Ričardas Petraitis pradės jau 13-ą bitininkavimo sezoną.

Ne per seniausiai įvykusiame Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos bitininkų draugijos visuotiniame-rinkiminiame susirinkime draugijai priklausantys bitininkai išrinko naują pirmininką – trejus metus draugijai vadovavusią Violetą Šedienę bendru sutarimu pakeitė draugijos narys Ričardas Petraitis.

„Man labai svarbu mūsų draugijos, kurią prieš daugiau kaip 20 metų atkūrėme kartu su Augustu Lataku, tęstinumas, bendra veikla. Mes, bitininkai, prisidedame prie gamtos išsaugojimo, o būdami draugijos nariai galime dalintis žiniomis ir naujovėmis“, – kalbėjo V. Šedienė, visų bitininkų vardu padėkojusi ilgamečiams valdyboms nariams Antanui Narkui ir Antanui Lubiui. Vietoje jų valdybos nariais buvo išrinkti Virgilija Vičiulytė-Alonderienė ir Justas Šedys, be jų, valdyboje ir toliau dirbs Remigijus Miežetis, Algis Knieža, Daiva Jonauskienė, Elena Šiaulienė, valdybos pirmininkas – Giedrius Mačernis. Patvirtinta ir revizijos komisija, kuriai priklauso Arvydas Alonderis, Aleksandra Jonelienė ir Aušra Venckienė.

Prisistatydamas savo bičiuliams, R. Petraitis prisipažino, kad „kalčiausia“ dėl bičių yra jo žmona Margarita, kuri, išmokusi bitininkauti iš savo tėvo, bitininkyste sudomino ir vyrą – kartu jie bitininkauja jau 13-ą sezoną, gyvena Rūdaičiuose.

– Dėl kokių priežasčių ėmėtės šios visuomeninės veiklos, kas paskatino? – R. Petraičio paklausė „Pajūrio naujienos“.

– Kadangi dalyvauju įvairiuose renginiuose, kursuose, esu įvairių visuomeninių, tarptautinių bitininkų ir apiterapeutų organizacijų narys, labai domiuosi bitininkyste ir jos progresyviomis naujovėmis, noriu savo vis daugiau sukauptomis žiniomis pasidalinti ir su kitais bičiuliais bitininkais. Turiu idėjų, kaip pagerinti situaciją Lietuvoje dėl bičių produktų vartojimo, jų populiarinimo ir vartotojų edukavimo, o rajono bitininkų draugija, manau, yra viena geriausių priemonių tai padaryti. Be to, pamačiau, kad mūsų draugijoje yra nuostabių, įdomių ir veiklių bitininkų, su kuriais galime kartu kažką naudingo ir įdomaus nuveikti dėl bitininkystės, jų produktų platinimo ir viešinimo.

– Kaip vertinate parodytą Jums Kretingos rajono bitininkų pasitikėjimą?

– Vertinu tai kaip didelę atsakomybę ir įsipareigojimą, o ne kažkokį „statusą“. Suprantu, kad ir patys bičiuliai nori naujovių, šviežių ir naujausių žinių apie bitininkystę, bičių produktus ir jų vartojimą. O gal kas nors susidomės ir apiterapija, kuri atveria dar platesnes galimybes ir žinias, susijusias su bitininkyste.

– Kokia, Jūsų požiūriu, yra bitininkystės perspektyva Lietuvoje, kai matome, kad daug kas atsisako bičių, stambūs bitininkai mažina savo valdas, vis garsiau kalbama apie atvežtinį ir standartų neatitinkantį pigų medų, kas žlugdo mūsų bitininkus.

– Gal aš per didelis optimistas, bet manau, kad Lietuvos bitininkystė išliks ir netgi laikui einant pradės augti. Nes mes, lietuviai, tikrai mokame bitininkauti, turime gana švarią ir nuostabią gamtą, iš kurios gauname daug ir tikrai gero medaus, kitų produktų.

Kad šiandien bitininkystės sektoriuje yra problemų, pripažįstu, bet sutikime, kad prie to patys ir priėjome, nes ilgą laiką nevyko diskusijos tarp bitininkų – Lietuvos bitininkų sąjungos, kuri atstovauja bitininkams, ir valdžios atstovų dėl įvežamo medaus ir kitų produktų kontrolės. Lygiai taip pat, manau, bitininkai truputį „pramiegojo“ gerą laiką augintis savo klientus – juos edukuoti, skleisti žinią, kokie yra geri ir vertingi bičių produktai. Pripažinkime – šiandien plačiajai visuomenei, be gerbiamo daktaro Algirdo Amšiejaus, mažai kas pasakoja apie tai ir turi tokį autoritetingą balsą.

Šioje srityje matau labai daug neišnaudotų galimybių ir veiklų, pradedant nuo visuomeninių organizacijų, įvairių bendruomenių, švietimo ir medicinos įstaigų, jaunimo ir sporto organizacijų, kurių nariams galima pasakoti apie bites ir jų produktų teikiamą naudą tiek sveikatai, tiek geresniam švaresniam gyvenimui ir aplinkai. Taip pat bitininkams reiktų daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su tais pačiais ūkininkais, miškininkais, įvairiomis gamtos mėgėjų ir saugotojų organizacijomis. Netgi manau, kad žurnalistų ir medijų indėlis čia būtų labai naudingas ir svarbus, skleidžiant ir populiarinant bitininkystę ir jos produktus.

Tad yra kur pasistengti, pajudėti patiems, nustoti verkšlenti ir laukti, kad kažkas kažką padarys už mus, o mes tik rinksime medų, kurį „jie“ tiesiai iš namų mums jį supirks už didžiausią rinkos kainą. Tie, kurie puolė mažintis arba išvis pasitraukia iš bitininkystės, turi irgi suprasti, kad bitininkystė žemės ūkyje kol kas yra tik „didesnio hobio“ lygio sektorius. Mes per daug esam kol kas susiskaldę ir maži, palyginus su kitais žemės ūkio sektoriais, bet manau, kad čia irgi galima situaciją pakeisti. Tik kaip visada ir visur reikia kantrybės, komunikavimo su įvairiomis susijusiomis organizacijomis ir, žinoma, nuoseklaus ir kryptingo darbo.

Trejus pastaruosius metus Kretingos bitininkų draugijai vadovavusią Violetą Šedienę bendru draugijos narių sutarimu pakeitė Ričardas Petraitis.

– Ką reikėtų daryti, kad lietuviai išmoktų valgyti lietuvišką medų? Kokias matote tam priemones?

– Pirmiausia reikia pradėti nuo savęs, išmokti dalintis savo žiniomis su bičiuliais ir skleisti žinią visuomenei apie bites ir jų produktus, apie apiterapiją ir jos suteikiamas galimybes sveikatinimosi ir geresnio gyvenimo kokybei. Tarkim, ar kas nors žino, kad apiterapija gali padėti jau per 700 ligų ir negalavimų atvejų? Žinoma, tam reikia gerų specialistų su tvirtomis žiniomis apie bičių produktus ir jų komponavimą bei paties žmogaus nusiteikimo ir tikėjimo. Šiandien apiterapeutai jau skaičiuoja apie 20 skirtingų produktų, kuriuos mums teikia bitės. O lietuviai tikrai išmoks valgyti, vartoti ir naudoti ne tik lietuvišką medų, bet ir kitus bičių produktus, nes jie mums yra geriausi ir kur kas geresni negu atvežtiniai produktai, kadangi jie surinkti iš mūsų vietovių, kuriose mes gyvename, kvėpuojame šios gamtos vietiniu oru ir čia auga mums labiausiai energetiškai tinkami augalai. Bet apie tai ir reikia pasakoti visiems. Tai galime pradėti daryti nuo kalbėjimosi su įvairiomis organizacijomis ir įstaigomis, užmegzti bendradarbiavimą su rajono valdininkija, su seniūnijomis, bendruomenėmis ir bendrijomis, bibliotekomis, kitomis visuomeninėmis organizacijomis. Aktyviau įsilieti į visuomeninius renginius, kviesti dalyvauti ir organizuoti įvairias edukacijas – nuo darželinukų ir iki abiturientų, mokytojų ir medikų. Būti matomais ne tik turguje ar mugėje, bet ir išnaudoti čia atvykstančius turistus, galbūt įrengiant bitininkystės namelį su įvairia siūloma produkcija ir pasakojimais apie jų naudą. Kol kas čia tik idėjos, bet gal kai kurios jos taps visai įdomia ir naudinga veikla, kuri ir išjudins sąstingį bitininkystėje ir bičių produktų vartojime.

– Pristatykite save. Ir kas apskritai Jums yra bitininkystė?

– Bitininkauti pradėjau paskatintas žmonos Margaritos, kuri dar prieš keliolika metų važiuodavo pas savo amžiną atilsį tėvą padėti dirbti bityne. Man nebuvo įdomu ir net erzindavo tokos ilgas buvimas pas „tuos vabalus“. O kai žmona 35-ojo jubiliejaus proga gavo iš tėvo dovanų avilį ir tą patį rudenį paprašė padėti pamaitinti bites – tuomet buvau kaip reikiant bičių sugeltas, tada pirmą kartą ir susimąsčiau apie jas – kad visai įdomus tas pasaulis su savo tvarka. O už kelerių metų, mirus uošviui ir bitėms atkeliavus pas mus į kaimą, pradėjau rimčiau domėtis bitininkyste ir tiek pasinėriau į ją, kad šiandien nėra nė vieno ryto, jog nubudęs negalvočiau apie jas. Aš ir užmiegu apie jas galvodamas. O kur dar galybė idėjų, eksperimentų, informacijos rinkimas, jos panaudojimas. Be viso šito dar su žmona atradom apiterapijos didybę ir neišsemiamus žinių klodus, kai sudalyvavome Lietuvos apiterapeutų asociacijos suorganizuotuose kursuose, kuriuos 2023 m. rugpjūtį vedė šiandieninės pasaulinės apiterapijos prezidentas dr. Stefanas Stangaciu. O kitais metais jau dalyvavome ir Rumunijoje ApiFitoAroma surengtoje konferencijoje. Domiuosi ir naujausiomis knygomis, straipsniais apie bitininkystę.

Priklausau ir dalyvauju Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos bitininkų draugijos, Lietuvos apiterapeutų asociacijos veikloje, aktyviai dalyvauju tokiuose bitininkų forumuose-diskusijose, kaip Lietuvos bitininkai bendraminčiai, vieno įžymiausių Ukrainos bitininko-mokslininko Malychino organizuojamose diskusijose „Kūrybinga bitininkystė“, kuriose bendrauja bitininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo, Čekijos, Amerikos, Italijos ir kitų šalių. Taip pat turiu galimybę tarptautiniame apiterapeutų tinkle gauti ir dalintis informacija apie naujausius apiterapijos ir bitininkystės tyrimus, išradimus ir kita informacija.

O bitininkystė man – tai nuolatinės kūrybos ir domėjimosi paslaptingiausiu bičių pasauliu, jų produktų galia procesas, kuriame neišsiversime be matematikos, fizikos, chemijos, gamtos, biologijos ir dar daug kitų žinių. O kur dar galimybė daryti eksperimentus ir atsakyti sau į kylančius klausimus: tarkim, ar gali viename avilyje gyventi ir dirbti dvi ir daugiau bičių motinėlių? Kaip pasiekti, kad bitės vasara gyventu ne 35-ias, o 90 ir daugiau dienų? Ką daryti, kad bičių šeimoms kovoti su erkėmis naudotume kuo mažiau „chemijos“ arba išvis jos nenaudotume ir pan.

Apibendrindamas norėčiau pasakyti: žinau, kad tapęs Kretingos draugijos vadovu vienas nieko nepakeisiu. Bet aš lygiai taip pat žinau, kad jei mes, bičiuliai, kartu dirbsime, norėsime gero rezultato dėl bičių ir jų nuostabių produktų, tikrai pasieksime, kad bitininkai bus mylimi, gerbiami ir įdomūs, turintys ką pasiūlyti žmonėms.

• Rašyti komentarą (2)