|
|
|
Iš garsių pasaulio scenų – į Kretingą
Minint Tarptautinę muzikos dieną Kretingos kultūros centras dovanojo kretingiškiams itin vertingą dovaną: mūsų mieste koncertavo pasaulinio garso M.K.Čiurlionio kvartetas. Čiurlionio kvartetas, šiemet švenčiantis savo įkūrimo 40-metį, jubiliejinę koncertinę programą ir pradėjo būtent Kretingoje. Renginys buvo nemokamas, ir Kultūros centro parodų salė buvo perpildyta klausytojų.
Kvarteto nariai groja unikaliais XVIII a. italų meistrų pagamintais instrumentais. Nuo 2003 m. kvarteto sudėtis tokia: pirmuoju smuiku griežia Muzikos akademijos docentas Jonas Tankevičius, antruoju smuiku – tarptautinių konkursų laureatas Darius Dikšaitis, altu – Gediminas Dačinskas, violončele – Saulius Lipčius. S.Lipčius – vienintelis kvarteto senbuvis, grojantis nuo jo įsikūrimo pradžios. G.Dačinskas kvartete groja šeštus metus, ligi tol jis dirbo Austrijoje ir Vokietijoje. Prieš koncertą Kretingoje Saulius Lipčius sutiko pabendrauti ir su „Pajūrio naujienoms“. - Jums lenkiasi žiūrovai didžiosiose pasaulio scenose. Kodėl tokią svarbią savo profesinę šventę – Muzikos dieną - jūs esate ne Londono, Prahos, pagaliau, ne Vilniaus filharmonijos scenoje? Kodėl tokia garbė teko Kretingai? - Kvartetas myli Kretingą: nesyk esame koncertavę Tiškevičiaus rūmų salėse ir Žiemos sode, rečiau - Kultūros centre. Šis sezonas kvartetui – jubiliejinis, todėl stengsimės apvažiuoti visus Lietuvos miestus, į kuriuos būsime pakviesti. Kretingiškiai mus pasikvietė iš anksto pagal Lietuvos valstybinės filharmonijos renginių programą. - Ar jaučiate didelį skirtumą koncertuodami garsiose koncertų salėse, kur žmonės moka didžiulius pinigus, kad galėtų jus išgirsti, ir nedidelėje provincijos kultūros centro salėje, kur į nemokamą renginį susirenka įvairaus muzikinio skonio klausytojai? - Nėra jokio skirtumo: mus visuomet jungia kamerinė muzika. Mes negalime groti atmestinai, bet kaip, nes mes garsiname garbingą muzikos patriarcho M.K.Čiurlionio vardą. Be to, nesyk galėjome pajausti, kad mažuose miesteliuose publika - nuostabi, ji nuoširdžiau bei intuityviau jaučia muziką, negu rafinuota ir išpuikusi pasaulio turčių „grietinėlė“. - Kokią dalį jūsų repertuare sudaro M.K.Čiurlionio kūriniai? - Naujojo sezono programą ir pradedame M.K.Čiurlionio kūriniu kvartetui, parašytu Leipcige jo studijų metu. Nedaug jo ir tebuvo parašyta muzikos kvartetui, dalis kūrybos dingo per karą. Tačiau koncertuodami mes dažnai pristatome M.K.Čiurlionį, kaip iškiliausią Lietuvos menininką: pasakojame apie jį, grodami demonstruojame skaidres. Su Čiurlionio vardu mūsų ketveriukė keliauja nuo pat mokyklos suolo: visi esame baigę M.K.Čiurlionio menų gimnaziją. Šį vardą mums pirmiems sovietmečiu suteikė Kultūros ministerija ir Ministrų Taryba. Reikėjo gauti ir kompozitoriaus giminaičių sutikimą. Tuomet Čiurlionio vardas tebuvo suteiktas tik Čiurlionio dailės muziejui. Dabar – kiti laikai: įsisteigė įvairūs Čiurlionio vardo fondai, draugijos. - Interneto svetainėse nuskambėjo žinia, kad į koncertą Kretingoje yra pakviesti ir asmenys, esantys įkalinimo įstaigų įskaitoje. Ar jums žinoma, kad jūsų muzikos klausysis ir „blogiečiai“? - Mums skirtumo nėra: ar žmogus teistas, ar esantis įskaitoje. Nuo to, kaip mes su žmogumi surasime kontaktą per muziką, priklausys, ar tas žmogus savo širdies kampelyje sudaigins gėrio daigą. Nes toks daigas tūno kiekviename iš mūsų, net pačiame blogiausiame žmoguje. Ir jeigu mes sugebėsime tą daigą pakylėti, bus pati didžiausia mūsų sėkmė. Juk ir gydytojas, gydydamas žmogų, žino, kad pasveiks ne kiekvienas. Todėl mes, sakyčiau, ir esame tarytum tie „dvasios chirurgai“. Kvartetas – Lietuvos vardo vėliavnešys Keturis dešimtmečius muzikos specialistai M.K.Čiurlionio kvartetą laiko vienu išradingiausių, ekspresyviausių ir techniškai progresyviausių styginių ansamblių ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Jis susibūrė1968 m. 1989 m. kvartetui, vienam iš pirmųjų Lietuvos meno srityje, buvo suteikta Lietuvos nacionalinė premija. Kvartetas yra atlikęs per 4 tūkst. koncertų Lietuvoje ir daugelyje užsienio šalių: nuo Islandijos iki Japonijos, nuo Norvegijos iki Šiaurės Afrikos. Kvarteto repertuarą sudaro daugiau kaip 300 įvairaus stiliaus ir žanro kūrinių. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas klasikinei bei romantinei tradicijai. Kvartetas rengia naujas programas ir koncertų ciklus, kuriuose skamba J.Bramso, V.A.Mocarto, F.Šuberto, D.Šostakovičiaus, Lotynų Amerikos kompozitorių, lietuvių autorių kūriniai. Iš įspūdingiausių pastarųjų metų įvykių atlikėjai išskiria 2003 m. bendradarbiavimą su niujorkiečiu pianistu Levu Natochenny, įrašant Gustavo Malerio ir Alfredo Šnitkės kūrinius. 2005 m. kvartetui buvo itin sėkmingi: didelį publikos susidomėjimą sukėlė koncertai Japonijoje, pasaulinėje parodoje „EXPO Aichi“ bei kvarteto pristatymas pasaulinėje MIDEM mugėje Prancūzijoje. Ypatingo pripažinimo kvartetas sulaukė Londone, debiutavęs prestižinėje „Royal Festival Hall“ scenoje.
|
|
