Salantiškė užaugino burokus - mutantus

Salantiškė Marija Lyda Merkelienė stebėjosi jos žemėje, Erlėnų kaime, užaugusiais dviem burokais: raudonuoju burokėliu, svėrusiu 5,7 kg, ir kiaulės koją primenančiu pašariniu buroku. Pašarinis burokas svėrė 6,6 kg. Šias daržoves moteris per Moliūgo šventę panoro parodyti ir kitiems skaitytojams.

Pasidžiaugti neįtikėtino dydžio sunkiasvoriais burokais salantiškė Marija Lyda Merkelienė pasikvietė ir savo kaimyną Stasį Domarką.

„Niekuo jų nelaisčiau ir netręšiau. Žemės gabalą gavau iš draugės. Žemė, matyt, buvo gerai pailsėjusi. Kai atėjau rauti burokų, vieną jų tempiau tempiau, bet niekaip negalėjau išrauti. Kaip toj pasakoj apie ropę, - juokėsi Marija ir suskato rodyti daržoves galiūnes: - Pasišaukiau pagalbininką, ir štai – patys matot, kokius milžinus ištempėm“.

Moteris sakė, jog prieš kelerius metus savo darže, prie namų, auginusi ir moliūgus: „Visas daržas švytėjo nuo moliūgų galvų. Užaugo didumo net po pusę centnerio. Buvo labai gražu. Bet pagailo daržo: reikia gi ir kitų daržovių pasisodinti. O moliūgas ilgai gi nesilaiko: jį greitai reikia sudoroti. Išdalijau juos draugams , pažįstamiems“.

Ponia Marija sakė, jog ji norinti pasidalinti gamtos įdomybėmis su kitais žmonėms: „Juk tai – Dievulio dovana, nesvarbu, kad aš išroviau. Tegul visi pamato, kokių išdaigų būna gamtoje“.

Moteris mano, jog ši gamtos staigmena jai pateikta ne šiaip sau. Tai – lyg savotiška dovana, jos ir amžinatilsį jos vyro Julijono auksinių vestuvių proga. Jiedu šį lapkritį, 5 dieną, būtų kartu atšventę šią progą.

Prieš šešerius metus M.ir J.Merkelių šeima į Salantus atsikraustė iš Klaipėdos. Ji pati gimusi ir augusi Kretingoje. Sovietmečiu dirbo administratore Palangos viešbučiuose, regėjo daugybės tuometinių žvaigždžių privataus gyvenimo užkulisius. Prieš išeidama į pensiją ji buvo Klaipėdos sporto rūmų administratorė.

Marija Lyda išsipasakojo, kad jos vyras Julijonas prieš 5-erius metus pražuvęs miške. Tiesiog išėjo iš namų ir nebegrįžo. Surado jį tik po mėnesio. Moteris kvietė aiškiaregius, kurių buvo visokių. Tačiau tik vienas jų aiškiai pasakė: dabar nerasi, jis – po sniegu, ant kelmo matosi jo kepurė. Taip ir įvykę: eiguliai vyro kūną surado po trijų savaičių. Šalia mėtėsi jo kepurė.

Auksinių vestuvių proga M.L.Merkelienė rodė padariusi ir albumą, kuriame – ne vien nuotraukos, bet ir jos laiškai vyrui, rašyti jau po mirties. Moteris, rodydama praeities vaizdus, vis gyrė savo žmogų: koks geras jai buvęs, kartu užauginę tris sūnus. Visi jos šeimos vyrai – muzikalūs, apie juos nesyk rašę laikraščiai. Vaikai mokėsi muzikos mokykloje, o vyras – savamokslis. Vyras ir sūnūs grojo Klaipėdos pučiamųjų orkestre.

Anot moters, visą savo gyvenimą – nuo 16 metų iki pat pensijos Julijonas nekeitė darbovietės: 40 metų jis dirbo Klaipėdos laivų statykloje.

• Rašyti komentarą (4)