Dr. Dalia Martišauskienė ir dr. Kęstutis Trakšelys kartu išleido naują monografiją „Profesinio mokymo transformacija: pozityvūs pokyčiai ir nuolatinė kaita“ ir mano, kad jų mokslinis darbas turi išliekamąją vertę.

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius dr. Kęstutis Trakšelys parašė ir išleido monografiją „Profesinio mokymo transformacija: pozityvūs pokyčiai ir nuolatinė kaita“. Tai – jau trečiasis dviejų bendraautorių leidinys, mokslinis darbas, arba, kaip teigė patys autoriai, ilgametės akademinės ir praktinės patirties profesinio mokymo srityje rezultatas.

Kodėl būtina autorių bendrystė

Monografijoje nagrinėjami profesinio mokymo kokybės valdymo, strateginio planavimo, vadovavimo ir pedagoginių inovacijų aspektai, kurie padeda atskleisti šios srities tobulinimo perspektyvas. „Remiamės ne tik teorinėmis įžvalgomis, bet ir empiriniais tyrimais, leidžiančiais objektyviai vertinti profesinio mokymo sistemą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu“, – savo darbą apibendrino D. Martišauskienė ir K. Trakšelys.

Jie neslėpė, kad džiaugiasi ilgamete akademinio vaisingo bendradarbiavimo patirtimi. Mokslinis darbas „Profesinio mokymo transformacija: pozityvūs pokyčiai ir nuolatinė kaita“ – trečia jų bendra monografija: autoriai kartu išleidę dvi mokslo studijas, publikavę ne vieną dešimtį mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio moksliniuose žurnaluose. „Monografija – tai darbas ne tik ją parašyti. Ji yra nemažai kartų koreguojama, taisoma, papildoma. Taip pat visos monografijos yra recenzuojamos rašomos tematikos sričių profesionalų“, – D. Martišauskienė paminėjo, kad naujausią bendraautorių monografiją, apimančią švietimą ir vadybą, recenzavo prof. dr. Ligita Šimanskienė, Klaipėdos universiteto Vadybos katedros vedėja, ir prof. dr. Julija Melnikova, Klaipėdos universiteto Pedagogikos katedros profesorė.

Anot K. Trakšelio, poreikis parašyti monografiją atsiranda tada, kai yra prikaupiama mokslinės teorinės literatūros, nes tai – mokslinis darbas. „Kadangi mokslinė literatūra kinta, atsiranda nauji straipsniai, knygos, metodikos, tad ir kaupti medžiagą užtrunka pakankamai ilgą laiką. Kita vertus dažnai monografijose teoriniai autorių samprotavimai yra grindžiami ir tyrimais. Tad reikia ir juos atlikti pagal akademinius reikalavimus. Darbas ilgas, intensyvus, todėl ir autorių bendrystė būtina“, – įsitikinęs K. Trakšelys.

Kalba apie profesinio mokymo transformaciją

Paklausti, kodėl bendraautoriai savo monografijoje pasirinko kalbėti apie profesinio mokymo pokyčius ir kaitą, D. Martišauskienė ir K. Trakšelys teigė, kad profesinis mokymas yra viena svarbiausių švietimo sistemos grandžių, tiesiogiai prisidedanti prie darbo rinkos poreikių tenkinimo, ekonomikos augimo ir socialinės raidos. „Pastaraisiais dešimtmečiais ši sritis išgyvena reikšmingas transformacijas, kurias lemia globalizacijos, skaitmenizacijos ir technologinės pažangos procesai. Didėjant profesinio mokymo vaidmeniui švietimo politikoje, atsiranda naujų iššūkių ir galimybių, reikalaujančių gilesnės analizės ir mokslinių įžvalgų“, – D. Martišauskienė sakė, jog yra įsitikinusi, kad profesinis mokymas neturi apsiriboti tik formaliu žinių ir įgūdžių perdavimu – tai turėtų būti holistinis procesas, apimantis individualizuotą ugdymą, mokymosi visą gyvenimą principus ir aktyvų bendradarbiavimą su verslo sektoriumi.

„Savo akademinėje veikloje daug dėmesio skyrėme profesinio mokymo kokybės užtikrinimo ir strateginio valdymo, profesinių mokyklų patrauklumo klausimams, analizuodami, kaip švietimo politika, vadovų lyderystė ir pedagoginės praktikos daro įtaką mokinių rezultatams ir jų gebėjimams pasirengti darbo rinkai“, – kolegei paantrino K. Trakšelys.

Temos – pagal interesų sritis

Monografijos bendraautoriai pasidalino mintimis ir apie tai, kaip vis atsiranda temų moksliniams straipsniams, moksliniams darbams.

K. Trakšelio teigimu, mokslininkai ir akademiniai darbuotojai, turintys mokslo laipsnius, turi savo interesų sritis, į kurias gilinasi ilgus metus: „Įprastai interesų sritys lieka tos, kurių tematika rašė ir apgynė savo daktaro disertaciją. Iš esmės disertacija mokslininkui yra kaip vaikas – tai užaugintos idėjos, daug kartų kruopščiai peržiūrėtos, koreguotos, saugotos. Mokslininkai su disertacija ir jos idėja, tematika tarsi identifikuojasi ir „susigyvena“.

„Mano disertacija buvo apie kokybės vadybą, tad jau nuo 2010-ųjų tai ir yra mano pagrindinė interesų sritis. O kokybės vadyba apima daug kitų temų, potemių ir sričių, tad šalia kokybės vadybos atsirado ir švietimo vadyba, neformalusis suaugusiųjų švietimas. Tačiau noriu akcentuoti, kad tai nėra vien sausos akademinės teorinės žinios – jos be praktikos būtų visiškai bevertės“, – D. Martišauskienė pasidalino pastebėjimu, kad mokslinių interesų sritis nuolat pildoma praktiniais sprendimais, realiomis situacijomis ir jų modeliavimu. „Ilga vadybinė ir pedagoginė patirtis yra neįkainojama, perduodant patirtį studentams, mokslinių straipsnių ar kitų akademinių darbų skaitytojams“, – teigė ji.

Rengiant monografiją prisidėjo ir kolegos, recenzentai, tyrimų dalyviai, kiti, kurie savo žiniomis, patirtimi ir pastangomis padėjo atskleisti profesinio mokymo aktualijas, jo tobulinimo kryptis. Monografija jau yra jau įtraukta į privalomas bazes ir išsiųsta į bibliotekas.

„Džiaugiamės darbo rezultatu, juolab kad straipsniai, knygos yra svarbios ne tik mums patiems, bet ir turi išliekamąja vertę, nes visada pasako ką nors naujo“, – kalbėjo D. Martišauskienė ir K. Trakšelys.

• Rašyti komentarą (2)