoja. Bet reikia, kad patys atvažiuotų“ , - aiškino ji.

Amatų stovyklos

Susižavėję įpiltiškiai pažiūrėjo Darbėnuose susuktą filmą apie duonos kepimą senoviniu būdu. Tešlą maišė, minkė ir ragavo pažįstami vaikai ir duonkepiai.

Popietės dalyvės aiškino, kad šiandien mažai kas šitaip duoną bekepa. Joms patiko idėja vertingą tradiciją sugrąžinti. A.Riepšienė net išsamų receptą nuotaikingai paskelbė ir papasakojo, kaip kadaise jos vaikystėje duoną kepdavo. Į duonkepę tilpdavę 9 kepalai. Kad duona minkštesnė būtų, dėdavo į tešlą virtų bulvių.

Pasak B.Stalmokienės, kiekvieną rugsėjį po pamokų vaikams rengiama stovykla, kurioje jie mokosi kokio nors amato. Vienais metais drožė, kitais - fotografavo, dabar atėjo eilė duonai.

Popietėje nė sekundės niekam neleido nuobodžiauti meno vadovai Danutė Bružienė ir Rimantas Varkojus. Jei ne jie, tai patys renginio dalyviai kokią senovinę dainą užvesdavo, įrodydami, jog metai S.Įpilties dainininkų nepritildė. Net šviesos salėje prigesdavo. „Esu senas choristas“, - ištarė Steponas Barasa, o jo skruostais riedėjo ašaros.

Vaikai nutarė nenusileisti ir sudrebino visą pastatą, užtraukdami žemaitišką piemenų dainą apie ožių ganiavą. Angelė Budrikienė tuoj pat juos dar ir senoviško šokio pamokino. Piliakalnio pagrindinės mokyklos mokytoja Vida Jonauskienė ir R.Varkojus šiuos vaikus yra subūrę į etnografinį ansamblį „Kėilelė“.

Senoliai atsivėrė

Šis susibūrimas būtų didelis džiaugsmas etnologui. Mat, senoliai atvėrė daug gyvenimo būdo slėpinių, visokiausių žinių ir legendų.

Aštuntą dešimtį bebaigiąs Steponas Viršilas papasakojo apie legendinio muzikanto Kuprelio iš Margininkų kaimo nuotykius prie Piliakalnio.

Buvusi etnografinio ansamblio atlikėja Ona Paulauskienė sakė tikinti, jog iš po Graistupio akmens ištekančio šaltinio vanduo yra šventas, nes kadaise juo plovė akis, ir regėjimas pagerėjo. Pasitaisiusios po šaltinio procedūrų akys ir Petrei Drungilienei.

Du dešimtmečius kultūros filiale dirbanti B.Stalmokienė išgyrė žmonių sveikata besirūpinančią Stasę Alonderienę ir visą būrį Piliakalnį dainomis garsinančių žmonių: Alvydą Bernotienę, Editą Sendrevičienę, Jerusę Venckienę, Liną Narkienę, Uogą Rupšienę, Vilmą Rupšienę, Aldoną Rusienę, Danutę Bružienę.

Piliakalnio pagrindinės mokyklos mokytoja Vida Jonauskienė vaizdajuoste pristatė ir ypatingas apylinkių vietas - mitologinius akmenis, upes, šaltinius, kalnus ir senkapius, - bei pravedė viktoriną „Ar pažįsti savo kaimą“.

Kartu su mokiniais jos surinkta etnografinė Senosios Įpilties krašto medžiaga yra iškeliavusi į Vilnių. Iš tos medžiagos idėjų semiasi visa Lietuva. Dabar laukiama šalnų ir ruošiamasi filmuoti, kaip žmonės kraus bulves į kapčius.

V.Jonauskienės pastebėjimu, tokios popietės ypač naudingos vaikams, kurie „gyvai“ pamato bei išgirsta gabius senolius, įsijungia į senovinius žaidimus, perima dvasinę tradiciją.

Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas atkreipė dėmesį, kad yra svarbu nepaleisti su ištisa karta išeinančių dainų, prisiminimų, tradicijų, kad svarbu sugebėti jaunimui visa tai perimti.

Kaip tik tai įpiltiškių popietėje ir įvyko.

• Rašyti komentarą (6)