Seniūnai - bejėgiai prieš griuvenas

Žmonės po plytą ištampė sovietmečiu statytas Nasrėnų veršides. Tačiau Kūlupėnų seniūnija negali imtis iniciatyvos sutvarkyti teritoriją, nes tai privalo padaryti statinio šeimininkas. Kol tikrieji šeimininkai nesirodo, griuvėsius „tvarko“ laikas – apneša žemėmis, ant kurių pamažėle suželia žolė.

Kretingos rajono seniūnijose iš sovietmečio užsiliko 48 statiniai – griuvenos: fermos, nebaigti statyti sandėliai, mechaninės dirbtuvės, kurie kaip galingos šmėklos riogso pakelėse ar gyvenviečių centruose. Todėl seniūnai suka galvas, kaip atsikratyti šių griuvenų, ir kiekvienas jų išeičių ieško savaip.

Daugiausia – net 22 - griūvančių žemės ūkio paskirties statinių išliko Imbarės, 17 - Žalgirio seniūnijoje. Darbėnų seniūnijoje liko 6 tokie statiniai, Kūlupėnų – 3, Salantų – 4. Kretingos mieste ir Kartenos seniūnijoje jų išvis nėra.

Dingo statinių šeimininkai

Oficialiai merdėjantys buvusių kolūkių statiniai turi savo šeimininkus. Tačiau „de facto“ tie šeimininkai savo turtu nesirūpina, o dažniausiai jų išvis nebėra įmanoma surasti.

„Prieš du dešimtmečius, pereinant iš valstiečių ūkių į bendroves, tie statiniai buvo privatizuojami už investicinius čekius ir pajus. Vieną fermą įsigydavo 50 ir daugiau darbuotojų. Tačiau 5 proc. privatizuojamo turto vertės reikėdavo padengti grynais pinigais. Niekas jų nenorėdavo sumokėti. Todėl privatizacija ėmė strigti, - bešeimininkių pastatų atsiradimo istoriją prisiminė Kūlupėnų seniūnas Algirdas Macius. – Buvo nuspręsta dalį kolūkių statinių parduoti už grynus pinigus ir iš jų padengti tuos 5 proc. Buvo skelbiami konkursai, - taip atsirado ir po vieną kai kurių statinių šeimininką“.

Tačiau statinius įsigiję šeimininkai dingo. Kūlupėnų veršidę įsigijo vilnietis verslininkas, o pirtį – klaipėdietis. Baublių kultūros namus įsigijęs klaipėdietis, anot Žalgirio seniūnijos seniūno Povilo Šližiaus, taip pat dingo. Vietiniai žmonės tuos pastatus patyliukais griovė, ardė, išsinešiojo viską, kas buvo įmanoma. Liko nuniokoti jų karkasai ir griuvėsių krūvos, kurių tvarkyti niekas nenori.

Tačiau, tvirtino seniūnai, savavališkai tvarkyti griuvėsių jie negalį – iš kažkur atsiradę šeimininkai gali juos paduoti į teismą, kad niokojamas jų turtas.

Yra žinoma, jog kai kuriose seniūnijose griuvenas, kaip statybos laužą, perka ūkininkai, kad išsipiltų kelius.

Nėra ką nubausti

„Nebeapsikenčiame tų griuvenų: gėda už jas ir prieš savo kaimo žmones, ir prieš svečius. Tų griuvenų apmažinome. Kai kuriais atvejais tenka užsimerkti, neva, nematyti, kas vyksta. Atseit - nežinau, kas ir kada jas nugriovė. O ką kita daryti?“ - retoriškai klausė A.Macius, manydamas, jog į problemą reikėtų pažvelgti Vyriausybės lygmeniu.

Anot Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto Antano Tamošausko, už netinkamą statinių priežiūrą šeimininkui galima skirti baudą iki 8 tūkst. Lt. „Tačiau tų šeimininkų pajininkų gali būti iki 50-ties, kuris iš jų prisiims atsakomybę? - kalbėjo A.Tamošauskas. - Duomenys apie oficialiai bešeimininkį turtą yra registruoti ir apskrities institucijose. Tačiau patį faktą turi nustatyti teismas“. „Per laiką tikrų griuvenų sąrašas mažėja: lieka tik pamatai. Jie apsineša žemėmis ir apauga žole. Jeigu statinys kelia pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, savininkų ieškome intensyviau“, - tikino A.Tamošauskas.

Darbėnų centre riogsantys išplėšti ir nudegę kultūros namai nepakliūva į griuvenų sąrašą. Pusė pastato priklauso Kretingos kultūros centrui, o kita pusė yra parduota. Anot A.Tamošausko, turėtų būti priimtas bendras Savivaldybės ir pastato savininko susitarimas dėl jo likimo – remontuoti ar nugriauti. Nugriovus kultūros namus, liktų sklypas gyvenamųjų namų kvartalui statyti.

• Rašyti komentarą (6)