Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas rajono Savivaldybės politikams buvo pasiūlęs, kad suinteresuotoms įmonėms seniūnijos leistų iš jų teritorijose esančių melioracijos griovių išsikirsti krūmus. Šįkart jis pateikė ir sąlygą – tuo pačiu išvalyti ir drenažo žiotis.

Nuomonės išsiskyrė

„Tai nėra finansiškai labai didelė našta, bet žiotis valyti reikia. Jeigu jos neveikia, kanalai užželia, vandeniui nėra kur nubėgti“, – naują savo siūlymą pagrindė R. Paulikas. Jis neabejojo, kad, siūlant išsikirsti griovius, ši sąlyga turėtų būti privaloma.

„Griovių yra tiek ir tiek, kas nori, tegul augmeniją išsikerta, – prašom. Ją išsiveža, susitvarko, bet su sąlyga, kad išvalys žiotis“, – akcentavo R. Paulikas. Esą taip finansinė našta būtų nuimta nuo Žemės ūkio skyriaus, būtų sutaupyta nemažai lėšų.

Tačiau komiteto pirmininko pavaduotojas Simas Končius buvo kitos nuomonės: jeigu įmonėms, kurios krūmus išsikerta biokurui gaminti, reikės dar ir žiotis valyti, – neapsimokės, pigiau bus nusipirkti medį, jį „sutarkuoti“ ir parduoti, negu samdyti ekskavatorių.

„Nereikia nė svajoti, kad kas dirbs nemokamai, reikia tik džiaugtis, kad bent krūmus iškirs“, – įsitikinęs S. Končius.

Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės duomenimis, Kretingos rajono teritorijoje yra 850 km melioracijos griovių, pagal skiriamas lėšas kasmet išvaloma po 8–10 km, tai yra 1 proc. Išvalyti vieną kilometrą kainuoja vidutiniškai 4,5–5 tūkst. eurų. Prie kiekvieno išvalyto melioracijos griovio grįžti reikėtų bent kas 8-erius metus, kadangi krūmais ir kemsynais greit apauga iš naujo. Pavyzdžiui, per 5-erius metus karklas į viršų pasistiebia 4 ar 5 metrus.

Skiriamos lėšos netenkina

Šiais metais bus vykdomas projektas Kartenos ir Kūlupėnų kadastro vietovėse, kur numatyta rekonstruoti esamas melioracijos sistemas, tarp jų apie 20 km griovių. Finansavimas tam skiriamas iš ES, 40 proc. prisidės rajono Savivaldybė.

Pasak Ž. Seniūnienės, jau daugelį metų visiems melioracijos darbams iš Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio skyrius gauna 201 tūkst. eurų, iš kurių valomi ne tik grioviai, bet vykdomi ir kiti darbai – šalinami avariniai gedimai, prižiūrimi hidrotechniniai statiniai ir kt.

„Skiriamos sumos mūsų netenkina. Domėjausi, kaip yra kitur. Nors tai – ašaros, bet pagal Kaimo plėtros programą Klaipėdos rajonas kas keleri metai žmogui prie melioracijos darbų prideda iki 700 eurų, Prienų rajonas – 4,5 tūkst. eurų, bet čia darbus vykdo Žemės ūkio skyrius. O Kauno rajonas melioracijai skiria dalį surinkto žemės mokesčio“, – sakė Ž. Seniūnienė.

Kas – per 4 metus

Vedėjos teigimu, Kretingos rajono savivaldybė patikėjimo teise valdo ir prižiūri valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius: 66 tūkst. 706 ha nusausintos žemės, iš jos drenažu – 52 tūkst. 589 ha; 1 tūkst. 531 kilometrą drenažo rinktuvų, kurių skersmuo ne mažiau 125 mm, 846 kilometrus magistralinių griovių, kuriuose yra 1 tūkst. 131 pralaida, 39 reguliatoriai – slenksčiai, greitvietės, – 43 lieptai, 35 tiltai, 14-os tvenkinių hidrotechninius statinius, sausinimo siurblinę, 4,12 kilometro pylimų.

Praėjusiais metais valstybės nuosavybės teise Savivaldybei perduotai funkcijai atlikti melioracijai buvo skirta 201 tūkst. eurų, tiek pat ir 2023, 2022 metais, o 2021-aisiais – 251 tūkst. eurų.

Nuo 2021-ųjų iki 2024-ųjų išvalyta 56,82 km griovių, 14,26 km drenažo rinktuvų, pakeistos ar sutvarkytos 439 žiotys, suremontuotos 43 pralaidos, pašalinta 20, 75 ha krūmų, nušienauta 138,15 ha griovių, šlaitų, prižiūrėti, kaip kasmet, tie patys 14-a hidrotechnikos statinių.

Ž. Seniūnienės teigimu, pernai gauta 90 prašymų drenažo gedimams pašalinti, o buvo pašalinti 39. 2023 metais iš 65-ių prašymų patenkinti 25.

Praėjusiais metais buvo atlikti Senosios Įpilties, Grūšlaukės, Tūbausių ir Darbėnų tvenkinių hidrotechnikos statinių ir melioracijos sistemų atnaujinimo rangos darbai. Parengti Klibių tvenkinio hidrotechnikos statinio ir melioracijos sistemų rekonstravimo ir Juodupėnų polderio siurblinės rekonstrukcijos techniniai darbo projektai.

Kretingos rajono savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra pagal Kaimo plėtros 2023–2027 metų programos priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas (melioracijos sistemų rekonstravimas) dėl projekto „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas Kūlupėnų ir Kartenos seniūnijose“.

• Rašyti komentarą (0)