Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokės Saulė Paulauskaitė (dešinėje) ir Beata Visockaitė pasirinko giedoti Kretingos katalikų bažnyčios parapijos chore ir tuo džiaugiasi.

Kretingos katalikų bažnyčios choras, kuriame gieda vaikai ir jaunimas, įkurtas senokai. Norima, kad chore dalyvautų daugiau jaunimo, tačiau kaip tai padaryti ir koks jaunimo požiūris į šiandienines bažnyčios giesmes, patirtimi pasidalino jau 16-a metų šiame darbe dirbanti choro vadovė Rasa Lapienė, ją savo įžvalgomis papildė bažnyčioje giedančios Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos dešimtokės septyniolikmetės Beata Visockaitė ir Saulė Paulauskaitė.

Bendruomenė – draugiška ir vieninga

Baigusi mokyklą Rasa žinojo, kad norės dirbti su vaikais ir muzika, todėl stojo į muzikos pedagogiką Panevėžyje, pasirinko mokytis chorvedybos. Pradėjusi dirbti mokyklose ir darželiuose, kiek vėliau R. Lapienė buvo pakviesta groti vargonais bažnyčioje. Taip ji tapo vaikų choro mokytoja.

Kretingos bažnyčios vaikų choro vadovė pastebėjo, kad jaunimas giedodamas atranda bendrystę: „Bažnyčia – stipri tada, kai bendruomenė yra draugiška ir vieninga, o jaunimui atradus tai jie gali išsilaisvinti ir sustiprėti. Mus vienija choras ir Dievo šlovinimas. Vienas kitą pažindami, mes tvirtiname tarpusavio ryšius, o tai – labai svarbu.“

Bažnyčios chore giedoti dažniausiai pasirenka vaikai. „Anksčiau ketvirtadieniais bažnyčioje vykdavo ir jaunimo vakarai, tačiau dabar nebesusirenka pakankamai narių. Todėl paaugliai, kurie nori giedoti chore, turi dalyvauti vaikų choro veikloje“, – sakė R. Lapienė, įvardinusi, kad šiuo metu dainuojančiųjų amžius svyruoja nuo 5 iki 18 metų.

Chorą pastebėjo laukdama išpažinties

Nors jaunuoliai ne itin aktyviai gieda bažnyčios chore, norinčiųjų jame dainuoti atsiranda. Viena tokių – ir S. Paulauskaitė, kuri chorą pastebėjo kartą su mama atėjusi į bažnyčią išpažinti nuodėmių. „Laukdama išpažinties, pamačiau, kaip prie altoriaus gieda vaikų choras, taip nutariau pabandyti ir aš“, – nusišypsojo Saulė.

Savo tikėjimą per muziką išreiškianti S. Paulauskaitė tikino, kad chore ji gali stebėti šv. Mišių eigą, bendrauti su žmonėmis. „Chore aš galiu bendrauti su žmonėmis, kurie supa mane, smagu giedant stebėti mišių eigą ir dalyvauti įvairiuose renginiuose, pavyzdžiui, kaip neseniai įvykusiame naujo kunigo įšventinime“, – patirtimi dalinosi dešimtokė.

„Repeticijos trunka apie valandą, visiems yra išdalinami lapai su giesmėmis, o giedame visi kartu, kaip choras“, – paaiškino kretingiškė. Chore visi turi dainuoti vieningai, todėl, jei kažkas sukliūna, vadovė Rasa padeda išspręsti neaiškumus, jeigu reikia, tas pats posmas yra pakartojamas kelis kartus, kad mokiniai įsimintų.

Prisitaikyti prie bažnyčios choro Saulei nebuvo sudėtinga „Aš jau aštuonerius metus lankau Kretingos meno mokyklą, pirmus trejus metus lankyti chorą buvo privaloma, dėl to pritapti nebuvo sudėtinga. Prieš pradedant giedoti bažnyčios chore – dabar jau bus metai, tereikėjo žinoti, kuriam balsui esu priskiriama: tai būtų pirmas – sopranas ar antras – altas, aš esu pirmas balsas“, – pasakojo mergina.

Dainavimas merginai sukelia malonų ir ramų jausmą, o mėgstamiausios moksleivės giesmės yra „Himnas“ ir „Aleliuja“: „Dainuodama galiu jaustis laiminga, nes mane supa džiaugsmingos emocijos.“

Puoselėti bažnytinę muziką septyniolikmetei yra svarbu, nes tai jai suteikia šeimos bendrystės jausmą, klausydamiesi giesmių choristai gali panirti į ramybę.

Choro vadovė Rasa Lapienė teigė, kad bažnytinė muzika vienija bendruomenę.

Nors bažnytinės giesmės yra tikrai svarbios ir geros, mokinė klausosi ne tik jų. Šiuo metu labiausiai išryškėjęs muzikos žanras jai yra rokas, tiksliau – grupė „Maneskin“. „Noriu sieti savo gyvenimą su muzika, srities dar nežinau, bet tai pat kyla minčių perimti mamos verslo – gėlininkystės – paslaptis“, – teigė ji.

Muzika supa šeimą Kitą choristę Beatą Visockaitę domino veikla bažnyčioje, todėl mamai, kuri pažinojo choro vadovę Rasą, pasiūlius giedoti nutarė taip ir padaryti. Merginos šeimą visada supo muzika – mama ir jos močiutė taip pat lankė chorą.

Dainavimas bažnyčioje Beatą priartina prie Dievo, giedant laikas prabėga gana greitai, tai parodo, kaip gerai ji jaučiasi galėdama tai daryti. „Tiesa, kuomet negiedojau, mišios atrodydavo ilgos, bet dainuodama ir šlovindama Dievą galiu atsipalaiduoti ir mišios nebeatrodo tokios ilgos“, – patirtimi dalijosi septyniolikmetė.

Dažniausiai repeticijos vyksta šeštadieniais, choras gieda

sekmadieniais. Bėgant laikui bendruomenė tikisi dalyvauti ir didesniuose renginiuose. Nors Beatai dar neteko dainuoti kituose renginiuose, kadangi ji choro veikloje dalyvauja neseniai, tikisi, kad ateityje pavyks pasirodyti ir kitose parapijose. „Nekantrauju išbandyti naujus pojūčius ir patirtis bažnyčios bendruomenėje“, – teigė B. Visockaitė.

Svarbu puoselėti

Muzika Beatai leidžia pajusti šilumą, džiaugsmą ir šeimos artumą. „Taip dainuodama atsipalaiduoju ir puoselėju tą akimirką, giedodama iš širdies“, – pasidalino B. Visockaitė.

Bažnytinės muzikos puoselėjimas, septyniolikmetės manymu, yra svarbus, nes tai jai suteikia gyvybės ir geros nuotaikos jausmą.

Prisitaikyti prie šios bendruomenės jai nebuvo sudėtinga. „Nors visi esame skirtingi, mus vienija draugystės svarba, tad man ir pavyko greitai prisitaikyti. Šalia manęs buvo draugės, kurios palaikė“, – kalbėjo pašnekovė.

Šiuo metu Beata neturi labiausiai pamėgtos bažnytinės giesmės. „Sudėtinga išsirinkti, kai visos giesmės mane labai domina ir įkvepia. Jos jaudina ir išlaisvina“, – tikino moksleivė. O muzikos žanras, kuris merginos gyvenime išryškėja labiausiai, yra popsas. Tačiau ji nesustoja vien ties juo – jai patinka mišri muzika, todėl klausosi visko po truputį.

Gimnazistė nežino savo ateities planų, bet ir neskuba jų išsiaiškinti šiandien. „Turime išgyventi šią dieną, o neskubėti į rytojų. Tikiuosi, kad tai ateis savaime. Kilo mintis būti psichologe, bet dar nežinau“, – pasvarstė B. Visockaitė.

Marija KALNIŪTĖ

„P. n.“ akademijos narė

• Rašyti komentarą (0)