|
|
|
Srutų smarvė sklido po Kretingą
Į redakciją skambinę kretingiškiai piktinosi, jog praėjusią savaitę vos tvėrę nuo smarvės, kurią vėjai nešę nuo Kurmaičių paukštyno. Neįmanoma buvo vaikštinėti ne tik po „Vienkiemio“ teritoriją, - pradviso ir visa Kretinga iki pat Rotušės aikštės ir vandens bokšto. Kretingą pasiekė dvokas srutų, kurios buvo išvežamas iš bendrovės „Vievio paukštynas“ Kurmaičių filialo į du netoliese esančius rezervuarus po atviru dangumi. O iš jų srutos išpumpuojamos į ūkininko Broniaus Miliaus srutovežius ir išvežamos į jo laukus. Penktadienį srutomis buvo laistomi laukai, plytintys kitapus kaimo turizmo sodybos „Vienkiemis“. „Žemaičiai sako: kur - šūdas, ten – ir grūdas. Nebus mėšlo, nebus nei duonos, kiaušinių. Juk srutos – tai ne chemija, o natūrali trąša. Visi norim ekologiškų produktų, bet pykstam, jei mėšlas smirda. O jūs man pasakykit, kaip mėšlas gali nesmirdėti? Bet ir išpuikę tie miestiečiai“, - stebėjosi rezervuare praėjusį penktadienį dirbęs traktorininkas Jonas Rimkus. Tūbausiuose, kitoje Kurmaičių paukštyno pusėje, gyvenanti Rūta Zastartienė sakė: „Mes, kaimiečiai, esame pripratę prie kvapų: jei žemę dirbi, tai ir smirda. Juk žemę reikia tręšti: į laukus vežame ir savų gyvulių mėšlą“. Du Kurmaičių paukštyno saugyklų rezervuarai gretimame Tintelių kaime yra likę dar iš sovietinių laikų. Kiekvienas jų talpina po 2, 5 tūkst. tonų srutų. Iš paukštyno srutos čia atvežamos kasdien. „Per dieną atvežame apie 20 priekabų po 5 kub.m srutų, - vadinasi, kasdien į saugyklas suleidžiame maždaug po 100 kub.m srutų“, - kalbėjo traktorininkas Antanas Tiškus. Srutoms neleidžiama persisunkti per saugyklos kraštus. A.Tiškus sakė žinąs tik vieną atvejį, kai nuo liūčių srutos pasruvo ir išsiveržė per rezervuarų kraštus. Srutos savaime mažai tegaruoja, įprastai jų dvoko apylinkėse nesijaučia. Srutos ima stipriai dvokti jas sujudinus. Pastarąsias dvi savaites, vežant tręšti laukus, saugyklose srutos specialiai išmaišomos ir siurblių link sustumiamos traktoriumi. Taip srutas lengviau pumpuoti į srutovežius. „Šią savaitę jau baigsime srutomis tręšti B.Miliaus žemę. Srutas vežėme po visą apylinkę: „Vienkiemio“ link, į Padvarius ir kitus aplinkinius kaimus ligi pat Salantų“, - sakė J.Rimkus.
Ūkininkas B.Milius patikino, jog su „Vievio paukštyno“ Kurmaičių filialu yra sudaręs penkerių metų sutartį dėl srutų supirkimo ir realizavimo savo laukuose. Jie bendradarbiauja jau trečius metus. „Superku viską, ką paukštynas suveža į rezervuarus“, - teigė B.Milius. Paukštyno srutomis yra tręšiama apie 1 tūkst. ha ūkininko dirbamų laukų. Srutomis laukai masiškai yra tręšiami dukart per metus: pavasarį ir rudenį. Įprastai tuo metų laiku kretingiškius ir piktina nuo Kurmaičių sklindanti srutų smarvė. „Tačiau, prisipildžius rezervuarams, ūkininkas B.Milius srutas išveža į laukus ir dažniau. Jis superka visas paukštyno srutas. Per metus už jas sumoka apie 700 Lt“, - kalbėjo bendrovės „Vievio paukštynas“ Kurmaičių filialo direktorė Vilma Galminienė. Anot V.Galminienės, jų bendrovė laikosi privalomų aplinkosaugos reikalavimų, tačiau už ūkininko veiklą neatsako. Klaipėdos apskrities aplinkos apsaugos departamento Kretingos agentūros vadovas Ričardas Kašėta, paklaustas, ar yra kokie apribojimai pilant srutas į dirvą, pacitavo dokumento „Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti“ 21 punktą: „Organinės trąšos į dirvą neturi būti pilamos nuo gruodžio 1 iki balandžio 1 dienos, taip pat ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos dirvos. Rekomenduojama tręšti darbo dienomis“. R.Kašėta patikino, jog rajono Aplinkosaugos agentūra taip pat gavo signalų dėl srutų smarvės ir gamtosaugininkai buvo nuvykę į paukštyno mėšlides. „Kol mėšlas nejudinamas, jo paviršiuje nusistovi vanduo. Tačiau pradedant vežti į laukus, reikalaujama jį išjudinti. Jeigu vėjas pučia iš tos pusės, kvapą neša miesto link“, - aplinkosaugininkas darsyk užtikrino, jog aštrus srutų kvapas kretingiškiams periodiškai neišvengiamas.
|
|
