Kai iš aplinkinių miestelių ir kaimų visi vaikai važiuoja mokytis į vieną mokyklą, kitų klasės ištuštėja.

Kadangi kurį laiką dirbau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, atidžiai seku situaciją švietimo srityje. Susidomėjęs peržiūrėjau ir tai, ko ketina imtis naujoji Vyriausybė. Pirmas įspūdis – ji nežino, ką ketina daryti, maža to, nežino, kas jau nuveikta šioje srityje, todėl žada imtis ir tų darbų, kurie jau padaryti.

Šį kartą sustokime prie visiems tėvams svarbaus klausimo: kur ir kaip mokysis mūsų vaikai? Naujoji Vyriausybė paskelbė, kad imsis mokyklų tinklo klausimo, tačiau pateikė dvi prieštaraujančias idėjas. Vienas paskelbtas pažadas: „Subalansuosime ugdymo įstaigų tinklą, vadovaudamiesi nuostata, kad kiekvienas Lietuvos vaikas turi teisę gauti kokybišką švietimą nepriklausomai nuo to, kokioje vietovėje gyvena“.

Ar gali valdžia ką nors padaryti, kad visi vaikai, nesvarbu, kur gyvena, galėtų lankyti geras mokyklas? Šį klausimą sprendė praėjusi Vyriausybė. Duomenys rodo, kad kuo didesnė mokykla – tuo geresni mokinių rezultatai. Bet kiekviename mažame mieste ar kaime nepavyks turėti didelių mokyklų: nėra ir pakankamai vaikų, ir mokytojų, nes mažose mokyklose jie neturi galimybių daugiau uždirbti, ir finansinių galimybių išlaikyti mažas mokyklas.

Todėl Vyriausybė ir pakeitė kriterijus, pagal kuriuos formuojamos gimnazijų klasės, kad kuo daugiau vaikų galėtų mokytis didesnėse ir dažniausiai geresnius rezultatus pasiekiančiose mokyklose. Todėl ir buvo prašoma rūpintis vaikų atvežimu į didesnes mokyklas, kurios suteikia daugiau galimybių, buvo skiriamos lėšos mokykliniams autobusams.

Šalia to, kas pasakyta, naujoji Vyriausybė pateikė kitą pažadą: „Siekdami išlaikyti mokyklas kaimuose ir mažuose miesteliuose, įvertinsime ir koreguosime vykdomą tinklo pertvarką“. Tai vis dėlto yra tikslas išlaikyti mažas mokyklas ar suteikti visiems vienodas galimybes gauti gerą išsilavinimą?

Kalbomis apie norą išsaugota mažas mokyklas neretai užmaskuojamas ne siekis padėti vaikams. Dažniausiai tai yra vietinės valdžios noras išsaugoti keliolika darbo vietų ir įtaką mokykloms, kas atsiperka per savivaldos ir merų rinkimus.

Nors pačios savivaldybės neretai stiprina vieną ar kelias mokyklas, jose leidžia suformuoti daugiau klasių, o kitos mokyklos paliekamos likimo valiai. Juk kai iš aplinkinių miestelių ir kaimų visi vaikai važiuoja mokytis į vieną mokyklą, kitų klasės ištuštėja. Ima trūkti ir mokytojų, todėl kenčia vaikai, kurie negali tinkamai mokytis, deramai pasirengti egzaminams ir įstoti į aukštąsias mokyklas.

Galima ir konkrečiau apie situaciją Žemaitijoje. Remiantis ministerijos duomenimis, kuriuos pateikė ir buvusi ministrė Jurgita Šiugždinienė, trejus metus iš eilės niekas nelaikė chemijos egzamino Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus ir Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus, Šilutės r. Vainuto ir Telšių r. Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazijose.

Chemijos egzamino pastaruosius dvejus metus nelaikė nė vienas Telšių r. Luokės Vytauto Kleivos gimnazijos abiturientas, fizikos – nė vienas Šilutės r. Vainuto ir Plungės r. Alsėdžių S. Narutavičiaus gimnazijų abiturientas.

Besirenkančiųjų fizikos valstybinį brandos egzaminą smarkiai sumažėjo Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje ir Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje, o 2023 metais jo nelaikė nė vienas šių mokyklų abiturientas. Informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą vis mažiau mokinių renkasi Plungės r. Žemaičių Kalvarijos M. Valančiaus gimnazijoje ir Šilutės r. Vainuto gimnazijoje.

2023–2024 m. iš III klasės gimnazistų niekas nebuvo pasirinkęs mokytis chemijos Plungės r. Kulių gimnazijoje, fizikos – Plungės r. Žemaičių Kalvarijos M. Valančiaus gimnazijoje.

Tik vienas vienuoliktokas chemijos mokėsi Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje, po du – Šilutės r. Vainuto (mokosi savarankiškai) ir Telšių r. Varnių M. Valančiaus gimnazijose. Po du gimnazistus buvo pasirinkę fiziką Kretingos r. Vydmantų gimnazijoje, informacines technologijas – toje pačioje Kretingos r. Vydmantų, Plungės r. Alsėdžių S. Narutavičiaus, Šilalės r. Pajūrio S. Biržiškio gimnazijose.

III ir IV klasių gimnazistai kartu mokėsi fizikos Šilalės r. Kvėdarnos K. Jauniaus gimnazijoje, o fizikos bei informatikos – Šilalės r. Pajūrio S. Biržiškio gimnazijoje.

Saugodami mažas mokyklas vietos politikai mažina savo rinkėjų vaikų galimybes po mokyklos siekti aukštojo mokslo. Šilutės r. Vainuto, Plungės r. Alsėdžių S. Narutavičiaus, Telšių r. Luokės V. Kleivos, Šilalės r. Pajūrio S. Biržiškio gimnazijose daugiau kaip 50 procentų abiturientų per 2021–2023 metus nestojo niekur toliau mokytis. Palyginimui: Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, visoje Lietuvoje niekur nestojo 30 procentų visų 2022–2023 metais gimnazijas baigusių jaunuolių.

Tad teks palaukti ir sužinoti, kuriuo keliu iš tiesų pasuks ši Vyriausybė. Tikslas išlaikyti mažas mokyklas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gražus, tačiau gali reikšti ir liūdnesnę ateitį mažų mokyklų mokiniams bei mokytojams.

Dainoras LUKAS

„Žemaitis“

• Rašyti komentarą (10)