Kūlupėnų geležinkelio tilto remontą ketinama baigti per šių metų ketvirtąjį ketvirtį.

Lietuvos geležinkelių (LTG) grupės užsakymu, virš Salanto upės slėnio remontuojamas aukščiausiu ir antruoju pagal ilgį Žemaitijoje tituluojamas gelžbetoninis tiltas. Vieni jį vadina Sauserių, kiti – Kūlupėnų. Pasak kretingiškio istoriko Juliaus Kanarsko, vis dėlto teisingesnis pastarasis pavadinimas, toks jis yra užfiksuotas ir šalies Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre.

Prioritetas – saugumas

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Lietuvos geležinkelių komunikacijos partneris Domas Jurevičius, šiuo metu „LTG Infra“ eksploatuoja 353 įvairaus dydžio ir konstrukcijos tiltus, apie 40 proc., tai yra 141 jų yra pastatytas daugiau kaip prieš 100 metų, 132-jų tiltų amžius svyruoja nuo 60 iki 100 metų, o likusių 80-ies tarnavimo laikas siekia iki 60 metų. Tiltų ir kitų statinių būklę nuolat stebi techniniai prižiūrėtojai, pažaidas fiksuodami programėlėje, kurioje surinkti duomenys vėliau leidžia analizuoti nuotraukas ir pažaidas, sudaryti tiltų remonto reitingą ir laiku vykdyti priežiūros ir remonto darbus.

„Statinio saugumas yra vienas LTG grupės prioritetų“, – akcentavo D. Jurevičius. Kūlupėnų tiltą buvo būtina remontuoti pastebėjus jo pažaidas, kurios turi įtaką konstrukcijų ilgaamžiškumui, mažina laikančiųjų konstrukcinių elementų gyvavimo trukmę ir laikomąją galią.

Specializuotas paslaugas infrastruktūros, pramonės, energetikos ir kitų statinių statybos bei remonto projektuose paslaugas teikiantis rangovas Kauno UAB „Švykai“ darbus pradėjo vasarį, o baigti ketina per šių metų ketvirtąjį ketvirtį. Bus atliktas tilto jungiamųjų lakštų ir ryšių remontas, iš dalies pakeistos kniedės, įrengti ir sustiprinti papildomi ryšių elementai, išvalytos, suremontuotos, perdažytos tilto metalinių bei betoninių elementų atramos, atnaujinta viršutinė geležinkelio kelio konstrukcija. Projektas finansuojamas „LTG Infra“ bendrovės lėšomis – numatyta investuoti iki 2 milijonų eurų.

Kūlupėnų tiltas yra svarbioje geležinkelio Vilnius–Klaipėda linijoje, kuria vyksta intensyvus keleivių pervežimas maršrutu Vilnius– Klaipėda. Be to, tai – ir kultūros paveldo vertybė.

Vertybė – dviguba

Beveik 113 metrų ilgio ir 27,5 metro aukščio Kūlupėnų tiltas, pasak LTG komunikacijos partnerio D. Jurevičiaus, yra svarbioje IX B geležinkelio linijoje Vilnius–Klaipėda, užtikrinančioje pagrindinį susisiekimą su Klaipėdos jūrų uostu, šia linija taip pat vyksta intensyvus keleivių pervežimas maršrutu Vilnius– Klaipėda. Be to, tai ir kultūros paveldo vertybė, valstybės saugoma viešajam pažinimui.

Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas ne tiek išskyrė patį tiltą, kiek kažkada laikinąja sostinę Kauną su vieninteliu mūsų jūrų uostu Klaipėdoje sujungusį geležinkelį bei jo ekonominę reikšmę Žemaitijos regionui bei Lietuvai.

Geležinkelis buvo statomas dviem etapais. Ruožas Telšiai–Kretinga arba tiksliau Kužiai–Kretinga pirmiausia sujungė du lietuviškus „taškus“ – Kretingą ir Šiaulius. Geležinkelį atidarius, sutrumpėjo kelias vežamoms prekėms iš Klaipėdos uosto į laikinąją sostinę Kauną ir atvirkščiai, nebereikėjo, kaip anksčiau, žmonėms keliauti per Latvijos teritoriją.

Iš Telšių pro Plungę geležinkelis turėjo eiti iki Kretingos. Bet, gamtos kliūtimi tapus plačiam ir giliam Minijos slėniui, pagrindinį tiltą buvo svarstoma statyti per kur kas siauresnį Salantą. Tačiau vis tik apsispręsta geležinkelį tiesti per Kūlupėnų šiaurinį pakraštį, o ties riba su Asteikiais pastatyti ir Kartenos geležinkelio stotį. Tik 1975-aisiais ji buvo pervadita Kūlupėnų geležinkelio stotimi.

Nešė ekonominę naudą

Pasak J. Kanarsko, šios statybos suaktyvino regiono ekonominį gyvenimą: darbininkai algos gaudavo gerokai daugiau negu pas ūkininkus, todėl jauni vyrai uždarbiauti čia noriai plūsdavo iš visos Lietuvos. Pas kaimo gyventojus apsistoję iš Utenos apskrities atvykę vadinamieji kalamašnikai vienkinkiais vežimais, vadinamais „kalamaškomis“, iš geležinkelio trasos išvežiodavo žemes, o prie būsimo tilto sankasos gabeno molį. Atvykėliams, žinoma, reikėdavo ir pavalgyti, ir buities prekių nusipirkti. Pasinaudoję situacija, kai kurie kūlupėniškiai, kretingiškiai, salantiškiai šalia geležinkelio atidarė savo prekybos kioskus. O prieš karą kaimo žemėje, ties riba su Asteikiais, buvo pastatytas dar ir linų fabrikas, į kurį savo užaugintus linus suveždavo ūkininkai iš visos Lietuvos.

Pasak J. Kanarsko, tikrieji Kūlupėnai seniau plėtojosi daugiau į Salantų pusę. Tik, kai nutiesus geležinkelį, šalia stoties buvo pastatyti būstai darbininkams, atsiradus mokyklai, o vėliau – ir namams, skirtiems fabriko dirbantiesiems, atsirado pretekstas kurtis tokiai Kūlupėnų gyvenvietei, kokią mes ją matome šiandieną.

---

Gelžbetoninis Kūlupėnų tiltas ant dviejų mūro atramų pastatytas 1931–1932 m., tiesiant Telšių–Kretingos geležinkelio liniją, kuri sujungė laikinąją sostinę Kauną su jūrų uostu Klaipėda. Jo ilgis – 112,8 m, aukštis – 27,5 m, plotis – 5,20 m, važiuojamosios dalies plotis – 2,10 m.

Geležinkelį tiesė ir tiltą statė danų firma „Hojgaard ir Schultz“.

• Rašyti komentarą (0)