|
|
|
Seniūnijų sporto žaidynės keičia formatą
Ką daryti su daug metų vykstančiomis sporto žaidynėmis, kai komandas surinkti tampa vis sudėtingiau? Seniūnų, sporto bendruomenės atstovų atsakymas išsirutuliojo Savivaldybėje surengtame pasitarime: nutarta, kad nuo šiol renginys vyks laisvu formatu, gegužės 17-ąją jis numatytas Salantuose. Įskaičiavus išlaidas teisėjų darbui ir prizams, iš biudžeto skirta apie 10 tūkst. eurų. Paliko laisvę rinktis Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė vicemerė Vaida Jakumienė, žaidynėse galiojo tam tikros taisyklės, būdavo privalomų rungčių. „Nutarėm to atsisakyti. Klubai, bendruomenės, pavieniai entuziastai bus kviečiami registruotis į tokias rungtis, į kokias jie nori“, – sakė ji. Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys pritarė: ypač sudėtinga būdavo rasti norinčiųjų dalyvauti ne tokiose populiariose varžybose, kaip krepšinio, futbolo ar tinklinio, o, pavyzdžiui, svarmenų kilnojimo, ypač – galiūnų ar virvės traukimo rungtyse. „Kartenos, Kūlupėnų komandos šiose rungtyse treniruojasi nuolat, o čia, būdavo, vyrų prašai maldauji: būkit geri, eikit virvę traukti... Nenorėdavo jie varžytis vos ne su profesionalais. Tie, kurie yra traukę, žino, kad po to dvi tris savaites raumenys dar skauda. O yra buvę, kad ir traumą žmonės patiria, tada kaltę pats jauti, kad dalyvauti prikalbinai“, – atviravo A. Poškys. Jo teigimu, dabartinė žaidynių koncepcija bus daug paprastesnė ir geresnė. Salantai raitojasi rankoves „Jau pradėjome ruoštis, mūsų neoficiali darbo grupė strateguoja planus“, – „Pajūrio naujienoms“ atskleidė Salantų seniūnė Jolanta Ažondenienė. Jos žodžiais, retai pasitaiko džiaugsmas mažam miestui, kaip Salantai, vienu metu pasitikti tiek daug svečių, todėl svarbiausias rūpestis – kad nuo renginio pradžios iki pabaigos kiekvienam čia būtų ir įdomu, ir įtrauku. Beveik nepasitaiko, kad į žaidynes pasivaržyti atvyktų vien tik sporto entuziastai, dažniausiai juos atlydi šeimos nariai. Todėl renginio šeimininkai stengsis, kad būtų galimybė nusipirkti įdomesnio maisto, kavos. Tiek mažesnių, tiek didesnių vaikų pramogoms pasiūlys batutus, suaugusiesiems – kitokių atrakcijų. „O gal kas nors dar nėra buvęs Salantuose arba seniai lankęsis? Gal nežino mūsų miesto istorinių įdomybių? Kadangi aš pati turiu gido licenciją, mielai pasiūlysiu ekskursiją, gal net ne vieną“, – žadėjo seniūnė. Ji taip pat yra tos nuomonės, kad sportininkai patys turi norėti dalyvauti vienoje ar kitoje rungtyje – tik tada žaidynės bus šventė. Pavyzdžiui, Salantuose ypač populiarus stalo tenisas – neabejodami savo entuziastais, salantiškiai panoro ir jį įtraukti į žaidynių programą. Miestas taip pat garsėja šachmatininkais, šaškininkais, tinklininkais. „O dėl rankos lenkimo ar virvės traukimo mes net nesukam galvos, orientuojamės ne į tai, ko neturime, bet į tai, kas yra mūsų stiprybės“, – sakė seniūnė. Organizatorių neliko, bet ne pasaulio pabaiga Tik trijose rajono seniūnijose – Kretingos, Kartenos ir Žalgirio – palikti toliau dirbti sporto organizatoriai, o kitose Savivaldybė šių pareigybių atsisakė. „Nekalbu už visus kolegas, bet, jeigu atvirai, aš nepajaučiau, kad jo nebėra“, – atviravo Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis. Anot jo, galbūt nuomonė būtų kitokia, jeigu sporto organizatoriai vykdytų pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, bet, deja, taip yra ne visur ir ne visada. „Aš taip pat neverkšlensiu, kad štai, kokia bėda ištiko! Kai vienos durys užsidarė – atsidarė kitos: žaidynių pobūdis pasikeitė, ir sportuojantys žmonės į varžybas registruosis savanoriškai, mes tik jiems priminsim, paskatinsim, pakviesim“, – kalbėjo J. Ažondenienė. Laimėjusi Kretingos rajono savivaldybės administracijos skelbtą konkursą, Kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąja specialiste pradėjo dirbti buvusi Kūlupėnų seniūnijos sporto organizatorė Dovilė Višinskienė. „Savivaldybė iš jos daug tikisi. Gabi jauna darbuotoja, žino, kokio sporto labiausiai kaime trūksta, kaip jį suaktyvinti“, – sakė vicemerė. Ir Visuomenės sveikatos biuras ateityje žadantis kur kas daugiau populiarių mankštų. O dauguma buvusių sporto organizatorių savo sporto klubus turi, gauna finansavimą, pagal panaudą naudojasi mokyklų salėmis, dalyvauja rajoninėse varžybose. V. Jakumienės žodžiais, vien dėl to, kad kartą per metus organizuojamoms seniūnijų sporto žaidynėms surinktų komandas, išlaikyti šias pareigybes tiesiog neapsimoka, juolab kad vienų darbas, kaip ir užsiminė R. Šakinis, buvo matomas, kitų – ne tiek. „Aš nebūčiau toks kategoriškas. Gal ir ne visada tiksliai šie žmonės „atidirbdavo“ valandas, bet seniūnijai, bendruomenei padėdavo ir vasarą per šventes organizuojant varžybas, kai reikėdavo, ir šiaip savaitgaliais“, – apie saviškius gerai atsiliepė A. Poškys. Vienoje didžiausių rajone Darbėnų seniūnijoje vienu sporto organizatoriaus etatu dalijosi du specialistai – be Rolando Juknevičiaus, Leonas Jazbutis, sportuojančius žmones telkęs Grūšlaukėje ir aplink. Tiesa, pastaruoju metu Grūšlaukės pusėje norinčiųjų draugauti su sportu pastebimai sumažėjo, A. Poškio žiniomis, šis klubas jau nė finansavimo paraiškos nebeteikė. „Viskas normalu, gyvuojam toliau, treniruojamės. Kad man nukrito našta ieškoti, kas per žaidynes trauks virvę, – gerai. Nieko bendro su ta sporto šaka neturintiems tikrai tai būdavo lažas“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbintas, sakė krepšinio, futbolo, tinklinio entuziastus subūrusio „Darbos“ sporto klubo vadovas R. Juknevičius.
|
|
