|
|
|
Žinios paneigia mitus apie autizmą
Kretingiškė Bronislava Vaičienė augina autizmu sergančią 19-metę dukterį Eglę. Moteris tvirtino, jog medikai autizmą, kaip vieną sunkiausių asmenybės raidos sutrikimų, jai diagnozavo tik prieš dešimt metų, kuomet Lietuvoje apie šią ligą buvo sužinota plačiau. Ligi tol manyta Eglei esant proto negalią. „Buvo labai sunku: ir medikai nežinojo tikros ligos, ir visuomenėje tvyrojo neigiama nuomonė apie tėvus, auginančius „kitokius“ vaikus. O ką dar reiškia pačiam išgyventi kaltės jausmą, jau nekalbant apie tai, kad būti šalia tokio vaiko reikia geležinės kantrybės“, - atviravo B.Vaičienė, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kretingos viltis“ pirmininkė.
Nekildavo „Kodėlčiaus“ klausimai Eglė, anot B.Vaičienės, kitokia buvo nuo vaikystės. Tai ji pastebėjo nuo 9 mėnesių amžiaus. „Mergaitė staiga supykdavo, trankydavo galvelę. Žaislais ji nesidomėjo, nemėgo būti imama į glėbį. O rimtas signalas buvo tas, kad 2 metų amžiaus ji visiškai nustojo kalbėti, naktimis ją kankindavo nemiga“, - pasakojo moteris. Kai motina kreipėsi į gydytojus, šie ją ramino: neva kiti vaikai staiga prakalba ir penkerių metų. Nuo trejų metų Eglė lankė darželį. Tačiau ten mergaitės nemėgo: ji dergė į kelnytes, vengė bendravimo su kitais vaikais. Atsisėsdavo kampe viena: turėjo savo nuolatinę vietą ir tik sau įdomų užsiėmimą. Valgydavo ne bet kokį, o tik traškų maistą: traškučius, makaronus, džiūvėsius. Eglei niekada nekildavo „Kodėlčiaus“ klausimai: kas, kur, kodėl. Ji neatsiliepdavo kviečiama. Medikai įtarė, kad mergaitė negirdi. Tačiau paaiškėjo, kad uždėjus ausines su muzika, į ją ji gerai reaguoja. „Pirmoji autizmą įžvelgė Kretingos vaikų ugdymo centro logopedė Antanina Lukauskienė, po to diagnozę patvirtino Pedagoginės psichologinės tarnybos komanda. Sunkią autizmo formą patvirtino ir tuometinė Klaipėdos vaikų psichiatrė Teresė Ramanauskienė. „Viltis visuomet miršta paskutinė: ligi tol dar tikėjau, kad įvyks stebuklas ir mergaitė pasveiks. Buvo labai skaudu, kai netikėtai išgirdau, jog ji niekada su kitais vaikais neišeis į pirmą klasę, niekada neužsivilks išleistuvių suknelės, - širdies žaizdą vėl atvėrė motina. – Ligi 2 m. Eglei nesuaugo momenėlis, teko vartoti vaistus, dėl to sulėtėjo medžiagų apytaka. Buvo galvojama, kad tai ir galėjo paskatinti atsirasti autizmą“. Autizmas yra palengvinama liga Šeimoje, anot B.Vaičienės, kildavo įtampa, pyktis. Bet labiausiai slėgė nežinojimas, kaip elgtis su mergaite: pakviesta ji neatsiliepia, tačiau ją erzina nepatikęs garsas, kurio kiti nė negirdi – čepsėjimo, šlepečių šiurenimo, dantų krapštymo. Įsigilinusi į patinkančią veiklą, nuo jos nesitraukia visą dieną. Eglė greit supyksta, nekontroliuoja balso tono ir savo veiksmų, neturi laiko nuovokos. Moteris pati pradėjo domėtis ir gilintis į šią ligą. Įgytos žinios, kaip padėti ir vaikui, ir visai šeimai, kuri, beje, taip pat suserga, išstūmė kaltės jausmą ir išgąstį. B.Vaičienė ėmėsi visuomeninės veiklos, kad padėtų ir kitoms šeimoms – ji tapo proto negalią turinčių žmonių bendrijos vadove. „Atsiranda žinių, kuriomis norisi pasidalinti su kitais. Žinojimas padeda ir pačiam vaikui, ir visai šeimai. Autizmas yra nepagydoma, tačiau „gerėjanti“ liga. Ją galima palengvinti“, - teigė B.Vaičienė. Moteris sakė, jog dėl to ir dalijasi savo patirtimi, kad paskatintų kitus tėvus kuo anksčiau vežti nustatyti vaiko diagnozę. Nuo to lengviau bus ir vaikui, ir visai šeimai. Kretingos bendrijoje iš 50 proto negalią turinčių žmonių autizmas yra diagnozuotas 5 asmenims. Anot B.Vaičienės, autizmu sergančių vaikų tėvai patys turi orientuotis, kokius vaistus vaikui vartoti: „Gydytojas paskiria vaistus, tačiau vienądien vaikas ramus, o kitądien – agresyvus. Vieną kartą jam turi sugirdyti plečiančius, o kitą – raminančius vaistus“. Autizmu sergantys vaikai sau reikalauja ypatingo artimųjų dėmesio. Todėl kitiems vaikams tokioje šeimoje yra labai sunku. Septyneriais metais už Eglę vyresnis jos brolis jau gyvena savarankiškai. B.Vaičienė pasidžiaugė, jog jos šeima ligi šiol išbandymą atlaikė: nuolatinė atrama jai yra vyras Vytautas ir sesuo Zita. Kiekvienas autistas - individualybė Pasaulinio garso autizmo tyrinėtojas, Vaiko psichikos sveikatos centro Ilinojaus universitete Čikagoje direktorius, profesorius Benethas Leventhalis Klaipėdos universitete surengtoje konferencijoje tvirtino, jog paskelbdamas autizmo diagnozę, būtinai sukviečia šeimos artimuosius: „Paprašau jų: leiskit tėvams nors sykį per mėnesį atitrūkti nuo vaiko ir išvykti. Gyventi su tokiu vaiku yra tolygu jų žygdarbiui“. Profesorius akcentavo, jog neteisinga yra visuomenėje vis dar gyvuojanti nuomonė, jog autizmą savo elgesiu sukėlė blogi tėvai, juo serga labiau emociškai nestabilių šeimų vaikai ir kad iš autizmo yra „išaugama“. Šis sutrikimas išlieka visą gyvenimą, bet taikant tinkamą reabilitaciją, ligos požymių sumažėja. Kiekvienas autizmu sergantis vaikas yra individualus: nors ligos bruožai – panašūs, kiekvienas vystosi ir elgiasi skirtingai. Autizmas, anot B.Leventhalio, neturi tikslaus apibrėžimo: tai – vienas iš neuropsichiatrinių sutrikimų, atsirandančių vaikystėje. Autizmą nulemia genetiniai pakitimai: šią būseną sukuria 20 genų tarpusavio sąveika. Genetinius tyrinėjimus labai apsunkina tai, kad autistai neturi vaikų, o tėvai, pagimdę autistą, bijo turėti daugiau vaikų. Autizmas yra grupė sutrikimų, turinčių bendrų bruožų: tai - sutrikęs socialinis bendravimas, kalbos raidos problemos, netipiškas elgesys, agresija, vengimas akių kontakto, laiko suvokimo stoka. Išoriškai dauguma autistų atrodo ir vystosi fiziškai taip pat, kaip ir normalūs žmonės. Autistus pažįsta iš kino filmų Tarp autizmu sergančių žmonių yra ir tokių, kurie turi ypatingų gebėjimų, nes moka koncentruoti dėmesį tik į vieną dalyką. B.Leventhalis sakė žinąs vieną profesorę, kuri konstruoja įrenginius galvijų skerdykloms. Jos verslas išplito pasaulyje, o žodis tapo toks svarbus, kad jo paiso ir tokio masto kompanijos kaip „McDonald“. Tačiau visuomenėje visiškai adaptuojasi tik 10 proc. autistų. Autistą visuomenė šiandien labiau pažįsta iš kino filmų „Lietaus žmogus“ ar „Merkurijaus kodas“, negu nori matyti jį šalia savęs. Bet pasaulyje autizmo atvejų daugėja. Taip yra todėl, kad medicina žengia į priekį ir autizmas diagnozuojamas vis anksčiau. Autizmu sergantys žmonės sudaro 0,1 proc. visos populiacijos arba kas 1000 žmogus serga šia liga. Berniukai autizmu serga 4 kartus dažniau negu mergaitės. „Tėvai sutrikimą pastebi jau 18 mėnesių vaikui, tačiau bijo galutinės diagnozės. Tačiau praleisti diagnozę iki 4-5 m. amžiaus yra neatleistina. Užleistą vaiką ugdyti yra žymiai sudėtingiau“, - akcentavo profesorius. Dabar yra žinoma, kad autizmas yra dažnesnis už diabetą, vėžį ar Dauno sindromą. „Taigi problema yra, ir ji niekur nedings. Ji tik didės. Dabar svarbiausia – padėti vaikams. O artimiausiu metu, tikiuosi, atrasime ir ligos priežastis“, - patikino B.Leventhalis.
|
|
