|
|
|
Susižavėję kopomis, vengrai negalėjo jų palikti
Kretingoje, Pranciškonų gimnazijos mokinių ir mokytojų namuose viešėjusi 42 vengrų delegacija iš Kiškunhalašo miesto pirmą kartą gyvenime skanavo kotletų, baisėjosi išvydę rūkančius paauglius ir susižavėję Kuršių nerija kelioms valandoms dingo kopose. Svečiai namo išsivežė Baltijos jūros vandens, smėlio ir prisiminimų apie draugiškus kretingiškius.
Pranciškonų gimnazija su Kiškunhalašo Szilady Aron gimnazija ryšius užmezgė prieš septynerius metus. Kretingiškiai jau ne kartą lankėsi Vengrijoje ir neliko skolingi šeimininkams – Pranciškonų gimnazijoje vengrų mokiniai viešėjo nebe pirmą kartą. „Vengrai, prieš atvykdami teiravosi, kada šilčiausias Baltijos jūros vanduo. Rugpjūčio vidurys vis dar buvo atostogų metas, todėl svečius priėmėme mėnesio pabaigoje. Vengrai turėjo puikią galimybę pamatyti, kaip mes minime Rugsėjo 1-ąją. Jie tokių iškilmių kaip mes neturi: mokslo metų pradžią pažymi dalyvaudami Mišiose, o rugsėjo 1 dieną jau turi normalias pamokas“, - pasakojo svečių priėmimą Kretingoje suorganizavusi geografijos mokytoja Danutė Vasiliauskienė. Didžiausią įspūdį vengrams paliko kopos Kuršių nerijoje. „Kai vengrai pamatė kopas, nebegalėjome jų iš ten išprašyti. Dingo jose kelioms valandoms ir negalėdami atsižavėti nulipo nuo kopų tik tada, kai jau reikėjo važiuoti namo“, - prisiminė D.Vasiliauskienė. Vengrai taip pat negalėjo atsidžiaugti Baltijos jūra – tokių vandens telkinių jų šalyje nėra. Vis dėlto maudytis svečiai neišdrįso: atvykę iš krašto, kur oro temperatūra tuo metu buvo 35 laipsniai karščio, jie nerizikavo maudytis esant 20-čiai laipsnių šilumos. „Jūra svečiams suteikė daugybę emocijų: jie grožėjosi, stebėjosi, nusiavę batus braidė, taškėsi, lietė smėlį. Kai kurie vengrai jūros vandens ir lietuviško pajūrio smėlio net vežėsi namo“, - pasakojo savo namuose priėmusi gyventi vengrą Eleonora Petronytė. „Vengrai Kretingoje neišbuvo nė savaitės, tačiau veiklos pilnos dienos išvargino. Todėl džiaugiausi tėvų ir mokytojų kantrybe, kad priėmė svečius savo namuose. Kad ir pavargę, mokiniai praėjus vos dviem valandoms po svečių išvykimo jau klausinėjo, kada patys važiuos į Vengriją“, - kalbėjo D.Vasiliauskienė. Savo namuose apgyvendinusios svečius merginos kalbėjo, kad tam rengėsi jau iš anksto: tvarkė kambarius, atlaisvino spintas, keitė patalus ir suko galvas, kuo pavaišinti svečius. „Vengrai valgo panašiai kaip ir mes. Tačiau pirmą kartą ragavo kotletų ir cepelinų. Tiesa, pastarieji ne itin sužavėjo“, - sakė Indrė Lapytė. Pasak kretingiškių, ne itin geru apetitu pasižymėję vengrai mielai valgė koldūnus ir picas bei anksti susiruošdavo miegoti. „Vengrai buvo įpratę prie režimo – dešimtą valandą vakaro jau būdavo lovose. Tiesa, tai nesutrukdė surengti keletą smagių vakaronių – šventėme sutiktuves ir išleistuves, paminėjome vienos vengrės gimtadienį. Sužavėjo tai, kad jie labai nusiteikę prieš rūkymą ir alkoholio vartojimą. Jie negalėjo atsistebėti, kai pamatė rūkančius bendraamžius“, - kalbėjo devintokės. Katalikiškoje reformatų gimnazijoje, iš kurios atvyko svečiai, už rūkymą ir gėrimą šalinama iš mokyklos. „Vengrų mokiniai labai griežtai išauklėti. Tačiau sąlygos jų ir mūsų mokykloje nelabai kuo ir skiriasi. Tik jų vertinimo sistema – penkiabalė. Jiems, kaip ir mums, mokytojai užduoda daug namų darbų, tenka mokytis ne vieną kalbą“, - pasakojo Greta Jurgutytė. Merginos pastebėjo, kad lietuviai angliškai kalba geriau, o štai Vengrijoje įprasta mokytis vokiečių, italų, ispanų kalbų. Vengrų mokiniai yra itin susidomėję šokiais bei sportu – neatsirado nė vieno, kuris neužsiimtų popamokine veikla. „Turėjome pasistengti, kad svečiai nenuobodžiautų. Jiems išvykus palaikome ryšius laiškais. Visi susižavėję prisimena Kretingą ir Lietuvą. Atsidėkodami už svetingą priėmimą naujieji draugai apdovanojo mus vengrišku vynu, šokoladu ir prieskoniais, iš kurių pagrindinis – aštrioji paprika. Mes skolingi irgi nelikome – padovanojome lietuviško šokolado, suvenyrų ir, žinoma, šakotį“, - sakė Jolanta Lauraitytė.
|
|
