Pedagogas Darius Petreikis, perduodamas bibliotekai leidinius, sakė, kad niekas kitas labiau nepasirūpins šiais istoriniais leidiniais negu biblioteka, ir prašė, kad jie, ypač „Senas Auksa Altorius“, atsiradus galimybei, būtų restauruotas.

Viskas prasidėjo nuo vienos neįkainojamos knygos, kurią tvarkydamas namo palėpę Šventojoje rado Klaidas Mačernis, – originalaus religinio švietimo Motiejaus Valančiaus veikalo „Prade ir iszsiplietimas kataliku tikieima“ (1864). Supratęs šios knygos vertę, Klaidas Mačernis nusprendė ją padovanoti Kretingos Motiejaus Valančiaus vardo viešajai bibliotekai, kad ji būtų išsaugota ateities kartoms.

Paviešinta istorija netikėtai įgavo plačią reikšmę – nė pats Klaidas net nesitikėjo, kad ši gerumo akcija paskatins kitus žmones prisiminti savo knygų lentynas, peržvelgti jas ir galbūt padovanoti bibliotekai knygas, kurios buvo brangios jų artimiesiems ar atrastos panašiu būdu. Taip į biblioteką atkeliavo Motiejaus Valančiaus veikalai, jo leidimu išleistos knygos, ne mažiau bibliotekai svarbi 1869 m. leidimo Biblija ir kt.

Ši gerumo banga sklinda toliau. Kretingos rajono tarybos narys, istorijos mokytojas Darius Petreikis apsisprendė papildyti bibliotekos fondus tomis knygomis, kurios jam buvo labai svarbios, tačiau prieinamos tik nedidelei žmonių grupei, t. y. asmeniniam naudojimui. Kadangi D. Petreikis jau buvo perskaitęs ir išanalizavęs šiuos leidinius, nusprendė, kad niekas kitas taip, kaip biblioteka, nepasirūpins šiais vertingais istorijos šaltiniais – kai kurie iš jų gyvuoja jau trečią šimtmetį.

Pedagogo rūpesčiu, bibliotekos fondus papildė vienas seniausių originalų – 1852 m. išleistas „Senas Auksa Altorius arba surynkimas iwayriun maldun yr giemiun, diewabajmingam katalikuy wysokiunsy atisyejimunsy reykalingu“. Maldaknygę reikia restauruoti, nes jos viršelis suplyšęs, tačiau lapai sveiki ir tekstas gerai įskaitomas. Taip pat joje yra dar keli lapai iš kito leidinio, kurių turinys leidžia manyti tai irgi buvus maldynėliu, o tarp lapų slėpėsi škaplieriaus detalė. Antrasis padovanotas leidinys „Auksa Altorius, senas ir naujas arba didžiausis skarbas diel dusziu Krikszczionu, su pridejmu wisokiu maldu“ yra „jaunesnis“, išleistas 1879 m. Juozapo Zavadzkio spaustuvėje Vilniuje. Šis leidinys labai gerai išsilaikęs, o tarp puslapių jame rastas 1981 m. rugpjūčio 7 d. sieninio kalendoriaus lapelis ir trys šventi paveikslėliai, kurių viename yra įrašas „Atmintis Pirmųjų Šventų mišių atlaikytų Kunigo Kosto Daukanto Gadūnava Bažnyčioje 1925 m. birželio mėn. .... d.“. Šį leidinį Darius Petreikis įsigijo Rietavo turguje. Tarp dovanotųjų yra ir maldų knyga be pirmojo puslapio – „Giesmės per szventus Adventus“. Jos metų nustatyti kol kas nepavyko, bet iš įrašo paskutiniame lape „O. S.... (pavardė neįkaitoma) Jurbarkas“ galima spręsti, kad kažkuriuo metu ji priklausė Jurbarke gyvenusiai moteriai. Dar vienas unikalus leidinys – vokiečių kalba. 1935 m. Štutgarte išleistas „Die Bibel oder die ganze Heilige Schrift des Alten und Neuen Testaments“.

Padovanotame D. Petreikio rinkinyje dar yra: „D.L.K Vytauto didž. 500 m. jo mirties sukaktuvėms paminėti Albumėlis 1930–1940 m.“, „Kalendorius“ (1942 m.), iš atskirų žurnalų surištas „Ūkininko knyginėlis“ (1928 m.), A. Merkelio „Jaunoji Lietuva“ (1932 m.), „Knygnešys: 1864–1904 (I dalis), išleistas 1926 m. Kaune, žurnalai „Karys“ ir atskiri jo lapai bei „Trimitas“, pirmasis laikraščio „Varpas“ (1889, sausis) faksimilinis atspaudas, skirtas žurnalo 100-osioms metinėms ir V. Kudirkos 130-osioms gimimo metinėms, atspaustas 1988 m., tačiau atrodantis lyg originalas. Prie visų leidinių rastas atvirukas „Wilno. Trzy krzyże“ [be metų]. Atviruke nufotografuoti kryžiai yra aptverti spygliuota viela, ir tai leidžia manyti, kad jie fotografuoti pokario metais, iki 1950-ųjų.

Šie leidiniai yra vertingi ne tik Kretingos bibliotekai, bet ir visai mūsų kultūrai, istorijai. Jie saugo tekstus ir atsiminimus, kurie suformavo mūsų tautos tapatumą. Kiekviena knyga pasakoja unikalią istoriją, kurią būtina išsaugoti ateičiai.

Dovanodami istorinio laikotarpio knygas bibliotekai, žmonės ne tik išsaugo vertingus istorinius šaltinius, bet ir prisideda prie mūsų kultūrinio paveldo puoselėjimo. Su šiais leidiniais galės susipažinti visi, besidomintys senąja literatūra, istorija, krikščionybe, mūsų tautos dvasiniu ir kultūriniu palikimu – studijuoti šiuos leidinius, iš jų semtis žinių. Todėl šios knygos bus gyvos ir reikšmingos ilgus metus.

Asta KUKTOROVIENĖ

Informacinių technologijų ir viešinimo skyriaus vedėja

• Rašyti komentarą (1)