![]() |
![]() |
|
Grąžinkit meilę subproduktams
Gi mūsų virškinimas – kaip vilkų, o vilkai ėda mėsą. Vilkai, nugalabiję grobį, visų pirma ėda plaučius, inkstus, širdį, kepenis, skrandį ir žarnas su turiniu – apvirškintomis žolėdžių žolėmis ir mikrobiomu, blužnį. Kvaili tie vilkai – brangiausią nugarinę, kumpinę ar šoninę palieka ramybėj, o pigius grobus sutaršo. Širdys, kepenys, smegenys ar inkstai yra gerokai vertingesni negu, tarkime, brangi kukurūzinio viščiuko krūtinėlė. Visi šie organai praturtinti mikro- ir makroelementais, ir vargiai juos pakeisti gali kokios nors daržovės. Žinoma, problemas keliantis yra mano požiūris – maistą didžiąja dalimi vertinu pagal tai, kokią naudą jis duoda organizmui. Žinau, kad kepenys nėra vienas mėgstamiausių patiekalų, tačiau kepenys, taip pat kaip ir kiaušiniai, turi naudingo cholesterolio (cholesterolis gaminamas kepenyse). Primenu, kad cholesterolis maiste neturi didelės įtakos cholesteroliui kraujyje. 100 gramų kepenėlių jums duos apie 25 gramus baltymų, vitaminų D, E, K, A, folio rūgšties, B1, B2, B3, B5, B6, B12, cholino. Be to, valgant kepenėles gausime ir mineralų – kalcio, geležies, magnio, seleno, vario, cinko ir fosforo. Kad dar geriau suvoktume kepenėlių naudingumą, pateiksiu pavyzdį – jei suvalgysite 2 kilogramus įvairių vaisių, gausite tiek pat maistinių medžiagų, kaip ir suvalgę 100 gramų kepenėlių. tis apkeptas daržoves ir vaisius. Ir dar – nepamirškite, kad parduotuvėse galime rasti ir pašteto, kuris daug priimtinesnėje formoje negu varginantis kepenėlių ruošimas. Paštetą ar kepenėles derinkite su pakepintomis keptuvėje kriaušėmis, obuoliais ar karamelizuotais svogūnais. Neseniai atradau ir dar vieną skonį – paštetas su sūdyta karamele. Atrodytų, kad tai yra neįmanomas skonis, tačiau paragavus tai buvo vienas nuostabiausių pojūčių receptoriams.
|