Vudu lelija žydėjo vos porą dienų.

Prieš porą metų Klaipėdoje įvykusioje mugėje pamačiau gėlės gumbą, panašų į kardelio. Pardavėja paaiškino, jog tai esanti “lavongėlė”. Kadangi buvau skaičiusi apie šią gėlę ir nuotraukoje mačiusi jos nuostabų žiedą, tad nedvejodama nusipirkau.

Tačiau gėlės žiedas buvo kiek kitoks ir ne toks gražus, kaip matytas nuotraukoje. Vėliau nužydėjusi gėlė išleido didelį margą lapą. Pradėjus gelsti, jį nupjoviau, o gumbą išroviau.

Pavasarį pasodinau į gėlių puodą ir stebėjau, kaip auga daigas, primenantis vis storėjantį virbalą. Išsiskleidęs gėlės žiedas baisiai dvokė ir teko ją nešti į balkoną. Dvėselieną primenantis kvapas reikalingas musėms privilioti, kad jos apdulkintų žiedą.

Atėjus kitam pavasariui, gumbą pasodinau į daržą, tačiau gėlė nežydėjo, o tik išleido porą didelių margų lapų. Rudenį iškasusi gėlę nustebau – gumbas buvo didžiulis – gero kumščio dydžio ir apaugęs mažais “vaikais”. Vėliau išdžiūvusios žemės likučiai nukrito kartu su šaknimis.

Buvau skaičiusi, kad toks gumbas gali pražysti padėtas ant stalo. Gumbą padėjau ant palangės lėkštutėje. Po kiek laiko pasirodė daigas, kuris vėliau ėmė sparčiai augti. Gumbo nelaisčiau ir nepurškiau vandeniu. Juo žiedas augo, juo labiau raukšlėjosi ir mažėjo gumbas, tačiau šaknų neišleido. Vėliau žiedas, užaugęs 54 centimetrus, pradėjo po truputį skleistis, bet kvapas nebebuvo toks stiprus, kaip pražydus pirmą kartą. Gražus žiedas išsilaikė vos porą dienų. Literatūroje skaičiau, kad ši gėlė - sauromatum ir priklauso aroninių šeimai. Ji dar vadinama Vudu lelija. Teigiama, kad gėlė kilusi iš Himalajų.

Amerikoje šis keistas augalas sutapatinamas su vudu – afrikiečių kalinių slaptai praktikuota religija. Ji paremta protėvių dvasių tikėjimu, kad egzistuoja zombiai (gyvi numirėliai), ir magiškais ritualais.

Literatūroje nurodoma, jog žiemą gumbą reikia laikyti 8 – 10 laipsnių temperatūroje. Kambaryje pražydusiai gėlei reikalingas geras apšvietimas. Augant žiedui, gėlės patariama nelaistyti, nors ji auga ir vazone.

• Rašyti komentarą (6)