Ekologiniame ūkyje tenka dirbti ir po 14 valandų per parą

Prasidėjęs lietus nesugadino nausodiškio Vaido Puidoko ekologinio ūkio derliaus – rugius ir kvietrugius jis spėjo nukulti esant saulėtoms dienoms, o miežiai ir lubinai dar nesubrendo pjūčiai. Tačiau pasitaiko metų, kai ne vieną hektarą derliaus tenka be naudos nupjauti ir atiduoti sudeginti.

Vaidas Puidokas iš Nausodžio savo laukuose ekologiškai augina grūdines kultūras.

Grūdines ir ankštines kultūras 30-ies hektarų ūkyje ūkininkas augina trečius metus.

„Kaip ir daugelis, ėmiausi ekologiško ūkio, nes jam nereikia naudoti trąšų. Kai pradėjau savo veiklą, Nacionalinė mokėjimo agentūra už ekologinį ūkį mokėjo nemažas išmokas, tikėjausi, kad reikės ir mažiau darbo sąnaudų. Padidinęs savo ūkį, ėmiau dalyvauti 2007-2013-ųjų metų programoje, pagal kurią išmokos už hektarą nuo 1 tūkst. 450 litų sumažėjo iki 742. Apie pasikeitimą net nebuvome informuoti“, - veiklos pradžią prisiminėV.Puidokas.

Darbo sąnaudos, pasak ūkininko, beveik vienodos tiek įprastame, tiek ir ekologiniame ūkyje: toks pat žemės paruošimo sėjai procesas, sėja, derliaus nuėmimas. Darbo jėga sutaupoma, nes nereikia laukų purkšti ar kaip kitaip tręšti. Tačiau keletą kartų laukus reikia išakėti specialiomis ekologinėmis akėčiomis.

Tačiau jas galima naudoti ne kiekvieną kartą – jei orai sausi, jomis akėti negalima, nes, akėjant laukus, žemė dar labiau išsausėja.

„Tai - paprastos akėčios, tik jos turi ilgesnius stipinus. Tik pasėjus grūdus, po keturių dienų lauką reikia išakėti. Tą patį reikia pakartoti po savaitės ir dar po savaitės. Tokiu būdu derlių apsaugome nuo piktžolių. Yra specialios trąšos, kurias galima naudoti ir ekologiniuose ūkiuose. Tačiau jos brangios – 1 tona kainuoja apie 1 tūkst. Lt. Už derlių negauname tiek, kad galėtume tokius pinigus investuoti į ūkį. Tad grūdinės kultūros auga visiškai natūralios“, - pasakojo V.Puidokas.

Natūralumas turi savo kainą: vienais metais 10 hektarų grūdinių kultūrų dėl piktžolių nebuvo verta net kulti ir derlių teko nupjauti. Jis buvo panaudotas miesto katilinėje.

Sunkiausiai išnaikinama piktžolė – varputis. Kiekviena auginama kultūra turi sau būdingas piktžoles, kurioms naikinti ekologiniame ūkyje negalima naudoti herbicidų.

Šiais metais V.Puidokas derliumi nesiskundžia – iš kiekvieno hektaro prikūlė apytikriai po 3 tonas kvietrugių.

Pasak ūkininko, ekologiniame ūkyje viską lemia oras. „Žiema buvo šilta, žiemkenčiai puikiai peržiemojo, todėl sulaukėme gero derliaus. Vasara taip pat pasitaikė tinkama – buvo ir karščio, ir lietaus. Praėjusiais metais man taip pat sekėsi: daugelis ūkininkų iš kiekvieno hektaro prikūlė po vieną su trupučiu tonos miežių. Man pavyko pasiekti 1,8 tonos“ – kalbėjo V.Puidokas.

Įtempčiausias metas ūkyje – pavasarį ir rudenį: per sėją ir javapjūtę. Nedidelį ūkį prižiūrintis ūkininkas sakė, kad kol kas viską spėja vienas, kai tik gali, ūkininkauti padeda sūnus.

„30 hektarų – tai mažas ūkis. Tačiau darbymečiu būna, kad laukuose praleidžiu po 14 valandų per parą. Sūnus tuoj bus studentas. O kaime susirasti žmogų, kuris papildomai norėtų padirbėti savaitgaliais – beveik neįmanoma, niekas nebenori dirbti“, - sakė nausodiškis, be ūkio dar vadovaujantis Budrių gaisrinei.

Dabar dalis jo laukų apsodinti lubinais – ankštine kultūra. Kartą per penkerius metus laukus reikia apsodinti ankštiniais augalais, kad žemė pailsėtų. Iškulti lubinai naudojami kombinuotiems pašarams gaminti.

„Gerai tai, kad ekologiški grūdai superkami be jokių apribojimų. Tačiau bendrovė „Kretingos grūdai“ ekologiškus javus superka tokia pat kaina, kaip ir augintus tradiciškai. Tona kvietrugių paskutiniu metu kainavo 460 Lt. O bendrovė „Plungės malūnas“ rugius superka po 700 Lt už toną. Lietuvoje yra mažai vietų, kur už ekologiškus grūdus mokėtų kitokią kainą. Galima rasti tokių bendrovių, bet tada kainuoja transportavimo išlaidos. Todėl derlių tenka parduoti už įprastų grūdų kainą“, - pasakojo V.Puidokas.

Problemų kyla ir įsigyjant sėklų. Draudžiama įsigyti sėklos iš, pavyzdžiui, ekologiškus grūdus auginančio kaimyno. Sėklas privalu įsigyti iš sertifikuotų sėklininkystės ūkių. Juose tona sėklos kainuoja apie 1 tūkst. Lt.

Nusižengti taisyklėms yra griežtai draudžiama, už jas taikomos sankcijos. Ūkininkus kasmet tikrina komisijos.

„Kiekvienais metais ūkis yra sertifikuojamas. Komisija tikrina vedamą buhalteriją, laukus. Esant net ir menkiausiam neatitikimui, gali būti taikomos įvairios sankcijos. Tai dažniausiai reiškia didelius piniginius nuostolius“, - sakė V.Puidokas.

Ūkyje privaloma vykdyti sėjomainą, laukų dydis negali viršyti nė vieno aro. Sertifikaciją vykdantys specialistai apsėtuose laukuose tikrina žemę, ar ji nėra tręšta. Nustato dirvožemio žolėtumą, skaičiuoja daigų kiekį. Viename kvadratiniame metre turi būti 120 daigų.

Ekologišką lauką turi juosti apsauginė juosta. Jei ji neatitinka reikalavimų, taip pat taikomos baudos.

„Apsauginė juosta turi atskirti ekologišką lauką nuo įprasto. Juosta turi būti pažymėta kuoliukais. Ji gali būti niekuo neužsodinta, tačiau joje negali augti piktžolės. Jei ūkininkas nusprendžia apsauginę juostą užsodinti, tai turi būti kitokia grūdinė kultūra, negu auga laukuose. Tarkime, mano lubinų lauką juosia apsauginė miežių juosta. Jos plotį lemia šalia kokio kelio yra laukas, kiek mašinų pravažiuoja pro šalį, kokia aplink yra vykdoma veikla. Mano laukuose, kurie plyti šalia neintensyvaus judėjimo žvyrkelio, apsauginė juosta turi būti 1-5 metrų pločio“, - aiškino ūkininkas.

Pasak ūkininko, sveiki produktai turi savo kainą – tenka paaukoti daug savo laisvo laiko ir nervų, dirbant ne tik ūkyje, bet ir tvarkant popierius.

„Gerai tai, kad aplinkiniai ūkininkai esame vieningi ir vienas su kitu dalijamės technika, patirtimi ir žiniomis. Tam reikalui prieš ketverius metus įkūrėme kooperatyvą „Platus arimas“. Tokiems susivienijimams valstybė skiria paramą. Bendrai galime įsigyti geresnės technikos ir vienas kitam padėti, nes ekologinis ūkis reikalauja nemažai žinių“, - sakė V.Puidokas.

• Rašyti komentarą (0)