|
|
|
Gyvūnai taip pat nusipelno išskirtinio dėmesio
Rytoj, spalio 4 dieną, minima Pasaulinė gyvūnijos ir šv.Pranciškaus Asyžiečio – legendinio visų gyvų žemės padarų globėjo - diena. “Šią dieną daugelyje šalių rodomas išskirtinis dėmesys gyvūnams: juos stengiamasi pamaloninti skanesniu ėdalu, jie neverčiami dirbti sunkių darbų, neskerdžiami, o gyvūnų eutanazija atliekama tik esant būtinybei. Lietuvoje Pasaulinė gyvūnų diena minėti pradėta prieš aštuonerius metus, tai yra nuo 2000-ųjų”, - priminė Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Dalia Baužienė.
VMVT kasmet, minint Pasaulinę gyvūnijos dieną, ženkleliu “Sekime šv.Pranciškaus pavyzdžiu” apdovanoja labiausiai gyvūnų globai nusipelniusius žmones. “Džiaugiuosi, kad ir Kretingos rajone yra žmonių, kurie, tarsi sekdami šio šventojo pavyzdžiu, myli ir globoja gyvūnus. Tai “Vienkiemio” šeimininkai Jolanda ir Algis Šoblinskai, Genovaitė Šunokienė iš Žibininkų, salantiškis Mindaugas Ivanauskas, - kalbėjo veterinarijos gydytoja. – Ūkinius gyvūnus – tuos, kurie auginami maistui, vilnai, odai, kailiui ir kt. – auginantys žmonės vėlgi stengiasi, kad tvartuose būtų tinkamas mikroklimatas, apšvietimas, visavertis pašaras, pasirūpina sergančiais ir sužeistais gyvūnais”. - O kokias problemas įžvelgiate, kai kalbama apie gyvūnų apsaugą? – “Pajūrio naujienos” paklausė D.Baužienės. - Remdamasi ES teisės aktais, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra parengusi gyvūnų globos, laikymo, priežiūros, šėrimo, transportavimo, skerdimo, apsaugos nuo blogos elgsenos su jais taisykles. Tačiau problemų dar esama. Europoje, taip pat ir Lietuvoje vištos dedeklės dar tebelaikomos prastesnėse sąlygose negu, pavyzdžiui, kiaulės ar karvės. Vištos laikomos nepagerinto tipo narvuose, kur vienai vištai tenka 550 kv. cm ploto. Tokio tipo narvuose apribojama paukščio judėjimo laisvė. Tad nuo 2012 metų vištos dedeklės turės būti laikomos tik pagerinto tipo narvuose, kuriuose vienai vištai tektų 750 kv. cm ploto, būtų įrengtos laktos tupėti, lizdas – kiaušiniams dėti, įrengta vieta su pakratais pasikapstyti. Blogai, kai gyvūnai vežami ilgais atstumais. Kelionės trunka po kelias dienas, vežant ankštose transporto priemonėse, jie pavargsta. Tokių ilgų pervežimų metu neužtikrinama gyvūnų gerovė, todėl nuo praėjusių metų įsigaliojo nauji reglamentai, pagal kuriuos sugriežtinti gyvūnų vežimo sąlygų reikalavimai. - Kokia Jūsų nuomonė dėl beglobių naminių gyvūnų – kačių, šunų, kurių lyg ir nemažėja? - Dėl to, kad vis dar nemažai esama benamių, valkataujančių šunų ir kačių, neretai esame kalti ir mes patys: tenkiname vaikų užgaidas turėti namuose gyvūnėlį, tačiau neįvertiname galimybių: ar bus laiko, vietos, lėšų jam išlaikyti. Nebereikalingu, atsibodusiu gyvūnu atsikratoma pačiu paprasčiausiu būdu – jis išmetamas į gatvę. Norint gyvūną, tegu ir patį mažiausią, laikyti namuose, reikia ir žinių. Jų neturint būna, kad gyvūnėlis jau pirmosiomis jo laikymo dienomis žūva. Ypač tai susiję su egzotiniais gyvūnais. Nereikėtų gyvūno dovanoti, neatsiklausus to, kam gyvūną norima dovanoti. Taip pat nereikėtų bandyti prisijaukinti laukinių gyvūnų – jie turi gyventi laisvėje. - Jūs, kaip veterinarijos specialistė, bei Jūsų kolegos ko gero dažnai išgirstate pastabų, jog reikia labiau rūpintis žmonėmis, o ne gyvūnais. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu? - Gyvūnai nekalti, kad mūsų šalis turi ekonominių bei socialinių sunkumų, neišspręstų problemų. Jie turi teisę gyventi žemėje, kaip ir kiekviena gyvybė. Gyvūnams turėtų būti suteiktos tokios teisės ir laisvės: turėti namus ir nesikankinti dėl temperatūros ar kokio fizinio diskomforto; turėti galimybę natūraliai vystytis ir elgtis pagal prigimtį; nekentėti skausmo nuo ligų ir žaizdų; nebadauti, gauti vandens ir kokybiško maisto; baigti gyvenimą be kančių. VMVT inspektoriai dažnai sulaukia pranešimų apie blogai prižiūrimus gyvūnus, ir tai rodo, jog gyvūnų gerovė – ne tik veterinarijos gydytojų, bet ir visuomenės reikalas, ir kad visuomenė nėra abejinga gyvūnų gerovei. - Kas būtų neteiktina daryti, kai kalbama apie gyvūnų gerovę? - Kartais gyvūnams pakenkiama ir dėl beribės meilės jiems. Rudenį ypač pavojinga šerti gulbes ir kitus vandeninius paukščius – jie turi jausti metų laikų pokytį, su juo susijusį lesalo stygių. Nejausdami alkio paukščiai praranda migracijos instinktą ir lieka žiemoti, o žiemą – išsenka ir neretai nugaišta. Niekas nesusimąsto apie paukščius ir tada, kai jie naudojami pramogos, pavyzdžiui, vestuvių ceremonijoms. Niekas nepagalvoja, ar paukščiai sugebės susirasti maisto, kur prisiglaus, kai atšals. Dekoratyviniai karveliai natūralioje aplinkoje prisitaiko sunkiai, neretai žūva. Bažnyčios šventoriuje esu mačiusi išsekusius, išsigandusius baltus karvelius, kurie tikriausiai buvo paleisti per vestuvių ceremoniją. Kažkam – akimirka džiaugsmo, o paukščiams – kančia. Taigi manyčiau, kad kiekvieno iš mūsų elgesys su gyvūnais turėtų būti paremtas moralinėmis nuostatomis.
|
|
