Rudenį – nė žingsnio be šiltų batų, sausų kojinių ir šaliko

Peršalimų sezonas jau prasidėjo, tad nuo šiol nuolatiniais visų palydovais turėtų būti drėgmės nepraleidžiantys batai, šiltos kojinės, natūralaus pluošto šilti rūbai, šalikas ir karšta arbata.

Šeimos gydytoja Alma Albužienė atėjus rudeniui ragina ne tik iš spintos išsitraukti šiltus drabužius bei batus, bet ir stiprinti imuninę sistemą, grūdinti organizmą.

„Žmonės dar neįprato, kad vasara jau baigėsi ir reikia pradėti šiltai rengtis. Dirbantys žmonės ir vaikai dažniausiai suserga dėl kol kas dar nešildomų patalpų“, - sakė šeimos gydytoja Alma Albužienė.

Ji paragino rengtis atsakingai ir prisiminti, kad lauke – jau ruduo. Svarbiausia yra apsaugoti kojas ir kaklą – todėl itin atidžiai reikėtų pasirinkti drėgmės nepraleidžiančius batus, kaklą -apsivynioti šaliku ir jokiu būdu nevaikščioti atlapota striuke ar paltu. Vaikams būtina kepurė, gerai būtų pirštinės.

„Orams atšalus patarčiau nešioti kuo mažiau sintetikos. Kojinės, megztiniai turėtų būti medvilniniai, vilnoniai. Natūralūs pluoštai efektyviau apsaugo nuo drėgmės, kuri lenda visur, kur tik gali. Net jei lauke būsite minutę kitą, būtinai užsimeskite striukę ar šaliką, nes iš šiltos patalpos patekus į lauką galima kaip mat peršalti. Be abejo, norint išvengti peršalimo, gyvenamos, darbo patalpos turi būti šildomos. Tačiau tai nepriklauso nuo mūsų pačių. Vis dėlto, jei tik įmanoma, šildymo sezoną reiktų pradėti kuo anksčiau. Elektrinis ar koks kitoks šildytuvas – ne išeitis. Jis šildo tik vieną patalpą, todėl išėjus į nešildomą kambarį dėl temperatūrų skirtumo galima peršalti“, - pasakojo A.Albužienė.

Pasak gydytojos, šilta ir tinkama rudeniui apranga – ne vienintelė sąlyga, kurios reikia laikytis, siekiant išvengti peršalimo. Tinkama mityba ir vitaminai – tuo reiktų rūpintis ne tik rudenį, bet visus metus. Tada organizmas užsigrūdina ir tampa atsparesnis ligoms.

Gydytoja patarė valgyti tai, ką šiuo metu turime geriausio: soduose nokstančius obuolius, daržoves, uogas, medų, lietuvišką citrinas – svarainius. Nepakenks ir sintetiniai vitaminai, kurių vaistinėse gausu.

„Reikia nepatingėti ir keisti gyvenimo būdą – tinkamai apsirengus vaikščioti gryname ore, pasimankštinti, turėti dienos režimą. Nepamirškite vėdinti patalpų. Net jei lauke šalta, būtina nors kelioms minutėms praverti langą. Jei yra galimybė, palikite patalpą, kurioje esate, ir padarykite skersvėjį – tada greičiau pasikeičia oras. Patalpas reikia kuo dažniau valyti“, - kalbėjo A.Albužienė.

Nors nuo peršalimo ligų skiepų nėra, gydytoja patarė pasiskiepyti nuo gripo. Kasmet skiepijantis, stiprėja imunitetas.

„Yra apie 200 virusų rūšių, kurie gali sukelti ūmias kvėpavimo takų ligas. Neįmanoma nuo jų visų pasiskiepyti. Tačiau gydytojai pataria kasmet skiepytis nuo gripo. Skiepas ne tik apsaugo nuo šios sunkios ligos, bet ir stiprindamas imuniteto atsparumą padeda išvengti ir kitų peršalimo ligų. Spalis ir lapkritis yra patys tinkamiausi mėnesiai skiepams. Atsparumą ligai po skiepo organizmas įgyja po 3 savaičių, tad kuo anksčiau pasiskiepysite, tuo geriau“, - sakė A.Albužienė.

Vis dėlto, jei peršalimo išvengti nepavyko, - panikuoti nereikia: laikantis tinkamo, režimo liga pasitrauks per 3-5 dienas.

„Labai svarbu peršalus tinkamai sirgti. Ligonis, net jei ir neturi temperatūros, bet kosti ir sloguoja, turėtų būti kuo labiau izoliuotas. Tai reiškia, kad peršalus nereiktų eiti į darbą. Ne tik todėl, kad pats ligonis pailsėtų ir kuo greičiau pasveiktų, bet kad ir neužkrėstų kitų. Ūmūs peršalimo virusai plinta oru. Taigi darbe kitą žmogų galite apkrėsti net ir būdamas nuo jo 3 metrų atstumu. Mes nuolat lekiame ir skubame, neišsimiegame, dėl to mūsų organizmas ir taip būna pavargęs, o jei dar prisideda liga? Štai kodėl peršalus būtina pailsėti, daug miegoti ir nesikelti iš lovos“, - patarė gydytoja.

Peršalus labai svarbu nepulti vartoti antibiotikų – juos gydytojas skiria, jei yra rimtesnių ligos požymių. Esant paprastam peršalimui net nereiktų be reikalo rizikuoti ir vykti į gydymo įstaigą. Geriau ramiai ilsėtis namuose ir telefonu pasitarus su šeimos gydytoju gerti arbatas, įprastus vaistus nuo temperatūros.

„Įprastas peršalimas praeina per 2-3 dienas. Temperatūra yra natūrali organizmo reakcija į virusą. Nereikia pulti pirkti antibiotikų – jie gali ne tik nepadėti, bet dar ir pakenkti. Negalima savęs nualinti antibiotikais – organizmas pripranta ir kitą kartą jau reikės dar stipresnių vaistų“, - sakė A.Albužienė.

Tačiau ji patarė būtinai kreiptis į gydytojus, jei peršalimo simptomai nepraeina per 3-5 dienas. Paprastas peršalimas gali pasibaigti komplikacijomis, kurios kenkia širdžiai, inkstams.

„Geriau 2-3 dienas pagulėti ir pasigydyti namie bei neiti į darbą, negu paskui vargti kelias savaites su bėgančia nosimi, dusuliu ar galų gale komplikacijomis, kurios pasireiškia vėliau. Net ir į slogą nereiktų numoti ranka, atsakingai ją gydyti“, - kalbėjo gydytoja.

Sergantiems ji pataria ne tik vengti viešų vietų, lauko, bet ir nesportuoti, kuo daugiau gulėti, nesigydyti karšta pirtimi ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

• Rašyti komentarą (1)