|
|
|
Latvijos miestai žavūs neįtikėtinomis idėjomis
Grupė Kretingos rajono tarybos narių, rajono Savivaldybės darbuotojų viešėjo Latvijoje – Kuldigoje ir Ventspilyje, kur ne tik susitiko su šių savivaldybių administracijų vadovais, bet ir suspėjo pamatyti daugybę turizmui patrauklių objektų. “Mūsų kelionės tikslas – pamatyti, susipažinti, kaip dirba nedidelės Latvijos savivaldybės, kaip kuriama ir tvarkoma miestų infrastruktūra, kaip sprendžiamos socialinės problemos”, - sakė mūsų rajono meras Valerijonas Kubilius.
Kuldiga “parduoda” jausmus Kaip ir visa Latvija, taip ir Kuldiga stovi ant reformų slenksčio – po rinkimų Latvijoje vietoje 500 savivaldybių turėtų likti 140. Kuldigoje po reformos vietoje 19 municipalitetų beliks 14. Viena iš priežasčių, kodėl nuspręsta stambinti savivaldybes, - ES lėšos: nedidelės savivaldybės, norinčios gauti finansavimą stambiems projektams įgyvendinti, vienos pačios yra nepajėgios to padaryti. Kuldiga – Vakarų Latvijos miestas, Kurzemės regiono centras, įsikūręs šalia Ventos upės, savo vagą pradedančios Lietuvoje, – turi 13 tūkst. gyventojų, rajone – 38 tūkst. Rajono biudžetą sudaro 12 mln. latų, arba 60 mln. litų. Didžioji dalis – 60 proc. – biudžeto atitenka švietimo reikmėms. Kuldigos savivaldybės administracija sėkmingai įgyvendino keletą projektų, kurių finansavimo didžiumą – iki 70 proc. – sudarė ES lėšos. Tai – naujos katilinės, naujos ligoninės, naujo sporto komplekso statyba, senovinio tilto atnaujinimas. Panaudojant savivaldybės ir Latvijos vyriausybės lėšas, pastatytas 40 butų daugiabutis socialiniam būstui skirti. Galvojama apie naujo vaikų darželio statybą. Jokios stambesnės pramonės neturinčioje Kuldigoje nedarbo lygis siekia 7 proc., tačiau per metus Kuldigą aplanko 0,5 mln. turistų. “Mes visada galvojame: kaip reikėtų “parduoti” savo miestą, kuris, kaip vienas mažiausių Europos miestelių, siekia patekti į UNESCO mažų regionų, vystančių turizmą, sąrašą, - kalbėjo Kuldigos turizmo ir informacijos centro direktorius Artis Gustavis. – Esame įsitikinę, jog atvykęs turistas turi pajausti kažką išskirtinio, ir tas išskirtinis jausmas turi lydėti visą viešnagės Kuldigoje laiką”. Išskirtinius jausmus turistas Kuldigoje gali pajausti ne tik dukart per metus, kai per patį plačiausią Europoje – 249 m ilgio – natūralų Ventos krioklį šokinėja neršti plaukiančios žuvys. “Krioklio žuvys kitaip neįveikia – tik jį peršokdamos. Vaizdas – neįtikėtinas”, - pasakojo A.Gustavis. Nepakartojamų įspūdžių turistui suteikia ir Kuldigos senamiestis su akmenų grindiniu bei Veneciją primenančiais vandens kanalais, tradicinė miesto šventė su pačiais įvairiausiais atrakcionais. “Kaip sukurti turizmo produktą, kad jis būtų perkamas? Pasukę galvą turistams siūlome jodinėjimą žirgais, sudarėme 7 tiltų programą jaunavedžiams, kuri, beje, yra labai populiari. Kuldiga gi yra tapusi Latvijos Holivudu – vien šiais metais čia buvo filmuojami 29 filmai. Tad kas gi nenorės pabūti ar nusifotografuoti ten, kur vaikščiojo žymūs aktoriai, o dekoracijomis yra virtęs pats miestas, - turizmo “produktus” pristatinėjo A.Gustavis. – Turistai yra pamėgę ir tarybinių automobilių sąskrydžius, populiarėja – ypač tarp olandų ir vokiečių – visureigių lenktynės pelkėse. Išnaudojame viską, ką turime, ir mums sekasi tai daryti”. Kuldigos senamiestyje nepamatysi nė vieno plastikinio lango. Tačiau senų namų – ir langai seni. Kad nebūtų sudarkytas 1378 m. įkurto miesto senamiestis, prie Kuldigos muziejaus ketinama įrengti dirbtuves, kuriose bus restauruoti visi senamiesčio langai ir durys. Ventspilis – ateities miestas Ventspilio – šešto pagal dydį ir šešto pagal įkūrimo datą – Latvijos miesto tvarka ir grožis apakinti gali ir daug mačiusį: visos miesto gatvės ir šaligatviai iškloti spalvotomis trinkelėmis, ne išimtis – ir krantinė, virtusi miesto gyventojų ir turistų pasivaikščiojimo vieta. Vaikštant krantine prieš akis – ne tik visas uosto darbas, bet ir įspūdingos augalų kompozicijos, atskiru simboliu tapusios karvės – skulptūros, miestui likusios po vieno iš meno simpoziumų. Dar – augalų skulptūros, gėlynai, gėlių laikrodis, valdomas iš kosmoso ir gėlėmis apsodinamas pagal sezoną. Miestas, turintis 43 tūkst. gyventojų, save vadina ateities miestu. Kad užtikrintų savo ateitį, Ventspilis prieš 10 metų įkūrė netgi savo aukštąją mokyklą, kurioje rengiami būsimi verslininkai, profesionalūs vertėjai ir informacinių technologijų specialistai. Šiais metais pradėti mokyti elektronikai, kurie, tikimasi, liks Ventspilyje, nes šis miestas turi ir savo elektronikos gamyklą, o iš tarybinės armijos likęs vienas stambiausių Šiaurės Europoje lokatorių panaudojamas mokslo tikslams. Su pasididžiavimu ventspiliečiai kalba ir apie tai, kad daug dirbama kosmoso srityje ir kad kitąmet į kosmosą iš Ventspilio pakils Indijos kosmonautai. Ventspilio miesto administracijoje kretingiškiai vėlgi išgirdo apie daugybę projektų – pradedant šilumos ūkio renovacija ir baigiant sporto kompleksais. Didžiuliai užmojai įgyvendinamai, panaudojant ES lėšas bei pritraukiant užsienio kapitalą. Prieš akis – vandens ūkio projektas, kurį įgyvendinant turi būti įrengti nauji vandens valymo ir nugeležinimo įrenginiai, įrengta bei rekonstruota vandentiekis ir kanalizacija 140 Ventspilio gatvių. Miesto valdžia ieško galimybių pasinaudoti ir ES fondais, statant naują vaikų darželį. Ventspilio parkai paversti aktyvaus poilsio zonomis: miestiečiai nemokamai gali naudotis sporto, vaikai – žaidimo įrenginiais. Parkuose daug skulptūrų – jos miestui lieka kaip dovana po menininkų simpoziumų, kuriuose jie kuria iš akmens, ištraukto iš jūros dugno, bei iš mieste nukirstų topolių. Šių medžių po truputį atsisakoma dėl pūkų ir didėjančio alergija sergančių žmonių skaičiaus. Vienas toks simpoziumas miestui kainuoja 20 tūkst. latų, arba 100 tūkst. litų. Beje, ventspiliečiai, kaip ir visi europiečiai, pajuto ir ekonominės krizės padarinius. Tie, kuriems reikia parduoti butą, apgailestauja, kad dviejų kambarių butas bekainuoja 20 tūkst. latų (100 tūkst. Lt), kai prieš kelis mėnesius toks būstas kainavo gerokai daugiau. Tačiau Ventspilyje yra kur kas didesnis vidutinis darbo užmokestis – jo dydis sudaro 600 eurų (apie 2 tūkst. Lt), kai vidutinė alga Latvijoje yra 540 eurų (apie 1, 8 tūkst. Lt). Ventspilis, kaip ir Kuldiga, daro viską, kad miestą lankytų turistai. Vienas iš sumanymų – atsiliepti į Europoje vykstančius karvių festivalius ir surengti panašų Ventspilyje. Per festivalį sukurtos karvių skulptūros liko Ventspilyje. “Miestui reikėjo akcento. Patrauklaus ir išskirtinio. Taip Ventspilyje atsirado karvės, tapusios simboliu, be kurio Ventspilio jau nebeįsivaizduojame”, - teigė gidė Iveta. Ventspilio valdžia neleido iš miesto išvežti statybų grunto: iš jo buvo supiltas kalnas slidinėti, ir dabar apie šį kalną susikūrė pramogų infrastruktūra – BMX-ininkų trasa, riedlenčių parkas, “miško kačių” trasa ir panašiai, o sniego patrankos garantuoja, jog sniego netrūks ir esant vienam laipsniui šilumos. Ventspilį, kaip ir Kuldigą, labiausiai lanko mūsų šalies turistai. Kai mūsiškių turistų klausiama, kas Ventspilyje yra negerai, šie atsaką: “Viskas yra gerai, tik lietuvių – per daug”. Taip ventspiliečiai juokauja, kai kalba apie turistų srautus į šį nuostabų, neįtikėtinomis idėjomis žavintį miestą. Kuris dar alsuoja hercogo Jakobo dvasia, kuriame dar tebekaukši amatininkų plaktukai, o kūrybos namuose “..,” (“Taškas, taškas ir kablelis”) miesto centre vasaromis savo šedevrus kuria Latvijos poetai, rašytojai ir vertėjai.
|
|
