|
|
|
Bandymas vogti iš namų – rimtas signalas tėvams
Į redakciją kreipėsi nežinioje atsidūrę tėvai: kaip reaguoti, kai atžala slapčia pasisavina šeimos pinigus ar brangenybes. Vaikai, augantys darniose ir pasiturinčiose šeimose, tėvams teisinasi vogę, nes „to paprašė draugai“. Viena moteris nustebo sužinojusi, kad jos dvylikametė dukra paėmė auksinę grandinėlę, kurią už 25 Lt pardavė lombarde. „Dukra pasakojo, kad „ką nors paimti“ paprašė 18 metų draugė, kuriai pinigų reikėjo cigaretėms. Gal taip dukra norėjo pasirodyti prieš drauges. Anksčiau panašių dalykų šeimoje nebuvo: nuo dukros neslėpėme nei dokumentų, nei pinigų. Jei paprašo, pinigų dukrai duodame. Su dukra gražiai sutariame, kalbėjomės ir apie šį atvejį. Dabar ji su tomis merginomis nebebendrauja“, - kalbėjo pašnekovė. Kitas tėvas sunerimo pastebėjęs, kad iš šeimos biudžeto dingo apie 2 tūkst. Lt. Jo dvylikametis sūnus prisipažino šią sumą slapčia išnešęs per savaitę. Pinigus berniukas išleido pramogaudamas su draugais, kuriuos dar ir pavaišindavo, apdalindavo dovanomis. Vaikas tėvui prisipažino, kad paimti pinigų paprašė autoritetu tapę vyresni draugai. „Juk tavo tėvas daug uždirba, argi negali paimti“, - draugų žodžius persakė dvylikametis. „Kaip apsaugoti vaiką nuo tokių kompanijų, kur kreiptis“, - svarstė vyras. Kaimynystėje gyvenantys vyresni, į nusikalstamumą linkę jaunuoliai gyvena apleistose šeimose, kur tėvai atžalomis nesirūpina. Tėvų ir vaikų pavardės redakcijai žinomos, tačiau neviešinamos dėl jų saugumo. Į policiją kreipiasi per vėlai Kretingos rajono policijos komisariato Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistės Gitanos Macienės teigimu, vaikų elgesiu nepatenkinti tėvai į policiją dažniausiai kreipiasi, kai problemos jau yra įsisenėjusios ir jas išspręsti – gerokai sudėtingiau. „Matyt, tėvai bijo policijos, jiems nesinori iš namų „nešti šiukšlių“. Tačiau 6-12 metų vaikas jau suvokia, kad vagia, ir tai slepia sąmoningai“, - sakė G.Macienė. Jos teigimu, nepilnamečių reikalais besirūpinantys policijos pareigūnai problemų į „mažas“ ir „dideles“ neskirsto, nė vienas komisariate apsilankęs žmogus nėra atstumiamas. Esant reikalui, pasiūloma psichologo pagalba. Pasak G.Macienės, pirmieji bandymai pavogti iš namų yra rimtas signalas tėvams. Tokia yra dažniausia nusikaltėlio „karjeros“ pradžia. Ypač reiktų susirūpinti, jei vagystės kartojasi. „Iš pradžių vaikas pabando pavogti nedaug pinigų. Jei niekas nepastebi ir nekreipia dėmesio, sumos didėja. Tėvų nebaudžiami vaikai pajunta laisvę ir vėliau ima vogti iš kitų žmonių, nusikaltimai sunkėja“, - sakė G.Macienė. Jei tėvai kreiptųsi, policijos pareigūnai pakonsultuotų, kaip jiems elgtis toliau, išsiaiškintų įvykio aplinkybes. „Ieškotume pinigų prašiusių jaunuolių, kalbėtume ir su jais, ir su jų tėvais. Kartais vaikui užtenka vien ateiti į policiją, tai veikia drausminančiai“, - pastebi pareigūnė. Jos teigimu, vaikų vagystėse iš namų slypi problemos šeimoje. „Tikriausiai vaikui trūksta dėmesio, jis jaučiasi vienišas, jei draugystę bando nupirkti pinigais. Tėvai apie tai turi kalbėtis su vaiku, aiškintis priežastis, parodyti, kad tai įskaudino šeimą. Vaikams reikia skirti daugiau dėmesio, kontroliuoti jų elgesį, domėtis, kaip leidžia laisvalaikį, su kuo bendrauja. Praverstų turėti sąrašą, kuriame – vaiko draugų vardai, pavardės, kontaktiniai duomenys. Vaikas, žinodamas, kad turės tėvams „atsiskaityti“, kur ir su kuo buvo, elgiasi drausmingiau“, - sakė G.Macienė. Problemos negalima ignoruoti Klaipėdoje įsikūrusio Dvasinės pagalbos jaunimui centro psichologė Jelena Dementjeva teigė, kad draugų reikalavimas duoti pinigų yra viena patyčių formų. Anot psichologės, svarbiausia – neignoruoti problemos. „Kaip vaikas turi jaustis, jei tėvai lyg ir žino, kad jis yra reketuojamas, tačiau nieko nedaro? Tikriausiai – klaikiai, nesaugiai, jis mano, jog taip elgtis yra normalu. Todėl būtina tėvams su vaiku kalbėtis, ieškoti poelgio priežasčių. Jei tėvai nepajėgia rasti priežasties, reikia konsultuotis su psichologu. Jiems vieno patarimo nėra – kiekvienos šeimos santykiai yra skirtingi“, - kalbėjo J.Dementjeva. Pats vaikas išspręsti tokios problemos nepajėgus, todėl tėvai turėtų įsikišti į jo ir draugų santykius, kalbėtis su kitais tėvais, mokytojais. Vaikus reiktų skatinti pasitikėti tėvais ir jiems atvirai papasakoti apie situaciją, pasidalinti išgyvenimais. J.Dementjevos teigimu, bausmes – tik ne fizines, galima taikyti kraštutiniais atvejais. „Pastebėta: kuo vaikas geriau sutaria su tėvais, tuo mažiau linkęs daryti teisinių prasižengimų. Tačiau nereikia ieškoti kaltų. Auklėjant vaikus klaidų pasitaiko visiems, svarbiausia – kaip jos sprendžiamos. Kalbant su vaiku pasakyti „negalima“ – neužtenka. Reikia pasiūlyti alternatyvą: kaip kokioje situacijoje elgtis, duoti pasirinkimą. Būtų idealu, jei mūsų atžalos bendrautų tik su pavyzdingais vaikais, tačiau neįmanoma sudaryti tokių sąlygų. Todėl vaikai mokomi patys atskirti gera nuo bloga“, - sakė J.Dementjeva. Pasak jos, dvylikamečiams draugai daro didelę įtaką. Galima spėti, kad iš namų vogdamas vaikas bijo prarasti „draugus“, nori jiems įtikti ir patikti, nepasitiki savimi. Tačiau kitiems pasakyti „ne“ ne visada moka ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Pasak J.Dementjevos, vaikams reiktų aiškinti, kuo draugystė yra grindžiama, ir kokį vaidmenį joje atlieka pinigai.
|
|
