Mokytis verta kiekvieną kalbą

Minint Europos kalbų dieną – rugsėjo 26-ąją – Kretingos pranciškonų gimnazijoje visą savaitę vyko įvairioms užsienio kalboms skirti renginiai. Apie kalbų mokymosi svarbą su gimnazijos mokiniais, mokytojais ir tėvais diskutavo Europos Komisijos vertinimo raštu padalinio atstovas Jonas Morkus bei Vilniaus Gėtės instituto ankstyvojo kalbos ugdymo ekspertas Andreas Rodenbeck.

Europos Komisijos vertinimo raštu padalinio atstovas Jonas Morkus kartu su Pranciškonų gimnazijos bendruomene diskutavo apie užsienio kalbų svarbą.

Svečiai dvi dienas su mokyklos bendruomene kalbėjo, kodėl verta mokytis kalbų, koks jų poreikis visuomenėje, kiek kalbų turėtų mokėti žmogus.

„Šiuo metu vienas svarbiausių Europos politikų diskusijų objektų – užsienio kalbos. Nemokant kalbų, nesivystytų tarptautinis verslas, dėl bendrų reikalų sunkiau susitartų skirtingos šalys, liktų daugybė nepriimtų sprendimų. O vertinant ne tokiu plačiu aspektu, nemokant užsienio kalbos paprasčiausia sunkiau gauti gerai apmokamą darbą“, - sakė J.Morkus.

Jo nuomone, labai didelis žingsnis į priekį yra sprendimas mokyklose įvesti ankstyvąjį kalbų mokymą. Vaikai užsienio kalbos pradės mokytis jau nuo antros klasės.

Pasak J.Morkaus, kuo anksčiau vaikas pradeda mokytis užsienio kalbos, tuo tobuliau ją įvaldo, per svetimą kalbą atranda naują požiūrį į pasaulį.

„Ankstyvas užsienio kalbos mokymas naudingas ir gimtajai kalbai tobulinti. Vaikas, mokydamasis užsienio kalbos, geriau pajaučia savo gimtosios kalbos niuansus ir ypatumus. Be to, atsiranda tolerancija kitoms kalboms“, - kalbėjo J.Morkus.

Anot jo, vaikas mokykloje be gimtosios kalbos turėtų mokytis dar dvi užsienio kalbas.

Jau ne vienerius metus mokymo įstaigose populiariausios yra anglų ir vokiečių kalbos.

„Be abejonės, praktiškai naudingos yra tarptautinio bendravimo kalbos – anglų, vokiečių, prancūzų. Tačiau, mano įsitikinimu, kiekviena kalba yra savaip naudinga. O naudingiausios - tos, kurias moki pats. Bet kada gali prireikti tos kalbos, kurią moki, todėl neverta svarstyti, apsimoka mokytos vienos ar kitos užsienio kalbos, ar ne. Kalba gali padėti gauti unikalią tarnybą, išvykti į egzotišką šalį, pradėti studijas užsienyje, yra ir daugybė kitų pliusų“, - sakė J.Morkus.

Jis pastebėjo, kad mokyklose vaikams trūksta motyvacijos mokytis. Vyrauja nuomonė, kad išmokti svetimą kalbą yra sunku. O dalis suaugusiųjų įsitikinę, jog mokykloje įgytų žinių pakanka, kad sulaukus vyresnio amžiaus lyg ir nebeapsimoka mokytis kalbų.

„Pasaulio statistika rodo, kad yra milijonai žmonių, kurie nemoka rašyti, bet puikiai kalba keliomis kalbomis. Nereikia jokio specialaus išsilavinimo, tereikia imti ir mokytis kalbų. Išsilavinęs žmogus turėtų mokėti 3-4 kalbas. Net ir darbininkams reiktų mokėti užsienio kalbą – juk tai gali būti galimybė gauti geresnę tarnybą“, - įsitikinęs J.Morkus.

Gimnazistų Prano Balsio ir Eglės Šimkutės nuomone, mokyklose užsienio kalbų mokymo lygis yra neblogas, tačiau trūksta praktinių įgūdžių.

„Gauname kokybiškas teorines žinias, tačiau trūksta bendravimo su užsienio šalimis. Neturime kaip pritaikyti įgytų žinių praktiškai“, - sakė P.Balsys.

Gimnazisto Pauliaus Balsio įsitikinimu, užsienio kalbų mokymo sistema Lietuvoje yra gera, tereikia tik noro mokytis.

„Viena didžiausių problemų yra ta, kad mokiniai nenori mokytis užsienio kalbos. Nežinau, kokių priemonių reiktų imtis, norint tai pakeisti. Galvoju, kad sugėdinimas būtų visai veiksmingas. Jei patenki tarp draugų, kurie moka užsienio kalbą ir dar sugėdina, kad pats nekalbi, manau, stimulas mokytis tikrai atsirastų“, - mano P.Balsys.

Suomijoje, siekiant paskatinti mokytis užsienio kalbų, buvo surengtas net specialus realybės šou.

„Šou vadinosi „Namas Italijoje“. Name buvo uždaryti žmonės, kurie nemoka italų kalbos. Tas, kuris svetimą kalbą išmoko greičiausiai ir parodė geriausias žinias, laimėjo pirmą vietą. Kalbų mokymasis šalyje ėmė pastebimai populiarėti“, - pasakojo J.Morkus.

• Rašyti komentarą (2)