Nemirsetos kopos sutvirtintos palmių tinklais

Pajūrio regioniniame parke, ties Nemirseta, yra smėlynų plotai, kurie iš kitų sutvirtintų kopų išsiskiria tuo, jog yra uždengti masyviais tinklais: smėlį bei šaknimis jame įsitvirtinusius augalus sulaiko iš palmių lapų išpinti ir tarpusavyje sujungti dembliai.

Stambiuoju, Gambijoje nupintu, palmių lapų tinklu padengta 35 kv.m Nemirsetos kopos ploto.

Nemirsetos kopose palmių geotekstile yra sutvirtinti plotai dviejų, viena priešais kitą esančių, kopų. Kietomis palmių pynėmis yra padengta maždaug 240 kv.m kopų ploto. Palmių pynių struktūra yra skirtinga, nes vieni dembliai nupinti Brazilijoje, kiti – Gambijoje.

Tvirtinimas palmių pynėmis Lietuvoje yra panaudotas tik dviejose vietose: Nemirsetos kopose ir kelio Kaltinėnai-Šilalė pakelės šlaite. Palmių pynėmis siekiama sutvirtinti šlaitus tuo periodu, kol sudygsta ir įsitvirtina daugiametės žolės.

Kopų tvirtinimas palmių geotekstile yra dalis Europos komisijos remiamo aplinkosauginio ir ekologinio projekto, kurį įgyvendino Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis.

Darbams vadovavo Lietuvos žemdirbystės instituto profesorius Benediktas Jankauskas. Su Pajūrio regioninio parko vadovybe buvo parinkta kopų vieta, kurioje įvykdytas eksperimentas.

Pasak Pajūrio regioninio parko vyriausio ekologo Erlando Paplauskio, smėlynai Nemirsetoje buvo pasirinkti neatsitiktinai: tarp tų kopų yra pralauža, kurioje taką pramynė patys poilsiautojai. „Kopą suformavome iš naujo, nes toje vietoje auga reti pajūrio augalai. Tarp jų retenybių retenybė yra pajūrinė linažolė. Ji yra įrašyta į Lietuvos ir pasaulio Raudonąją knygą, nes auga tik prie Baltijos ir tik rytų pusėje“, - teigė E.Paplauskis.

B.Jankauskas papasakojo, kaip kopų tvirtinimo palmių geotekstile naujovė atkeliavo iki Lietuvos: „Kaltinėnų bandymų stotis jau nuo sovietmečio laikų dalyvauja įvairiuose bandymuose, kurie susiję su dirvožemio erozija ir jo apsauga. Turime kontaktų su įvairiomis pasaulio aplinkosaugos organizacijomis. Prieš kelerius metus, dalyvaujant mokslinėje konferencijoje Italijoje, buvome pakviesti įsijungti į Wolverhamptono universiteto rengiamą dirvožemio tvirtinimo palmių geotekstile projektą“.

Tai – pasaulinis projektas, į kurį įsijungė ne tik kai kurios Europos, bet ir pasaulio šalys, tokios kaip: Brazilija, Tailandas, Gambija, Pietų Afrika. Tose šalyse, kuriose auga palmės, ir yra pinami palmių tinklai. Pinti demblius yra rankų darbas. Tinklų savikaina nėra didelė, tačiau transportavimo išlaidos – nemažos.

Todėl, B.Jankausko manymu, Lietuvoje daryti tolimesnius eksperimentus su palmių pynėmis nėra tikslinga. Tačiau idėja, anot jo, – labai gera: „Lietuvoje mes ir patys galėtume prisigaminti tinklų iš nendrių ar netgi eglių šakų. Šakos neblogai sulaiko smėlį, o pynės leidžia įsitvirtinti augalams“.

E.Paplauskis taip pat mano, kad palmių eksperimentas – įdomus, tačiau jo tęstinumas nėra būtinas: „Pajūrio kopos ne blogiau tvirtinamos pynėmis iš šakų. Mūsų pajūrio smėlis yra pustomas, ir kopos formuojasi gelbstint augalams. Smėlis turi už kažko užsikabinti, o augalai tvirtinasi į smėlį. Vyksta abipusis formavimosi procesas, ir kopa auga pati“.

• Rašyti komentarą (1)