|
|
|
Vietoj vertingų akmenų sugrąžino nuolaužas
Rugsėjo pradžioje Darbėnų vidurinės mokyklos vadovai – direktorius Kazimieras Anužis ir ūkvedys Gediminas Rumbutis – „atsikratė“ mokyklos teritoriją puošusių akmenų: juos išvežė ir pardavė akmenkaliui iš Salantų Andriui Žilinskiui. Kilus mokytojų nepasitenkinimui, jie pažadėjo akmenis sugrąžinti. Deja, senieji akmenys į ankstesnes vietas taip ir nesugrįžo: vietoj jų buvo atvežta ir šalikelėje pamėtyta akmenų nuolaužų.
„Sakė, kad priveš akmenų kiek tik nori, taip ir padarė. Pririnko iš kažkur, atvežė ir pamėtė. Didžiųjų gražiųjų akmenų nebėra. Be to, pardavei ir – viskas. Kas tau juos begrąžins“, - kalbėjo mokytojai pensininkai Vytautas Vansavičius ir Antanas Laureckis, kurie prieš ketvirtį amžiaus į mokyklą patys vežė akmenis bei retus augalus ir dabar nesitaiksto su mokyklos turto parceliavimu. Mokytojai rodė vietas, kur stovėjo dideli dekoratyvūs akmenys. Jų vietoje nupjautoje vejoje tamsuoja juodi žemės plotai. Mokyklos direktorius Kazimieras Anužis, paklaustas, kodėl netesėjo viešai duoto žodžio – sugrąžinti akmenis į jų vietas, išsisuko: „Nei aš skaičiavau, nei aš žinau, kiek ir kokių akmenų buvo. Kaip iškeliavo, taip ir parkeliavo, jei kažkam tų akmenų labai jau reikia“. Jis sakė, jog už mokyklos teritorijos tvarkymą, taigi ir akmenis, yra atsakingas mokyklos ūkvedys Gediminas Rumbutis. „Ar aš begaliu atsiminti, kur koks akmuo stovėjo, - paklaustas, kodėl negrąžino didžiųjų ir retųjų akmenų, šokosi G.Rumbutis. Ir, rodydamas į apskaldytus akmenų luitus, replikavo. - Koks čia grožis iš tų akmenų, - jei mokytojai nori, galiu privežti jų dar daugiau“. Vertė abejoti, jog į žemę kone įaugęs ir apsamanojęs akmuo, kaip tvirtino ūkvedys, gali būti iš sugrąžintųjų atgal didžiųjų akmenų. Darbėniškiai piktinosi mokyklos akmenų išparceliavimo faktu, aktyviai pasisakydami „Pajūrio naujienų“ interneto svetainėje, tačiau viešai išsakyti savo nuomones vengė: matyt, mažame miestelyje žmonės labai susiję ir juos kausto baimė. Jokios savo nuomonės sakė neturintys: greta esančios parduotuvės „Berželis“ pardavėja, mokiniai, darželio darbuotojos. Beje, viena jų, kurios pavardė redakcijai žinoma, atviravo: „Mes nesikišam į mokyklos reikalus, nes darželis jai priklauso. Mokykloje yra du ponai: ką jie nori, tą ir daro“. Miestelyje pakalbintas Lazdininkų kapelos muzikantas, buvęs Darbėnų vidurinės mokyklos mokinys Raimondas Grabys sakė: „Dar negaliu patikėti: jeigu faktai yra tikri, ir prie akmenų išgrobstymo prisidėjo Kultūros centro Darbėnų filialo vadovas, su šia įstaiga nebenorėsiu turėti reikalų“. Darbėniškiai tėvas ir sūnus – Juozapas ir Valdas Zaborai – prisiminė, jog prieš porą dešimtmečių mokyklos teritorija atrodžiusi nepalyginamai gražiau. Dabar mokyklos vadovai, anot jų, pasielgė pagal marksistinį principą: seną pasaulį išardysim - naują pastatysim. „Prie mokyklos aplink akmenis buvo užsodinti gėlynai, greta jų – verkiantys gluosniai, reti medžiai. Du dešimtmečius jie netrukdė pjauti žolę, o dabar pamaišė. Gėlynus ir mokyklos šiltnamius patys mokiniai ravėdavome per biologijos pamokas ir praktinius darbus, - kalbėjo 1982 m. Darbėnų vidurinę mokyklą baigęs V.Zaboras. – Dabar kuria tautinę mokyklą. Bet ją kuria be darbo ir meilės. Dabar mokinių nepriversi dirbti: jie tik per pertraukas rūko už mokyklos. O ūkvedys su žoliapjove apeina teritoriją, ir - visa priežiūra“. Darbėnų seniūnijos seniūnas Edvardas Stalmokas sakė, jog jam buvo pranešta, kad akmenys išvežami. Vagystė jį papiktino: jis kalbėjęs su direktoriumi K.Anužiu ir ūkvedžiu G.Rumbučiu, - šie ir jam pažadėję akmenis grąžinti. „Kokius parvežė, nežinau, nes neįsiminiau ankstesnių, - teigė E.Stalmokas, patikindamas, jog Darbėnų vidurinė mokykla, jos finansinė ir ūkinė veikla yra ne seniūnijos, bet rajono Švietimo skyriaus, kuris atsako už pažeidimus, dalis. Rajono Švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė patikino, jog kiekvienos mokyklos vadovai atsako už savo ūkį ir pati mokyklos bendruomenė sprendžia, kaip tvarkyti teritoriją. „Nežinau tikrų faktų: pardavė akmenis ar ne. Jeigu pardavė, pinigus turėjo įnešti į mokyklos sąskaitą. Finansinė mokyklos kontrolė – Savivaldybės kontrolierių kompetencija. Tačiau bet kokiu atveju bendruomenei svarbius pokyčius direktorius turėjo su ja suderinti“, - teigė D.Martišauskienė.
|
|
