Kretinga buvo tapusi Lietuvos kultūros sostine

Praėjusio penktadienio vakarą, spalio 3-ąją, Kretingos bažnyčia tapo savotiška Lietuvos kultūros sostine: joje šoko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primadona Eglė Špokaitė, koncertavo žymus šalies vargonininkas Bernardas Vasiliauskas, griežė smuiko virtuozas Martynas Švėgžda von Bekkeris, dainavo berniukų choras „Ąžuoliukas“, grojo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos varinių pučiamųjų ansamblis. Tai buvo Kretingos pranciškonų dovana savo miestui.

Per šv.Pranciškaus iškilmes broliai pranciškonai laimino, laužė ir bendruomenei dalijo pašventintą duoną.

Spalio 3-ąją Kretingos pranciškonai drauge su parapijiečiais ir bendraminčiais šventė trigubą šventę: minėjo šv.Pranciškaus mirties dieną bei Pranciškonų ordino įkūrimo 800-ąsias metines, be to, šią dieną po ketverių metų restauravimo darbų buvo atidengtas didysis Kretingos katalikų bažnyčios altorius.

Atlikėjai parengė meninę programą - misteriją, vaizduojančią šv.Pranciškaus mirtį ir sielos perėjimą į kitą būseną. Programoje dalyvavo ir Kretingos kojūkininkai.

Kretingos bažnyčia tą vakarą netalpino visų norinčių į ją patekti žmonių. Pirmose eilėse sėdėjo apie 100 geradarių, kurie savo aukomis bei idėjomis rėmė didžiojo altoriaus restauravimo darbus bei jo atidengimo iškilmes.

Renginio režisierė – S.Šimkaus konservatorijos direktorės pavaduotoja Regina Baronienė - sakė, jog bendrystė su broliais pranciškonais ją bei Klaipėdos „Lions“ moterų klubo „Smiltė“ nares sieja jau kelerius metus. Šiemet gegužę jie kartu rengė ir „Vilties bėgimą“ Klaipėdoje.

Viena iš šventės mecenačių Aida Raimonda Pečeliūnienė sakė, jog pagalbą Kretingos bažnyčiai skiria todėl, kad čia šeimininkauja broliai pranciškonai. „Nuo brolių sklinda švento Pranciškaus charizma. Jie įkūnija meilę viskam, kas gyva: žmogui, augalui, gyvūnui. Todėl ir norisi savo darbais prisidėti prie jų darbų“.

A.R.Pečeliūnienė šventei sukūrė ir altoriaus uždangalą – ant šilko tapytą piešinį - sparnus. Tai - stilizuota sparnuoto ir ugninio serafimo pavidalu Pranciškui pasirodžiusio nukryžiuoto Kristaus vizija.

Iškilmingas šv.Mišias tądien aukojęs Lietuvos pranciškonų provincijos viceprovincijolas bei Kryžių kalno vienuolyno gvardijonas Linas Vodopjanovas pasveikino tuos, kurie nešioja Pranciškaus vardą, ir padėkojo visiems geradariams, kurie savo darbais, aukomis bei malda prisidėjo prie altoriaus restauravimo. Savo padėkos žodyje L.Vodopjanovas paminėjo ir buvusią Seimo narę Janę Narvilienę, kurios dėka restauravimo darbams buvo parūpinta valstybės lėšų.

L.Vodopjanovas, prieš ketverius metus buvęs Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonu, rūpinosi ir bažnyčios bei didžiojo altoriaus restauravimo darbais.

Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Sigitas Benediktas Jurčys kalbėjo: „Šiandien galime pamatyti altorių tokį, koks jis buvo prieš 400 metų, kokį skonį turėjo jo užsakovai – miesto įkūrėjai grafai Chodkevičiai. Jų užsakymą įvykdė iš Vakarų Europos atvykę meistrai. Galime pamatyti, kokia yra šiandienos ir viduramžių kultūrų bei skonių sankirta“.

Didysis Kretingos bažnyčios altorius yra aukščiausias Lietuvoje: jo aukštis – 16 m, plotis – 8 m. Altorius sudarytas iš trijų aukštų. Jį puošusios skulptūros buvo dengtos auksu bei sidabru. Kolonos nudažytos marmuro imitacija. Per 4 šimtmečius skulptūros buvo 8-9 kartus perdažytos įvairių spalvų aliejiniais dažais. Restauratoriai paliko zondus, kad norintys galėtų pamatyti, kiek skulptūros buvo uždažytos.

Per ketverius metus altorių atkūrė restauratorius iš Vilniaus Stasys Stanionis bei jo restauravimo ateljė specialistai.

• Rašyti komentarą (8)