|
|
|
Pakvietė į konferenciją apie miegą
Pirmą kartą Kretingos rajono savivaldybės viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje tiek daug buvo kalbama apie miegą: čia įvyko UAB „Godana“ surengta konferencija „Pakalbėkime apie miegą“. Pranešimus skaitė medicinos psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė, mitybos pažangos konsultantė Ugnė Radzevičienė ir žolynų puoselėtoja, smilkalų ir bičių vaško žvakių kūrėja Modesta Genytė. Stresas ir nerimas – natūrali gyvenimo dalis Apie miego ir streso ryšį kalbėjusi lektorė ir medicinos psichologė Sonata Vizgaudienė paminėjo, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių susiduria su nemiga. Ir nors daugėja būdų ją įveikti, visgi tai – gana rimta problema. „Nors mes gyvename pakankamai patogiame pasaulyje, mums visuomet yra primetama, kad turime būti laimingi, gyventi labai gerai, kad turime būti ypatingame pasitenkinimo būvyje, kas iš tiesų yra neįmanoma. Pažvelgus į socialinius tinklus, daugumai kyla mintis, kad įmanoma gyventi be rūpesčių, nemažai keliauti, daug uždirbti ir ištisai būti laimingiems, bet taip nėra. Jei pažvelgtume atgal, tai evoliucijos eigoje žmogui niekas negarantavo, kad gimęs jis gyvens labai patogiai. Žmogus gimsta, kad išliktų, daugintųsi ir išlaikytų savo rūšį. Bet tobulėjant pasauliui, vystantis žmonijai, žmogus nori gyventi vis geriau, nutoldamas nuo natūralios jam skirtos gyvenimo dalies – ligų, rūpesčių, nelaimingų atsitikimų, mirties“, – kalbėjo medicinos psichologė, primindama, kad žmogaus gyvenime yra visko – tiek laimės, tiek nelaimių. Pasak lektorės, žmonės turėtų suprasti, kad stresas ir nerimas yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis. Taip pat paminėjo psichologinės higienos svarbą, įtaką miegui ir gyvenimo kokybei. Sunkiai toleruojamas stresas, dar vadinamas distresu, yra sunkiausiai pakeliami žmogaus išgyvenimai (procentais pažymėta gradacija): vaiko ar partnerio mirtis (100 proc.), skyrybos (73 proc.), rimta liga (53 proc.), darbo praradimas (47 proc.), išėjimas į pensiją (45 proc.), profesijos pakeitimas (36 proc.), ginčai su partneriu (35 proc.). Išgyvenus tokias situacijas žmogui sutrinka miegas, suprastėja gyvenimo kokybė, jam reikia laiko visa tai išgyventi ir atsigauti. Eustresas – tai pakylėtumas, kuris sukelia teigiamą stresą, bet individo organizmui tai taip pat yra stresas: įsimylėjimas ir vedybos (50 proc.), susitaikymas po išsiskyrimo (45 proc.), išėjimas į pensiją, kuris gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas potyris (45 proc.), kūdikio gimimas (39 proc.), namo pirkimas (31 proc.), paaukštinimas darbe (29 proc.), netikėta sėkmė (28 proc.) ir panašiai. Nemigos priežastys „Suaugusiam žmogui vidutiniškai miego reikia tarp 6 ir 8 valandų, maždaug 7,5 valandas per parą. Taip pat yra žmonių, kuriems gali užtekti 5 valandų, yra, kuriems reikia 9 ar daugiau valandų miego. Labai svarbu, kad miegas būtų nuoseklus, ir žmogus išmiegotų 3 miego fazes (viena miego fazė trunka 90–110 min), todėl maždaug 4 pirmosios miego valandos yra pačios svarbiausios. Paskui pereinama į sapnavimo fazes ir miegas tampa paviršutiniškas“, – sakė pašnekovė, priminusi, kad miegui įtakos turi amžius, hormoniniai svyravimai, lėtinės ligos ir kiti individualūs žmogaus organizmo ypatumai. Pasak lektorės, nemigos priežastys yra lėtinės ir trumpalaikės. Lėtines nemigos priežastis sukelia somatinės ligos, psichikos sutrikimai, vaistai ir psichoaktyvios medžiagos, ydinga elgsena, cirkadinio rimto sutrikimai, kiti miego sutrikimai (apnėja, periodiniai kojų judesiai) bei kiekvieno žmogaus individualus miegojimo ciklas (pvz., einama miegoti 3 val. nakties ir keliamasi apie 12 dienos). Trumpalaikės – tai tos priežastys, kuomet nemiga atsiranda trumpam: situacinis stresas, vietos ar aplinkos pokytis, laiko juostos pokyčiai, naujas darbo grafikas, trumpalaikė liga ir panašiai. Svarbiausios gero miego taisyklės Medicinos psichologė S. Vizgaudienė paminėjo svarbiausias gero miego taisykles. Tai yra – reguliarumas (eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu), miegoti, kai norisi (geriausias miegas, kai tikrai jaučiamas nuovargis ar mieguistumas), vengti kofeino ir nikotino prieš miegą (geriausia mažiausiai 4–6 val. iki miego laiko), vengti riebaus maisto prieš miegą (sveika subalansuota mityba padės miegoti gerai, riebus maistas gali pabloginti miego kokybę, o nieko nevalgius bus jaučiamas skrandžio dirginimas, todėl prieš miegą rekomenduojama išgerti stiklinę šilto vandens), pasirinkti tamsią, patogią miego aplinką (užtraukti užuolaidas, naudoti akių raištį, jei aplinkoje yra triukšmo – naudoti ausų kaiščius). Maisto medžiagos ir miego kokybė Apie mitybos ir miego sąsajas, jų svarbą kasdieniame gyvenime kalbėjo mitybos pažangos konsultantė Ugnė Radzevičienė, atkreipusi klausytojų dėmesį į pagrindinius fiziologinius kiekvieno žmogaus poreikius, kurie privalo būti patenkinti. „Mūsų elgsenai įtakos turi mityba, kadangi už kiekvieną procesą atsakingos smegenys, kurios duoda impulsą į mūsų požiūrį, į mūsų kontrolę, norint suvaldyti situaciją. Svarbu nebijoti ir nebėgti nuo problemos, o imti ją spręsti. Netgi išgirsta nelaukta diagnozė nėra nuosprendis“, – kalbėjo mitybos specialistė U. Radzevičienė, priminusi pagrindinius geros savijautos hormonus ir mitybos įtaką miego kokybei. Pasak specialistės, maisto medžiagos gerinančios miegą yra triptofanas (aminorūgštis, skatinanti serotonino ir melatonino gamybą, randama kalakutienoje, bananuose, pieno produktuose), magnis (mineralas, padedantis raumenų atsipalaidavimui ir nervų sistemos funkcijai, gaunamus iš migdolų, špinatų, ankštinių augalų), melatoninas (hormonas, reguliuojantis miego ciklą, randamas vyšniose, vynuogėse). Maisto produktai, kurių reikėtų vengti prieš miegą, yra kofeinas (stimuliatorius, randamas kavoje, arbatoje, šokolade, galintis sutrikdyti miego ciklą), alkoholis (nors gali padėti greičiau užmigti, bet sutrikdo miego struktūrą ir sumažina poilsio kokybę), riebus ir aštrus maistas (gali sukelti virškinimo problemas ir rėmenį, trukdantį miegui). Kvapų degustacija vidinei ramybei stiprinti Apie augalus ramiems sapnams, kurie padeda nusiraminti, atsipalaiduoti ir pasinerti į prisiminimus, bei poilsį pasakojo žolynų mylėtoja, smilkalų ir bičių vaško žvakių kūrėja Modesta Genytė. „Kretinga įžymi tuo, kad čia gyveno šventuoju paskelbtas Jurgis Pabrėža, kurio dvasia mane ir atvedė į šiuos kraštus, paakino daugiau domėtis augalais, jų savybėmis. Jurgis Pabrėža – vienuolis botanikas, žolininkas, labai šviesi asmenybė, anuomet besistengusi padėti žmonėms tiek fizine, tiek dvasine prasme“, – kalbėjo M. Genytė, pakvietusi visus dalyvius augalų, kurie šimtmečiais buvo naudojami sapnams raminti, emocinei pusiausvyrai atkurti ir vidinei ramybei stiprinti, degustacijai ir savo asmenybės pažinimui. Per konferenciją UAB „Godana“ atstovas Jokūbas Pocius teisingai į lektorių klausimus atsakiusius dalyvius apdovanojo dovanomis – pagrindinį prizą patalynės komplektą laimėjo iš Rietavo atvykusi sutuoktinių pora.
|
|
