Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Per šventą Pranciškų, po restauracijos atidengiant didįjį Kretingos bažnyčios altorių, aikštelė prieš altorių tapo didžių menininkų scena: čia griežė smuikininkas virtuozas Martynas Švėgžda von Bekkeris ir šoko Lietuvos baleto primadona Eglė Špokaitė. Beje, garsūs Lietuvos menininkai sykiu koncertavo pirmąsyk.

Prieš koncertą abu atlikėjai sutiko su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalinti mintimis, ką jiems reiškia koncertuoti netradicinėje, šv.Pranciškaus dvasios persmelktoje, erdvėje.

Lietuvos operos ir baleto teatro primadona Eglė Špokaitė sakė, jog ji vienodai vertina didžiųjų pasaulio miestų ir mažų miestelių publiką, ir bet kokią erdvę geba paversti scena.

Kiekvieną erdvę galima paversti scena

„Žinau, kad bažnyčioje bus marga publika. Ir aš būsiu tame margume, tarsi jo dalelė. Šis mano šokis nebus koncertas. Esu parengusi improvizuotą šokį pagal Martyno Švėgždos von Bekkerio atliekamą muziką: vaizduosiu švento Pranciškaus sielos atsiskyrimą nuo kūno. Ne kiekvienas mano, kaip balerinos, pasirodymas, yra nusilenkimas publikai. Ir meldžiuosi ne šokdama“, - kalbėjo E.Špokaitė.

Baleto žvaigždė sakė, jog į Kretingą ją pakvietė ne pranciškonai. Redakcijos žiniomis, lietuvių baleto žvaigždė į Kretingą atvyko Vilniaus „Lions“ klubo, kurio narė yra ir pati, kvietimu. „Nesu praktikuojanti katalikė. Ryšys su pranciškonais mane sieja tik tiek, kad gyvenu Vilniuje, greta Bernardinų bažnyčios“.

Paklausta, ar kada nors yra tekę šokti bažnyčioje, 32-jų balerina atsakė: „Tik Pažaislio festivalyje - aikštelėje priešais bažnyčią, iš kur gerai matėsi altorius. Altorius buvo arti, - patyriau neįprastą jausmą. Nežinau, ką žada šita erdvė, bet esu profesionalė, ir kiekvieną erdvę mintyse galiu paversti scena“.

E.Špokaitė atviravo, jog į Kretingą ji išvis atvyko pirmąkart ir dar nespėjo nieko pamatyti. Kretinga jai buvo tik trumpa stotelė koncertinėje veikloje: atvykusi praėjusio penktadienio popietę iš Vilniaus, vakare ji išvyko atgal. Rugsėjį ji šoko Suomijos, Baltarusijos, Varšuvos scenose. Lapkritį su Eimunto Nekrošiaus teatru ji išvyksta koncertuoti į Tbilisį, kur nepaisant įtemptos politinės situacijos, kultūrinis gyvenimas nesustojo.

Lietuvos operos ir baleto teatro primabalerina, sukūrusi kultinius vaidmenis - Odetos („Gulbių ežeras“), Žizelės („Žizel“), Mersedes („Don Kichotas“), Džiuljetos (“Romeo ir Džiuljeta“) bei gausybę kitų – yra pelniusi itin svarių vyriausybinių premijų ir tarptautinių apdovanojimų.

1996 m. jai buvo suteiktas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas bei Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 1997 m. – Lietuvos valstybinė premija. 2003 ir 2006 m. ji pelnė Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimą už geriausią darbą baleto ir šokio srityje.

Menininkė tikino, jog jos atvykimas koncertuoti į Kretingą būtų įmanomas ir kitąkart, jeigu tik būtų pakviesta. „Nevengiu mažų miestų scenų. Scenos dydis ir publikos įvairumas man nėra svarbu“, - akcentavo E.Špokaitė.

Laimė būti Pranciškaus aplinkoje

„Nesu sužvaigždėjęs ir prašau Dievo, kad taip neįvyktų. Ne Vilnius ir datos nulemia, kas yra kultūros sostinė, o žmonės. Man šįkart tokia sostinė yra Kretinga, nes jaučiu didžiausią palaimą būti toje erdvėje, kur jau prieš 800 metų sklandė Pranciškaus dvasia ir vyravo aukščiausia žmogaus kultūros samprata“, - kalbėjo Martynas Švėgžda von Bekkeris.

Muzikantas sakė, jog niekuomet nebuvo įsigilinęs į Šv.Pranciškaus maldą, bet perskaitęs ją Kretingos bažnyčioje, suprato, kad ji jam – labai artima ir sava. Todėl J.S.Bacho kūrinį, ilgiausią solo smuikui, kuriame užkoduota šio kompozitoriaus po žmonos mirties išgyventa meilė bei kančia, jis manė atliksiąs su naujai išgyventu patyrimu.

Jis tvirtino, jog kartu su Egle Špokaite koncertuoja pirmąsyk, nors abu mokėsi M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje: “Man norisi dėkoti Aukščiausiajam, kad jis mus suvedė. Aš dievinu Eglę, ji – pasaulinio garso žvaigždė“.

M.Švėgžda von Bekkeris sakė grojąs visokiose scenose, jam nėra skirtumo – išprusęs klausytojas ar ne. Meilė muzikai priklauso tik nuo vidinio žmogaus grožio. Todėl nevengiąs ir provincijos, ypač mėgstąs bendrauti su jaunuomene.

Martynas Švėgžda von Bekkeris sakė, jog į Kretingą, pravažiuodamas prošal, yra užsukęs prieš porą metų. Tuomet aplankė bažnyčią.

M. Švėgžda von Bekkeris gimė 1967 m. Smuiku groti pradėjo būdamas penkerių. Iš senelio grafo paveldėjęs titulą, , beveik 8 metus gyveno Paryžiuje. Į Vilnių grįžo 2003 m. Daug koncertuoja bei dėsto smuiką Muzikos ir teatro akademijoje. Meistriškumo mokęsis pas įžymius užsienio mokytojus, dabar ir pats dėsto Mstislavo Rostropovičiaus fondo kursuose Lietuvoje bei Danijos karališkojoje konservatorijoje, Lisabonos aukštojoje mokykloje ir kt.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas