Palangoje atidengta skulptūra vandeniui

Praėjusį penktadienį, minint Palangos centralizuoto vandentiekio įvedimo 100-ąsiais metines, J. Basanavičiaus alėjos prieigose buvo iškilmingai atidengta skulptūra, skirta vandeniui. Metalo skulptūrą-fontaną, vaizduojančią iš gelmių išnyrančias keturias gėlavandenes žuvis, sukūrė klaipėdietis menininkas Vytautas Balsys. Skulptūroje iškalti ir A.Sent–Egziuperi žodžiai apie vandens reikšmę gyvybei egzistuoti.

Atidengus skulptūrą–fontaną: (iš kairės) Palangos miesto meras Vytautas Stalmokas, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Stanislovas Benikasas, skulptūros autorius Vytautas Balsys ir bendrovės „Palangos vandenys“ vadovas Pranas Madzajus.

Skulptūrą iškilmingai atidengė, fontaną įjungė ir pirmieji gėlą gręžinio vandenį paragavo: skulptūros autorius V.Balsys, Palangos miesto meras Vytautas Stalmokas, bendrovės „Palangos vandenys“ vadovas Pranas Madzajus bei Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Stanislovas Benikasas.

Šis garbių vyrų ketvertas greta fontano pasodino ąžuoliuką, kuris simbolizuos grafų Tiškevičių puoselėtos kurorto plėtros tąsą. „Malonu prisiminti visus žmones, kurie stengėsi, kad kurorte būtų įprasmintas vanduo: pradedant grafais Tiškevičiais ir baigiant tais, kurie dirba šiandien“, - sveikinimo kalboje akcentavo V.Stalmokas.

Už pareikštą pasitikėjimą meniškai perteikti vandens svarbą kurorto vadovams padėkojo skulptorius V.Balsys. „Alsią vasaros dieną žmogus, prisėdęs prie skulptūros-fontano galės ne tik numalšinti troškulį, bet ir pamąstyti apie vandens reikšmę. Maždaug 1 milijardas žmonių žemėje kasdien stokoja gėlo vandens“, - samprotavo autorius.

Skulptūra–fontanas atidengta toje vietoje, kur prieš 100 metų grafo Felikso Tiškevičiaus rūpesčiu buvo išgręžtas artezinis gręžinys ir iš jo centralizuotai buvo pradėta tiekti vandenį: pirmiausia – į Kurhauzą bei netoliese esančias vilas „Basia“ ir „Zbyšekas“ (dabartinio skulptūrų parko vietoje). Vėliau vandentiekis buvo nutiestas išilgai Vytauto gatvės, kad pasiektų ir Tiškevičių rūmus.

Vėliau prie gręžinio prijungė „Gutmanienės elektrinę“, buvusią J.Basanavičiaus g. Nr.6 (dabartinė Sporto mokykla) ir sūrinę (dabartinio knygyno vietoje). Už vandenį grafams Tiškevičiams temokėjo tik elektrinės savininkė ponia Gutmanienė, o kiti vartotojai vandenį iš fontanu trykštančio gręžinio galėjo vežtis kibirais nemokamai.

Pirmasis Palangos gręžinys veikė iki 1956 m. Tais pačiais metais Plytų gatvėje buvo iškastas naujas gręžinys, ir vanduo pamažėle atėjo į privačius namus. Pagal išlikusius archyvinius duomenis, pirmąjį gręžinį Palangoje, kaip ir daugumoje Lietuvos miestų, išgręžė garsi tuo metu Karaliaučiaus firma „Bieske A.G.“. Anot P.Madzajaus, Palangos vandentiekis buvo trečiasis Lietuvoje, po Vilniaus ir Klaipėdos. Vilnius vandentiekį turėjo jau prieš 400 metų, o Klaipėda – XIX a. pradžioje.

„Džiugu, kad Palanga turi pirmąją Lietuvoje skulptūrą, skirtą vandeniui“, - sakė buvęs ilgametis Palangos vandens ūkio vadovas, Respublikos vandens tiekėjų asociacijos Garbės narys Vitalijus Litvaitis. Centralizuoto Palangos vandentiekio 100-mečio proga jis parengė ir išleido knygą apie kurorto vandentiekio istoriją.

• Rašyti komentarą (0)