Į inkilų kėlimo šventę Lenkimų poilsiavietėje buvo susirinkęs gausus būrys gamtos mylėtojų.

Valstybinių miškų urėdija praėjusį penktadienį gyventojus kvietė pasitikti iš šiltųjų kraštų namo sugrįžtančius paukščius – visoje Lietuvoje įvyko tradicinė miškininkų rankomis sukonstruotų inkilų kėlimo šventė. Tomo Zaleckio vadovaujamas Kretingos regioninis padalinys ją surengė Lenkimų poilsiavietėje Skuodo rajone.

Žinios iš trijų „stotelių“

Apie 200 čia susirinkusių gamtos mylėtojų iš Kretingos, Skuodo, Palangos savivaldybių, Šventosios pasveikino LR Seimo narė Violeta Turauskaitė ir Skuodo meras Stasys Gutautas. Lenkimų seniūnas Rimantas Mikšta papasakojo, ką reiškia jų gyvenvietės herbe pavaizduota auksinius sparnus išplėtusi pelėda – graikų išminties deivės Atėnės Paladės paukštis. Pasirodo, jis simbolizuoja šiose apylinkėse gimusius Lietuvos garsius mokslo atstovus – istoriką, rašytoją, tautinio atgimimo ideologą Simoną Daukantą ir vienuolį pranciškoną, botaniką, pamokslininką Jurgį Ambraziejų Pabrėžą. Kitas herbo simbolis – suapvalintu smaigaliu gegnė – tiesiogiai siejasi su vietovės geografiniu ypatumu, mat senasis Lenkimų kelias ėjęs lanku aplink mišką.

Daug įdomaus renginio dalyviai išgirdo trijose paruoštose „stotelėse“, į kurias pakvietė kretingiškė urėdijos miško auginimo specialistė Gražina Banienė. Pirmojoje miško apsaugos specialistas Vytenis Poškus parodė, kaip teisingai valyti inkilus – jeigu nebus išvalyti, jie liks tušti, taip pat supažindino su inkilų rūšimis, kokie pritaikyti skirtingiems paukščiams.

Šventės dalyvius pasveikino Seimo narė Violeta Turauskaitė. Šalia jos – miško auginimo specialistė Gražina Banienė ir Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis.

Svarbu inkilams naudoti natūralias medžiagas – neobliuotas, nedažytas lentas, į kurias paukščių jaunikliai lengviau įsikabins. Iškelto inkilo landa turėtų būti atsukta į rytus arba pietus – tokiuose paukščiai greičiau įsikurs. Laktos negalima pritvirtinti prie inkilo landos, nes jomis pasinaudos ir nekviesti svečiai – plėšrūnai kiaunės, netgi kiti paukščiai, pavyzdžiui, geniai. Šie miško sanitarais vadinami sparnuočiai landas gali praplatinti, o tai kelia pavojų nameliuose apsigyvenusiems ir perintiems paukščiams. Miškininkai rekomenduoja inkilo angą sustiprinti papildoma skardine apsauga, kad genio snapas negalėtų prakalti.

Iškeltas inkilas turi laikytis tvirtai, nesiūbuoti vėjyje. Geriausia jį tvirtinti ne medžių šakų tankmėje, o atviresnėje, patogiau priskristi vietoje, maždaug 3–4 metrų aukštyje.

Antroje stotelėje Vaineikių girininkijos girininkas Tomas Čepauskas papasakojo, kuo ypatingi žinduoliams skirti inkilai, trečioje T. Zeleckis labiausiai akcentavo pelėdas – kokių inkilų šiems paukščiams reikia ir kur kabinti, kaip paruošti.

Apie europiniam plačiaausiui, šikšniukams, nakvišoms skirtus inkilus, kuo jie ypatingi, papasakojo Vaineikių girininkijos girininkas Tomas Čepauskas.

Pačiai smulkiausiai, žvirblinei, pelėdai tinka inkilas šiek tiek didesnis už varnėno inkilą, o štai stambesnėms pelėdų rūšims – naminei ar uralinei – namai turi būti daugiau kaip pusės metro aukščio ir apie 40 cm pločio. Tokius didelius inkilus miškininkai pataria kelti dideliuose miško masyvuose, brandžiuose medynuose, kur daugiausia veisiasi pelėdos. Galima kelti ir šalia miško laukymių ar didesnių miško aikščių – pelėdos dažnai maisto ieško atviresnėse vietose. Inkilas taip pat turi būti gerai pritvirtintas ir nesiūbuoti, priskridimo prie landos negali užstoti šakos. Geriausia pelėdos būstą kabinti ne žemiau, kaip 5 metrai nuo žemės.

Tradicijai – per 100 metų

Lenkimų poilsiavietėje šįkart iš viso buvo iškabinta keliolika inkilų, nes, pasirodo, paukščiai, ypač smulkieji, išskyrus varnėnus, tankios kaimynystės nemėgsta. Tad šventės dalyvių atsivežtiems mokyklose arba namuose su tėvais pagamintiems inkilams miškininkai vietą pažadėjo rasti Skuodo, Kretingos ir Klaipėdos rajono miškuose.

Netrūko atrakcijų – pasieniečiai visus vaišino koše ir arbata, mobiliaisiais telefonais nuskaičius ant informacinių plakatų išspausdintus QR kodus, buvo gera proga ne tik plačiau sužinoti apie dominančius paukščius, bet pasiklausyti ir jų balsų.

Kelti inkilus sugrįžtantiems sparnuočiams prieš daugiau nei 100 m. sugalvojo profesorius Tadas Ivanauskas, o dabar, anot G. Banienės, kasmetinę tradiciją tęsia miškininkai, gamtininkai, mokiniai ir kiti gamtos mylėtojai.

• Rašyti komentarą (0)