Kretingos šauliai puoselėja krašto gamtą

Kretingos šauliai atgimsta: į savo organizaciją jie ketina įtraukti daugiau naujų narių, dažniau patruliuoti su policija, organizuoti renginius. Vienas iš didžiausių šaulių rūpesčių – atkurti mūsų rajono piliakalnius. Savaitgalį sutvarkę senąsias evangelikų liuteronų kapines prie Andulių piliakalnio, šį šeštadienį jie į talką kvies prisijungti ir kretingiškius.

Kretingoje veikia dvi Klaipėdos apskrities jūros šaulių kuopos: penktoji, kuriai priklauso 50 narių, ir vienuoliktoji, vienijanti daugiau kaip šimtą jaunų žmonių.

Praėjusį šeštadienį senąsias kapines tvarkė beveik 40 šaulių, kurie po talkos paskanavo kareiviškos košės ir arbatos. „Laukia daug darbo, todėl šį šeštadienį vėl važiuosime tvarkyti piliakalnio. Kviečiame prie talkos prisijungti ir Kretingos bendruomenę“, - vakar sakė Klaipėdos apskrities jūros šaulių kuopų vadas Virgilijus Valančauskas.

Atkurdami piliakalnius šauliai vykdo duotą priesaiką – mylėti gimtinę ir jai tarnauti. Pasak šaulių, būnant kartu vienoje organizacijoje, yra lengviau puoselėti savo krašto gamtą, kultūrą, ginti jo laisvę ir nepriklausomybę.

Mūsų rajone veikia dvi Klaipėdos apskrities jūros šaulių kuopos: penktoji, kuriai priklauso 50 narių, ir vienuoliktoji, vienijanti daugiau kaip šimtą jaunų žmonių.

Apie Lietuvos šaulių sąjungą papasakoję jos nariai Vytautas Budrikis, Matas Mockus, Gintautas Pogoželskas, Simonas Benikas, Brigita Barkauskaitė, Jonas Gagilas, Donatas Petrauskas ir abiejų kuopų vadas Virgilijus Valančauskas viliasi, kad atsiras daugiau žmonių, ypač jaunimo, norinčių tapti organizacijos nariais. Tikimasi, kad Kretingos šauliai valstybės tūkstantmetį pasitiks sustiprėję, nuveikę daugiau darbų ir šiai progai suorganizavę renginių.

Šauliai daug dėmesio skiria jaunimui: jis rengiamas ginti valstybę, mokosi rikiuotės, karinės taktikos, supažindinamas su ginklais, įgyja istorijos, politologijos, vadybos, topografijos, medicinos žinių. Jaunieji šauliai, kuriais gali tapti 12-18 metų vaikai, sportuoja, dalyvauja įvairiuose kursuose, stovyklose, keliauja į žygius.

„Per žygius, kai tenka eiti 25 km ir dar ant pečių nešti sunkias kuprines, sustiprėji ne tik fiziškai, stiprėja ir valia“, - sakė Simonas Benikas.

Išmokę laikytis karinio režimo, jaunieji šauliai lengviau adaptuojasi atlikdami privalomąją tarnybą.

Jauniesiems šauliams suteikiama pirmenybė, pasirenkant studijuoti vidaus tarnybos specialybes aukštosiose mokyklose. Nemažai jaunųjų šaulių vėliau tampa karininkais, teisininkais, policininkais, ugniagesiais.

Kretingos šauliai nuolat bendrauja su bendraminčiais iš kitų miestų, kartu dalyvauja renginiuose.

Jaunieji šauliai duoda pasižadėjimą sąžiningai vykdyti pareigas ir stropiai rengtis ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Sulaukę 18 metų šauliai duoda priesaiką, kuri įpareigoja jos laikytis visą gyvenimą.

Šauliai privalo laikytis sąjungos statuto, kuris juos įpareigoja ir drausmingai elgtis, rodyti gerą pavyzdį. Dėvėdami šaulio uniformą jie negali rūkyti ar vartoti alkoholio, lankytis baruose.

Šalies istoriją, tradicijas ir papročius puoselėjantys šauliai globoja istorines vietas, dalyvauja valstybės šventėse, jose pakelia šalies vėliavą.

Šią vasarą Kryžių kalne kretingiškių šaulių kuopos vardu buvo pastatytas pašventintas ąžuolinis kryžius, kurį išdrožė Viktoras Kerpė.

• Rašyti komentarą (14)